O papasakoti jos tur\u0117jo k\u0105.<\/p>\n
Atgimimo metais pirmosios tremtini\u0173 knygos pasakojo apie \u0161iurpius \u012fvykius, ta\u010diau jose nebuvo pyk\u010dio. Pyk\u010dio, kuris \u0161iandien, kaip mantra, liejasi per kra\u0161tus bene kiekvienoje LRT laidoje ar kitoje apmokamoje \u017einiasklaidoje, kalbant ar ra\u0161ant apie \u201esovietmet\u012f”.<\/p>\n
Trem\u010di\u0173 istorija – tai m\u016bs\u0173 kolektyvin\u0117 trauma. Ir esminis klausimas, k\u0105 mes i\u0161 to i\u0161mokome? Arba teisingiau, kokios kolektyvin\u0117s atminties mus nori i\u0161mokyti?<\/p>\n
Pabandykime pasimokyti i\u0161 holokausto istorijos.<\/p>\n
Holokausto istorin\u0119 atmint\u012f, kaip rei\u0161kin\u012f, analizavusios profesor\u0117s i\u0161 Vokietijos Aleidos Asman (Aleida Assman) nuomone, atminties, kaip kult\u016brologijos s\u0105vokos, individualios ir kolektyvin\u0117s atminties formavimo analiz\u0117 grind\u017eiama tuo, kad socialin\u0117s grup\u0117s neturi kolektyvin\u0117s atminties, kad jos j\u0105 susikuria: \u201eBendri praeities atskaitos ta\u0161kai ir kult\u016brin\u0117s tradicijos padeda tokiems kolektyvams susikurti bendr\u0105 tapatyb\u0119 (mes), kuri… t\u0117ra dalyvavimas, apimantis mokym\u0105si, identifikacij\u0105 ir kitas priklausomyb\u0117s formas.”<\/p>\n
Esmin\u0117 taisykl\u0117, renkantis praeities atskaitos ta\u0161kus, – Frydricho Ny\u010d\u0117s nuomon\u0117, kad svarbiausia yra susikurti heroji\u0161k\u0105 grup\u0117s \u012fvaizd\u012f ir j\u012f sureik\u0161minti mitiniais prie\u0161o vaizdiniais. Psichologi\u0161kai ypatingas vaidmuo tenka geb\u0117jimui prisiminti trauminius \u012fvykius, kuri\u0173 akivaizdoje \u201esavaime u\u017esidaro suvokties vartai”.<\/p>\n
A.Asman – apie prisiminimus kaipo \u012fteisinimo \u0161altin\u012f: \u201eIstorija, kurios moko vadov\u0117liai ir kuriai skiriami atminimo renginiai,… kaskart pasakojama vis kitaip, ypa\u010d pasibaigus krizei ar politini\u0173 permain\u0173 laikme\u010diui. Istorija, kuri\u0105 prisimename, sustiprina m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 susikurt\u0105 ne tik individo, bet ir grup\u0117s \u012fvaizd\u012f. Tod\u0117l m\u016bs\u0173 prisiminimai grind\u017eiami ne tuo, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u012fvyko, o tuo, k\u0105 v\u0117liau gal\u0117sim ar nor\u0117sim papasakoti. K\u0105 prisimename i\u0161 praeities, o ko ne, priklauso nuo to, kas ir kokiam tikslui naudojasi istorija.”<\/p>\n
Lietuvoje kaltinama tik viena Ribentropo-Molotovo slaptuosius protokolus pasira\u0161iusi \u0161alis – Taryb\u0173 S\u0105junga, nesismulkinant j\u0105 vadinant Rusija.<\/p>\n
Vokietijos nekaltiname ir \u201eneprisimename”, kad pagal 1939 m. rugpj\u016b\u010dio 23 d. Vokietijos ir TSRS nepuolimo sutart\u012f ir slaptus Vidurio ir Ryt\u0173 Europos padalijimo protokolus Lietuva buvo palikta Vokietijai, kad tik prasid\u0117jus Antrajam pasauliniam karui buvo pasira\u0161yta 1939 m. rugs\u0117jo 28 d. Vokietijos ir TSRS sienos ir draugyst\u0117s sutartis, pagal kuri\u0105 Vokietija Lietuv\u0105 atidav\u0117 TSRS \u012ftakai.<\/p>\n
Kalb\u0117dami apie m\u016bs\u0173 istorin\u0119 skriaud\u0105 po Antrojo pasaulinio karo, tylime d\u0117l to, kad pokario nugal\u0117tojai pasidalino Europ\u0105, \u012fskaitant ir mus, kad kar\u0105 laim\u0117j\u0119 s\u0105jungininkai mus atidav\u0117 Taryb\u0173 S\u0105jungai.<\/p>\n
Tad kod\u0117l pareikalavome materialinio atlygio tik i\u0161 Taryb\u0173 S\u0105jungos?<\/p>\n
\u201eDr\u0105siausi\u0105” \u017eingsn\u012f (ir veidmaini\u0161kiausi\u0105, mano nuomone) Lietuva \u017eeng\u0117, Prezident\u0117s Dalios Grybauskait\u0117s l\u016bpomis Rusijos Federacij\u0105 pavadinusi teroristine valstybe. Nes tai padar\u0117 Rusijos Federacijos valstyb\u0117s paslaptis, kuri\u0105 2009 m. Rusija atvirai mums pir\u0161o – i\u0161rinkite j\u0105 Lietuvos Prezidente, ir viskas santykiuose su Rusija bus gerai. O \u201emes” kolektyviai apsimetame, kad to nematome.<\/p>\n
\u201eMes” kolektyvo \u201epirmasis faktinis vadovas” Vytautas Landsbergis, mums j\u0105 pasi\u016bl\u0119s, ir toliau mus valdo ne tik selektyviu istorini\u0173 fakt\u0173 ar net \u201efakt\u0173” rinkiniu, bet ir provokacijomis.<\/p>\n
Ta\u010diau \u201emes” ir to nematome.<\/p>\n
\u012eaudrintoje visuomen\u0117je pakanka paskelbti kontraversi\u0161k\u0105 ir did\u017eiajai visuomen\u0117s daliai \u201enetik\u0117t\u0105” \u017eini\u0105 ar drasti\u0161k\u0105 \u012fvyk\u012f, ir atmosfera \u017eaibi\u0161kai kaista.<\/p>\n
Tai – taip pat dirigavimas \u201emums”.<\/p>\n
Nes \u0161ioms dviem suskaldytoms grup\u0117ms, j\u0173 vidinei motyvacijai viena kitos at\u017evilgiu b\u016btinas prie\u0161o \u012fvaizdis, anot F.Ny\u010d\u0117s, ir herojai – MES!<\/p>\n
Propagandin\u012f teigin\u012f \u201esavi \u0161aud\u0117 savus” apie aukas prie Vilniaus TV bok\u0161to pirmasis paskleid\u0119s Leningrado TV re\u017eisierius Aleksandras Nevzorovas laidos \u201e600 sekund\u017ei\u0173” filmuotuose reporta\u017euose taip pat naudojo s\u0105vok\u0105 \u201eMes” – \u201e\u041d\u0430\u0448\u0438” (rusi\u0161kai – \u201esavi”, www.youtube.com\/watch?v=SFo-hbTGbPY).<\/p>\n
Su filmavimo grupe kari\u0161ki\u0173 jis ne tik buvo \u012fleistas \u012f k\u0105 tik u\u017eimt\u0105 Vilniaus TV bok\u0161t\u0105, bet jau \u017einojo jo kurto filmo scenarij\u0173, t. y. tai, kas \u010dia \u201e\u012fvyko” t\u0105 kruvin\u0105 nakt\u012f. Jau 1991 m. sausio 14 d. filmuotuose kadruose A.Nevzorovas teigia, kad tarybiniai kariai yra beginkliai gelb\u0117tojai, naudoj\u0119 tik tu\u0161\u010dius \u0161ovinius.<\/p>\n
Marcelijus Martinaitis 1992 m. po Seimo rinkim\u0173 pasteb\u0117jo, kad „Atsitiko taip, kad \u012fvykiai, gyvenimo vyksmas aplenk\u0117 politik\u0105, kurios, kaip skelb\u0117 S\u0105j\u016bdis, turi b\u016bti tiek, kiek yra moral\u0117s. Rinkimai parod\u0117, jog jau renkami tie, kurie ver\u017eiasi vald\u017eion visa tai aplenkdami.”<\/p>\n
Leiskite priminti 1992 m. gegu\u017e\u0117s 19 d. Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos pos\u0117d\u012f, prasid\u0117jus\u012f 1991 m. sausio 13 d. su\u017eeist\u0173 Ar\u016bno Ramanavi\u010diaus ir Romo Kalesniko pasisakymais: \u201e… dalis suklaidint\u0173 ar KGB nupirkt\u0173 deputat\u0173 \u201esur\u016b\u017eav\u0117j\u0119” kuriate ne frakcijas, o \u201eraudon\u0105sias brigadas” ir nudvas\u0117j\u0119 manipuliuojate demagoginiais i\u0161ved\u017eiojimais. Stumiate taut\u0105 \u012f nesantaik\u0105, pl\u0117\u0161ote Lietuv\u0105 i\u0161 vidaus. <\/p>\n
\u0160i Auk\u0161\u010diausioji Taryba ir jos deputatai yra atsakingi u\u017e sujaukt\u0105 pad\u0117t\u012f ir u\u017e Lietuvos ateit\u012f. … Lietuvai \u0161iuo metu reikia ne \u201erausvos” Konstitucijos, o prezidento ir nauj\u0173 Seimo rinkim\u0173. … <\/p>\n
Mes palaikome Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio ir Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus politik\u0105 ir kvie\u010diame toliau vesti taut\u0105 \u012f Nepriklausomyb\u0119. Nema\u017ea S\u0105j\u016bd\u017eio remt\u0173 deputat\u0173 i\u0161dav\u0117 S\u0105j\u016bd\u012f ir rink\u0117j\u0173 reikalavimus, tod\u0117l Sausio 13-osios brolija pasiry\u017eusi kovoti ir mirti u\u017e laisv\u0119.”<\/p>\n
Tai – Vytauto Landsbergio siekio jau 1992 metais tapti labai stipriu Lietuvos Prezidentu garsinis ir vaizdinis fonas.<\/p>\n
Darius Kuolys pasteb\u0117jo logi\u0161k\u0105 \u012fvyki\u0173 t\u0119sin\u012f, paai\u0161kinant\u012f ir \u0161iandienin\u0119 V.Landsbergio ir V. V.Landsbergio isterij\u0105 d\u0117l neturimos vald\u017eios – Prezident\u0117s D.Grybauskait\u0117s susitikimus su LRT ir komercin\u0117s \u017einiasklaidos \u017eurnalistais, j\u0173 instruktavimus, k\u0105 ir kaip ra\u0161yti, kad \u201emes” \u201eteisingai” visk\u0105 suprastume. Juk Lietuva pristatoma demokratine respublika!<\/p>\n
Ar naujieji propagandistai, aptarnaujantys \u0161iuos \u201eMes”, labai skiriasi nuo t\u0173, kurie propagandi\u0161kai aptarnavo taryb\u0173 vald\u017ei\u0105?<\/p>\n
Iki 2013-2014 met\u0173 perversmo Ukrainoje apie pokario partizanus nera\u0161\u0117 nei Delfi.lt, nei kita nepriklausoma besiskelbianti \u017einiasklaida.<\/p>\n
Ta\u010diau ir \u0161iandien ji nera\u0161o apie partizan\u0173 vad\u0173 nutarim\u0105 po paskutiniojo taryb\u0173 vald\u017eios sprendimo d\u0117l amnestijos Lietuvos partizanams ir j\u0173 \u0161eim\u0173 nari\u0173 nepersekiojimo, jei \u0161ie pasiduos su ginklu.<\/p>\n
Partizan\u0173 vadai ragino pas juos at\u0117jus\u012f jaunim\u0105 gr\u012f\u017eti, duodavo jiems gr\u0105\u017einimui neveikian\u010dius ginklus, ai\u0161kino tai b\u016btinybe Tautai fizi\u0161kai i\u0161likti. Patys vadai liko mi\u0161kuose, nes suprato, kad jie pasmerkti.<\/p>\n
Poetas Justinas Marcinkevi\u010dius taip pat buvo privestas iki nevilties: „Supratau: a\u0161 turiu b\u016bti sunaikintas. Sunaikintas kaip poetas. Kaip pilietis. Jeigu nei\u0161laikysiu – ir kaip \u017emogus. … <\/p>\n
Nejaugi niekas nei\u0161ties rankos, nejaugi taip ir \u017e\u016bsiu melo srutose, \u0161mei\u017eto paplavose! <\/p>\n
A\u010di\u016b tau, nepriklausoma Lietuva, u\u017e toki\u0105 „dovan\u0105”.<\/p>\n
J.Marcinkevi\u010diaus es\u0117 „Taburet\u0117 vir\u0161 galvos” – tai atsakas Algirdui Juliui Greimui, Tomui Venclovai ir visiems, kurie konjunkt\u016bri\u0161kai neigia vis\u0105 \u201esovietmet\u012f”: „Niekada nesutiksiu, kad mus tardyt\u0173 ir kaltint\u0173 tie, kas pasitrauk\u0117, kas negyveno kartu su mumis… <\/p>\n
Juk tok\u012f Lietuvos likim\u0105 pri\u0117m\u0117te j\u016bs, j\u016bs\u0173 karta, gerbiamieji i\u0161eiviai, t\u0117vai ir vyresnieji broliai! Dabar j\u016bs vadinate m\u016bs\u0173 kart\u0105 „bestubure”. <\/p>\n
Taigi jinai b\u016btent ir laik\u0117 pagrindin\u012f stagnacijos svor\u012f – be stuburo, kaip \u017einia, nieko nei\u0161laikysi ir nedaug bepakelsi. <\/p>\n
Kas, jei ne \u0161i karta, atved\u0117 Lietuv\u0105 \u012f S\u0105j\u016bd\u012f? <\/p>\n
Prie\u0161ui nelink\u0117\u010diau, k\u0105 teko patirti, i\u0161jausti, i\u0161gyventi, apm\u0105styti mums. Kur mes gal\u0117jome i\u0161eiti i\u0161 to, k\u0105 mums palikote? <\/p>\n
Suprantama, daugelis pasitraukdami gelb\u0117jot\u0117s nuo Sibiro. <\/p>\n
Bet kod\u0117l norite atimti toki\u0105 teis\u0119 i\u0161 m\u016bs\u0173, negi j\u016bs galvojate, kad Lietuva 50 met\u0173 prival\u0117jo eiti atviro prie\u0161inimosi keliu? Ir \u017e\u016bti? <\/p>\n
Bet kod\u0117l nesiprie\u0161inote j\u016bs, kai buvo galima, kai reik\u0117jo prie\u0161intis? <\/p>\n
Atsimenate – 1940-aisiais, kai toks pasiprie\u0161inimas b\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119s prasm\u0119. Vadinate mus prisitaik\u0117liais, konformistais, bet juk palikote mus, pamet\u0117te, kai mums buvo po 10-15 met\u0173. \u0160\u0117tono nasruose palikote.<\/p>\n
Valstyb\u0119 praradote j\u016bs, o taut\u0105 mes vis d\u0117lto i\u0161saugojome.<\/p>\n
N\u0117 vieno pikto ir kartaus \u017eod\u017eio nesu apie jus pasak\u0119s.<\/p>\n
Pra\u0161au tik vieno: nesiimkite tos bylos, kurioje j\u016bs negalite b\u016bti teis\u0117jais.”<\/p>\n
Gal \u0161iandieniniams \u201esovietinio” laikme\u010dio tar\u0161ytojams, ypa\u010d tiems, kurie tada dar negyveno, apib\u016bdinti tikt\u0173 mankurto s\u0105voka, apra\u0161yta \u201esovietinio relikto” ra\u0161ytojo \u010cingizo Aitmatovo romane \u201eIlga kaip \u0161imtme\u010diai diena”?<\/p>\n
Spektakl\u012f pagal \u0161\u012f roman\u0105 stat\u0117 ir \u201esovietinis” Jaunimo teatras Vilniuje. J\u012f labai \u017ei\u016br\u0117jo \u201esovietiniai” ir \u201epost-sovietiniai” m\u016bs\u0173 tautie\u010diai.<\/p>\n
Tiurk\u0173 kilm\u0117s \u017eodis \u201emankurtas” simbolizuoja bedvas\u012f, viskam abejing\u0105 \u017emog\u0173.<\/p>\n
\u010c.Aitmatovo romane alegori\u0161kai apra\u0161omi mankurt\u0173 gamybos ir j\u0173 panaudojimo procesai. Kar\u0161toje saul\u0117je d\u017ei\u016bnant gyvulin\u0117s kilm\u0117s apvalkalui, ilgainiui spaud\u017eiamos \u017emoni\u0173 smegenys gal\u0173 gale paveikiamos, ir dauguma taip pagamint\u0173 mankurt\u0173 tampa beatodairi\u0161kais j\u0173 \u0161eiminink\u0173 valios vykdytojais.<\/p>\n
\u0160is \u201esovietinis” ra\u0161ytojas sugeb\u0117jo humanistiniu po\u017ei\u016briu pavaizduoti gyvenimo tikrov\u0119: stalinizmo represijas, \u017emogaus sumenkinim\u0105, technizuotos civilizacijos neigiam\u0105 poveik\u012f gamtai ir \u017emogui.<\/p>\n
\u010c.Aitmatovas tai padar\u0117 taip, kad u\u017e taryb\u0173 vald\u017eios kritik\u0105 jis gavo i\u0161 jos ne tik tris TSRS valstybines ir Lenino premij\u0105, bet ir Kirgizijos TSR liaudies ra\u0161ytojo titul\u0105.<\/p>\n
Nenusteb\u010diau, jei \u0161iandieniniai lietuvi\u0161ki propagandininkai \u0161\u012f \u201esovietin\u012f” relikt\u0105 paskelbt\u0173 KGB-istu ar bent jau konformistu, pult\u0173 griauti jo paminklus.<\/p>\n
Ta\u010diau \u010cingizas Aitmatovas – ir pasaulyje pripa\u017eintas autoritetas.<\/p>\n
Ar beatodairi\u0161ko pyk\u010dio komentarus d\u0117l \u017einios, jog teismas iki \u0161. m. rugpj\u016b\u010dio 11 d. prat\u0119s\u0117 pilie\u010di\u0173 referendumo iniciatyv\u0105 d\u0117l atsiskaitym\u0173 grynaisiais i\u0161saugojimo, para\u0161iusieji yra u\u017e atlyg\u012f tai darantys, ar i\u0161 \u012fsitikinimo?<\/p>\n
Juk tebuvo pateikta teismo nuomon\u0117, jog rink\u0117j\u0173 puslapio (www.rinkejopuslapis.lt\/iniciatyvos\/-\/iniciatyvos\/121124) sistemos veikimo sutrikimai sutrukd\u0117 rink\u0117jams laiku i\u0161reik\u0161ti savo vali\u0105.<\/p>\n
Tad kod\u0117l \u012fvyko \u0161is net necenz\u016bri\u0161kais \u017eod\u017eiais pareik\u0161tas pyktis?<\/p>\n
Ar tai n\u0117ra j\u0173 pa\u010di\u0173 kritikuojamas \u201esovietizmas” demokratine pristatomoje Lietuvoje?<\/p>\n
Kas yra tas u\u017ekulisinis veik\u0117jas, kuris tokiai anti-\u201esovietinei” heroj\u0173 visuomenei \u201eMes!” kuria b\u016btin\u0105 prie\u0161o \u012fvaizd\u012f, tam priskiria net konstitucin\u0119 teis\u0119 \u012f referendum\u0105?<\/p>\n
Kur \u0161io absurdo ribos?<\/p>\n
Gal metas suvokti, kad ma\u017ea m\u016bs\u0173 Tauta yra viena, bet ne dvi!?<\/p>\n
Ka\u017ekod\u0117l patirtis ir nuojauta ku\u017eda, jog ateina metas, kada nebebus galima atsiremti \u012f jok\u012f nusistov\u0117jusio gyvenimo d\u0117sn\u012f.<\/p>\n
Kaip ir po Taryb\u0173 S\u0105jungos i\u0161irimo.<\/p>\n
Ir tada atrod\u0117, kad toks \u012fvykis ne\u012ftik\u0117tinas. Ta\u010diau vien\u0105 dien\u0105 jis \u012fvyko.<\/p>\n
Ir \u012f k\u0105 mes \u0161iandien atsiremtume, jei \u012fvykt\u0173 ka\u017ekas pana\u0161aus?<\/p>\n
Tik vienas \u012f kit\u0105!<\/p>\n
Juk kitos \u0161alys, vis\u0173 pirma, r\u016bpinsis savimi ir j\u0173 pilie\u010diais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 O papasakoti jos tur\u0117jo k\u0105. Atgimimo metais pirmosios tremtini\u0173 knygos pasakojo apie \u0161iurpius \u012fvykius, ta\u010diau jose nebuvo…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":168979,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[27494,25,30,31,34,35,3333,24,1447,32,33,37,39,36,38,40,6016,23,22,27493,28,29,27495,26,27,516],"class_list":{"0":"post-168978","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-aitmatovas","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-grybauskaite","15":"tag-headlines","16":"tag-holokaustas","17":"tag-latest-news","18":"tag-latestnews","19":"tag-lietuva","20":"tag-lietuviu","21":"tag-lithuania","22":"tag-lithuanian","23":"tag-lt","24":"tag-marcinkevicius","25":"tag-naujienos","26":"tag-news","27":"tag-nyce","28":"tag-populiariausios-naujienos","29":"tag-populiariausiosnaujienos","30":"tag-referenumas","31":"tag-top-stories","32":"tag-topstories","33":"tag-vaisvila"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116514989327824300","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/168978","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=168978"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/168978\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/168979"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=168978"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=168978"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=168978"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}