{"id":169382,"date":"2026-05-04T14:19:12","date_gmt":"2026-05-04T14:19:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/169382\/"},"modified":"2026-05-04T14:19:12","modified_gmt":"2026-05-04T14:19:12","slug":"prarasto-danties-pasekmes-kodel-delsti-neverta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/169382\/","title":{"rendered":"Prarasto danties pasekm\u0117s: kod\u0117l delsti neverta"},"content":{"rendered":"

Gamta ertm\u0117s nepalieka<\/p>\n

Netekus danties, burna \u012f nauj\u0105 situacij\u0105 reaguoja i\u0161 karto \u2013 net jei \u017emogus to nejau\u010dia. \u201eProces\u0173, vykstan\u010di\u0173 burnoje netekus danties, greitis skirtingas. Vieniems pacientams poky\u010diai gali atsirasti jau per pirmuosius kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173, kitiems gali trukti ir kelerius metus. Visgi poky\u010di\u0173 nei\u0161vengsime. Gamta tu\u0161\u010dios vietos nepalieka \u2013 \u012f netekto danties viet\u0105, netur\u0117dami atramos, juda gretimi dantys<\/a>. Kaulas, negaudamas kr\u016bvio, nyksta ir apsunkina v\u0117lesnes galimybes danties atk\u016brimui\u201c, \u2013 ai\u0161kina gydytoja.<\/p>\n

\u0160is procesas medicinoje vadinamas Popovo-Godono fenomenu \u2013 jis paveikia ne tik \u0161alia esan\u010dius dantis, bet ir tuos, kurie yra prie\u0161ais, kitame \u017eandikaulyje.<\/p>\n

\u201eNetur\u0117dami atramos \u2013 \u201ekaimyninio\u201c danties \u2013 gretimi dantys juda tarpo link, pradeda plat\u0117ti tarpdan\u010diai. Da\u017enai dantys juda ne tiesiai, o tiesiog virsta kaip v\u0117jo pu\u010diami med\u017eiai \u2013 gali atsidengti dant\u0173 \u0161aknys, formuotis ki\u0161en\u0117s. Prie\u0161ais esantis \u2013 antagonistinis \u2013 dantis taip pat juda, lyg ie\u0161kodamas kontakto. Kartais jis ilg\u0117ja tol, kol visi\u0161kai i\u0161keliauja i\u0161 kaulo, pradeda klib\u0117ti ir tenka j\u012f \u0161alinti. Taip i\u0161sikraipo visas dant\u0173 lankas\u201c, \u2013 pasakoja burnos chirurg\u0117, gydytoja odontolog\u0117 Inesa Astramskait\u0117-Janu\u0161evi\u010dien\u0117.<\/p>\n

\u017dandikaulio kaulas, negaudamas kr\u016bvio, kaip ir netreniruojamas raumuo, pama\u017eu atrofuojasi. \u201eJei \u017emogus nesportuoja, jo raumenynas nedirba \u2013 raumenys silpsta ir atrofuoja. Pana\u0161iai vyksta su kaulu. Negaudamas kr\u016bvio kramtymo metu, kaulas tampa nebereikalingas ir nyksta. Raumenis galime aktyvinti sportuodami, o su \u017eandikauli\u0173 kaulu, gaila, yra sud\u0117tingiau \u2013 tenka atlikti kaulo priauginimo proced\u016bras\u201c, \u2013 ai\u0161kina burnos chirurg\u0117.<\/p>\n

Jos teigimu, kuo ilgiau delsiama, tuo sud\u0117tingesnis ir brangesnis gali tapti v\u0117lesnis gydymas \u2013 kartais prie\u0161 implant\u0105 reikia i\u0161 naujo priauginti kaulo audin\u012f.<\/p>\n

Reaguoja visas organizmas<\/p>\n

\"Dantys\"\/ <\/p>\n

Vieno danties netekimas paveikia vis\u0105 dant\u0173 lank\u0105 \u2013 per\u0117m\u0119 prarastas funkcijas, pernelyg apkraunami lik\u0119 dantys. Ma\u017ea to, \u017emogus pradeda kramtyti labiau sveik\u0105ja puse, o tai apkrauna apatinio \u017eandikaulio smilkinkaulio s\u0105nar\u012f (SA\u017dS).<\/p>\n

\u201eSA\u017dS problemos yra stipriai susijusios su kramtymo funkcija ir s\u0105kand\u017eiu, tad da\u017eniausiai atsiradus skausmams, SA\u017dS strigimui, dislokacijoms, pirmiausia rekomenduojama atkurti s\u0105kand\u012f ir kramtymo funkcij\u0105\u201c, \u2013 sako I.Astramskait\u0117 Janu\u0161evi\u010dien\u0117.<\/p>\n

Netaisyklingas s\u0105kandis, burnos chirurg\u0117s teigimu, sukuria \u012ftamp\u0105 raumenyse \u2013 ji da\u017eniausiai pasirei\u0161kia galvos ir kaklo skausmais.<\/p>\n

Nuken\u010dia ir vir\u0161kinimas. \u201eJeigu maistas netinkamai sukramtomas, kiti vir\u0161kinamojo trakto organai susiduria su didesne apkrova, prast\u0117ja maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 pasisavinimas. Be to, dant\u0173 netekimas gali apriboti tam tikr\u0173 maisto produkt\u0173 vartojim\u0105 \u2013 gali tapti ne\u012fmanoma kramtyti kiet\u0105 maist\u0105\u201c, \u2013 sako gydytoja. Taip \u017emogus pama\u017eu atsisako m\u0117sos, \u017eali\u0173 dar\u017eovi\u0173, rie\u0161ut\u0173 \u2013 ir jo mityba skursta.<\/p>\n

Tyrimai rodo, kad netekus dant\u0173 ilgainiui gali silpti visas organizmas. 2025 metais paskelbtas ilgalaikis vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 steb\u0117jimo tyrimas nustat\u0117, kad tie, kurie turi ma\u017eai nat\u016brali\u0173 dant\u0173, da\u017eniau susiduria su sarkopenija \u2013 su am\u017eiumi ma\u017e\u0117jan\u010dia raumen\u0173 mase ir j\u0117ga.<\/p>\n

Veidas sensta grei\u010diau<\/p>\n

Dantys ne tik kramto \u2013 jie palaiko apatinio veido tre\u010ddalio auk\u0161t\u012f ir yra atrama l\u016bpoms bei skruostams. Kai dant\u0173 tr\u016bksta, kei\u010diasi ir veido forma.<\/p>\n

\u201eApatinio veido tre\u010ddalio auk\u0161tis \u017eem\u0117ja \u2013 tai sukuria senyvesnio \u017emogaus vaizd\u0105. Ry\u0161k\u0117ja l\u016bpos-nosies rauk\u0161l\u0117, nebepalaikomi skruost\u0173 audiniai, d\u0117l pasikeitusios \u017eandikaulio rotacijos atsiki\u0161a smakras. \u012edumba skruostai, \u012fkrenta l\u016bpos. Dant\u0173 netekimas labai stipriai paveikia veido estetik\u0105, sendina \u017emog\u0173\u201c, \u2013 sako I.Astramskait\u0117 Janu\u0161evi\u010dien\u0117.<\/p>\n

Moksliniai tyrimai rodo, kad \u017eandikaulio kaulas su am\u017eiumi nat\u016braliai plon\u0117ja, o netekus dant\u0173 \u0161is procesas dar labiau paspart\u0117ja. Analizuojant pacient\u0173 kompiuterin\u0117s tomografijos duomenis nustatyta, kad tose vietose, kur dant\u0173 neb\u0117ra, kaulo storis ir tankis yra gerokai ma\u017eesni nei srityse, kur dantys i\u0161lik\u0119. Tai paai\u0161kina, kod\u0117l ilgainiui kei\u010diasi ne tik \u0161ypsena, bet ir bendri veido bruo\u017eai.<\/p>\n

Stabdo baim\u0117 ir kaina<\/p>\n

\"Paciento <\/p>\n

Kod\u0117l \u017emon\u0117s delsia? Gydytoja i\u0161skiria dvi pagrindines prie\u017eastis \u2013 proced\u016br\u0173 baim\u0119 ir kain\u0105.<\/p>\n

\u201eBaim\u0119 gebame valdyti, pritaikydami \u012fvairias priemones ir suteikdami beskausmes proced\u016bras. Pacientai, kurie ateina gydytis, pamato, kad \u0161iuolaikin\u0117 odontologija yra toli pa\u017eengusi ir naudojami metodai nekelia tiek streso kaip anks\u010diau\u201c, \u2013 sako burnos chirurg\u0117, LSMU doktorant\u016broje pati tirianti pacient\u0173 baim\u0119 ir ie\u0161kanti b\u016bd\u0173 jai ma\u017einti.<\/p>\n

Finansinis klausimas, anot medik\u0117s, taip pat sprend\u017eiamas \u2013 padeda valstyb\u0117s parama ir galimyb\u0117 mok\u0117ti dalimis.<\/p>\n

Gydytoja pabr\u0117\u017eia, kad ilgalaik\u0117je perspektyvoje anksti atkurtas dantis kainuoja ma\u017eiau nei v\u0117liau reikalingos papildomos proced\u016bros \u2013 kaulo priauginimas, sud\u0117tingesnis implantavimas ar i\u0161sikraipiusio dant\u0173 lanko korekcija.<\/p>\n

Pataria nelaukti<\/p>\n

Gydytoja ragina nedelsti \u2013 net jei sprendimas d\u0117l gydymo dar nepriimtas.<\/p>\n

\u201ePasitarkite su gydytoju ir jei ketinate atid\u0117ti gydym\u0105 \u2013 informuokite specialist\u0105. Galb\u016bt bus pritaikyti laikini sprendimai, kurie u\u017ekirs keli\u0105 situacijos sunk\u0117jimui ateityje\u201c, \u2013 pataria ji.<\/p>\n

Svarbiausia, anot burnos chirurg\u0117s, rasti patikim\u0105 gydytoj\u0105. \u201ePati su savo pacientais i\u0161nagrin\u0117ju situacij\u0105, visada \u012fsiklausau \u012f paciento norus ir galimybes, kartu priimame sprendimus. Jei nesutariate su gydytoju \u2013 ie\u0161kokite kito. Bet nepalikite situacijos spr\u0119stis savaime, nes naujas dantis, deja, nei\u0161dygs\u201c, \u2013 sako I.Astramskait\u0117 Janu\u0161evi\u010dien\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Gamta ertm\u0117s nepalieka Netekus danties, burna \u012f nauj\u0105 situacij\u0105 reaguoja i\u0161 karto \u2013 net jei \u017emogus to nejau\u010dia.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":169383,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,9332,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":["post-169382","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-dantys","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116516747168132371","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/169382","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=169382"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/169382\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/169383"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=169382"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=169382"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=169382"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}