Voki\u0161kos automobili\u0173 pramon\u0117s traukimasis Baltijos \u0161alyse interpretuojamas kaip platesnio investuotoj\u0173 nusisukimo \u017eenklas. Ta\u010diau skai\u010diai rodo visai kit\u0105 istorij\u0105 \u2013 investicijos ne traukiasi, o tiesiog kei\u010dia krypt\u012f. Tad \u201eAumovio\u201c atvejis yra pavienis epizodas, turintis labai konkre\u010dias prie\u017eastis ir pamokas.<\/p>\n
Ne Lietuvos, o Vokietijos problema<\/p>\n
Norint suprasti, kas vyksta Kaune, reikia \u012fvertinti tai, kas dedasi Vokietijoje. \u0160ios \u0161alies automobili\u0173 pramon\u0117 jau kelerius metus stipriai traukiasi \u2013 nuo 2019 met\u0173 \u0161iame sektoriuje prarasta apie 100 t\u016bkst. darbo viet\u0173. Apie did\u017eiausius atleidimus paskelb\u0117 \u201eVolkswagen\u201c ir \u201eMercedes-Benz\u201c, o smulkesni\u0173 tiek\u0117j\u0173 restrukt\u016brizacijos tapo beveik kasdienybe.<\/p>\n
Prie\u017eastys yra ir politin\u0117s, ir strukt\u016brin\u0117s. Vienu metu Europos S\u0105jungos lygiu buvo nuspr\u0119sta, kad vidaus degimo varikli\u0173 era baigiasi, o gamyba turi kryptingai pereiti prie elektromobili\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau elektromobili\u0173 rinkoje europie\u010diai pralaimi \u2013 kin\u0173 gaminami tokie automobiliai tapo ne tik pigesni, bet ir kokybi\u0161ki. Pastaruoju metu sul\u0117t\u0117jo ir per\u0117jimas prie \u017ealiosios energetikos, suvokus, kad per spart\u016bs poky\u010diai tik ma\u017eina Europos gamintoj\u0173 rinkos dal\u012f ir konkurencingum\u0105.<\/p>\n
Senieji gamybos paj\u0117gumai stabdomi, o nauji \u2013 dar nekonkurencingi. Tod\u0117l darbuotojai atleid\u017eiami ir gamyklos u\u017edaromos visoje Vokietijos automobili\u0173 pramon\u0117s ekosistemoje, o Kaunas \u0161iuo atveju yra tik vienas i\u0161 daugelio ta\u0161k\u0173 \u017eem\u0117lapyje.<\/p>\n
Darbo u\u017emokestis neb\u0117ra argumentas rinktis Lietuv\u0105<\/p>\n
Yra ir antroji prie\u017eastis, konkre\u010diai susijusi su Baltijos \u0161alimis. Per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f atlyginimai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje augo itin spar\u010diai. Tai gera naujiena gyventojams, bet kartu rei\u0161kia, kad m\u016bs\u0173 regionas neb\u0117ra patrauklus toms korporacijoms, kurios ie\u0161ko pigios darbo j\u0117gos.<\/p>\n
Gamyklos, kurios \u012f Baltijos \u0161alis at\u0117jo prie\u0161 10\u201315 met\u0173 b\u016btent d\u0117l s\u0105naud\u0173 prana\u0161umo, dabar ie\u0161ko nauj\u0173 pigesni\u0173 rink\u0173 arba tiesiog pradeda gamyb\u0105 kitur.<\/p>\n
Tai yra m\u016bs\u0173 ekonomin\u0117s raidos po\u017eymis. Ta\u010diau tai reikalauja keisti investicij\u0173 pritraukimo strategij\u0105, pradedant nuo sav\u0119s pateikimo iki to, kokias \u012fmones siekiame pritraukti.<\/p>\n
Tiesiogin\u0117s u\u017esienio investicijos \u2013 rekordinio lygio<\/p>\n
Verta atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f konkre\u010dius skai\u010dius. Nors tiesiogini\u0173 u\u017esienio investicij\u0173<\/a> (TUI) srautai \u012f Lietuv\u0105 pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pabaigoje suma\u017e\u0117jo, bendras sukauptas TUI lygis i\u0161lieka rekordinis. Kitaip tariant, investuotojai ne traukiasi, o priima atsargesnius sprendimus d\u0117l nauj\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 \u2013 tai \u0161iuo metu b\u016bdinga visai pasaulio ekonomikai.<\/p>\n Svarbiausia \u2013 kei\u010diasi investicij\u0173 strukt\u016bra. Naujos investicijos vis da\u017eniau nukreipiamos \u012f didesn\u0117s prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s sektorius: gynybos pramon\u0119, finansines technologijas ir informacines technologijas (IT). Tai b\u016btent ta kryptis, kuria Lietuva tur\u0117t\u0173 jud\u0117ti.<\/p>\n Taip, sud\u0117tinga geopolitin\u0117 situacija daro \u012ftak\u0105 investuotoj\u0173 sprendimams. Ta\u010diau tai n\u0117ra i\u0161skirtin\u0117 Lietuvos problema \u2013 atsargumas dabar b\u016bdingas investuotojams visame pasaulyje, nuo Vakar\u0173 Europos iki Azijos.<\/p>\n Lietuvos pozicija tvirta<\/p>\n Lyginant Baltijos \u0161alis, matyti \u012fdomi\u0173 skirtum\u0173. Estijoje u\u017esienio investicijos labiau koncentruotos startuoli\u0173 ir IT sektoriuje, o ne gamyboje. Did\u017eiausia Estijos problema buvo ilgokas ekonominis s\u0105stingis 2022\u20132025 metais ir labai ma\u017ea vidaus rinka.<\/p>\n Pastaruoju metu matyti, kad kai kurios suomi\u0173 \u012fmon\u0117s prad\u0117jo parduoti savo verslus Estijoje, bet tai labiau susij\u0119 su pa\u010dios Suomijos ekonomin\u0117mis problemomis, o ne su Estijos investiciniu patrauklumu.<\/p>\n Lietuvoje bendra tendencija pana\u0161i \u012f Estijos \u2013 vyksta per\u0117jimas prie didesn\u0117s prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s sektori\u0173 ir brangesn\u0117s darbo j\u0117gos. Tik Lietuva turi papildom\u0105 prana\u0161um\u0105 \u2013 didesn\u0119 vidaus rink\u0105 ir tvirtesn\u0119 pramon\u0117s baz\u0119.<\/p>\n Latvijos pozicija kol kas silpniausia: ji neturi nei tokio inovacij\u0173 lygio, kaip Estija, nei toki\u0173 stambi\u0173 pramon\u0117s investicij\u0173, kaip Lietuva.<\/p>\n Tad \u201eAumovio\u201c<\/a> atvejis netur\u0117t\u0173 g\u0105sdinti. Lietuvos ekonomikai<\/a> svarbu ne tai, ar kas nors i\u0161eina, o tai, kas ateina vietoje i\u0161\u0117jusi\u0173j\u0173. \u010cia atsakymas yra ai\u0161kus: vietoje pigios gamybos ateina gynybos sektorius, finansin\u0117s technologijos ir IT paslaugos. Tai yra kokybi\u0161kesn\u0117s investicijos, mokan\u010dios didesnius atlyginimus ir kurian\u010dios tvaresn\u0119 vert\u0119.<\/p>\n Tad reikia ne saugoti sen\u0105j\u012f model\u012f, o u\u017etikrinti, kad per\u0117jimas prie naujojo vykt\u0173 kuo skland\u017eiau. Lietuvos rinkos patrauklumas nedingo, tiesiog kei\u010diasi jo prie\u017eastys.<\/p>\n Raul Eamets yra vyriausiasis \u201eBigbank\u201c ekonomistas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Voki\u0161kos automobili\u0173 pramon\u0117s traukimasis Baltijos \u0161alyse interpretuojamas kaip platesnio investuotoj\u0173 nusisukimo \u017eenklas. Ta\u010diau skai\u010diai rodo visai kit\u0105 istorij\u0105…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":171500,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[220,81,37,39,4474,36,38,40,17820,46,3358],"class_list":["post-171499","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-aumovio","tag-business","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lietuvos-ekonomika","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-tiesiogines-uzsienio-investicijos","tag-verslas","tag-verslo-nuomones"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116531228948100327","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/171499","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=171499"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/171499\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/171500"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=171499"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=171499"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=171499"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}