{"id":171693,"date":"2026-05-07T08:45:09","date_gmt":"2026-05-07T08:45:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/171693\/"},"modified":"2026-05-07T08:45:09","modified_gmt":"2026-05-07T08:45:09","slug":"smulkus-verslas-istrigo-tarp-geopolitikos-ir-ekonomikos-sunkumu-kaip-islikti-ir-augti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/171693\/","title":{"rendered":"Smulkus verslas \u012fstrigo tarp geopolitikos ir ekonomikos sunkum\u0173: kaip i\u0161likti ir augti?"},"content":{"rendered":"<p>Finansavimo sutar\u010di\u0173 daug\u0117ja<\/p>\n<p>Nors da\u017enai diskutuojama apie prast\u0105 smulkiojo verslo situacij\u0105 Lietuvoje, <a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/ilte\" tag-id=\"96604137\">ILTE<\/a> klient\u0173 finansavimo tarnybos vadov\u0117 Giedr\u0117 Ge\u010diauskien\u0117 ai\u0161kino, kad smulkus ir vidutinis verslas (SVV) Lietuvoje yra ekonomik\u0105 ne\u0161anti j\u0117ga \u2013 sektorius, kuriame dirba did\u017eioji dalis \u0161alies gyventoj\u0173 ir kuris formuoja region\u0173 ekonomin\u012f gyvybingum\u0105. Lietuvoje veikia beveik 120 t\u016bkst. smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus \u012fmoni\u0173, sudaran\u010di\u0173 net 99,6 % \u0161alies versl\u0173. SVV \u012fmon\u0117s sukuria daugiau nei pus\u0119 \u0161alies bendrojo vidaus produkto, generuoja apie 100 mlrd. eur\u0173 apyvart\u0105. Ta\u010diau SVV sektorius susiduria su nema\u017eai i\u0161\u0161\u016bki\u0173: did\u017eioji dalis \u0161io sektoriaus \u012fmoni\u0173 yra labai ma\u017eos, pradedan\u010dios versl\u0105 su labai ribotais resursais, o jo produktyvumo rodikliai vis dar atsilieka nuo ES vidurkio.<\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/4e0a1ac2-df31-48c6-98cb-3c2161d81ba8.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"ILTE klient\u0173 finansavimo tarnybos vadov\u0117 Giedr\u0117 Ge\u010diauskien\u0117\"\/>      <\/p>\n<p>Smulkaus ir vidutinio verslo \u012fmon\u0117s ir toliau lieka did\u017eiausia ILTE klient\u0173 grupe \u2013 su \u0161io segmento \u012fmon\u0117mis pernai sudaryta finansavimo sutar\u010di\u0173 u\u017e 635 mln. Eur (2024 m. pasira\u0161yta sutar\u010di\u0173 u\u017e 289 mln. Eur).<\/p>\n<p>\u201eSektoriaus stabilum\u0105 lemia spartus ekonomikos augimas, ger\u0117jantys makroekonominiai rodikliai, SVV lankstumas bei geb\u0117jimas prisitaikyti prie rinkos poky\u010di\u0173. Nestabilum\u0105 didina auganti infliacija ir did\u0117jan\u010dios svarbi\u0173 resurs\u0173 kainos, be to \u2013 nema\u017e\u0117janti geopolitin\u0117 \u012ftampa. Nuolat augantys darbo ka\u0161tai ir globalus neapibr\u0117\u017etumas riboja investicijas, ypa\u010d smulkiems verslams\u201c, \u2013 sak\u0117 G. Ge\u010diauskien\u0117.<\/p>\n<p>Asociacijos \u201eLietuvos Prekyviet\u0117s ir Turgaviet\u0117s\u201c vadovas Vytenis Butkevi\u010dius kur kas i\u0161samiau \u012fvertino dabartin\u0119 SVV pad\u0117t\u012f m\u016bs\u0173 \u0161alyje bei i\u0161skyr\u0117 pagrindines problemas: \u201ePirma problema \u2013 perteklin\u0117s ir vald\u017eios per prievart\u0105 SVV sektoriui primestos kasos aparat\u0173 ir i.EKA sistemos. I\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo teigiama, kad kasos aparatai nebus privalomi, kad, tarkime, senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s, kuriems sunku \u012fsisavinti naujas technologijas, gal\u0117s vesti apskait\u0105 sen\u0105ja tvarka, kaip buvo \u012fprat\u0119 ir kuri iki \u0161iol puikiai veik\u0117. Ta\u010diau \u017emon\u0117s jau\u010diasi apgauti \u2013 nuo sausio aparatai tapo privalomi\u201c.<\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/e3b79fd0-6022-11ed-a758-25b059fabc9e.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Asociacijos \u201eLietuvos Prekyviet\u0117s ir Turgaviet\u0117s\u201c vadovas Vytenis Butkevi\u010dius \"\/>      <\/p>\n<p>D\u0117l to daug turgavie\u010di\u0173 ir prekyvie\u010di\u0173 prekybinink\u0173 nutrauk\u0117 savo veikl\u0105, paliko ilgus metus kurtas darbo vietas. Vilniaus Hal\u0117s turgaviet\u0117je veikl\u0105 met\u0117 per 30 prekybinink\u0173, kurie nebegal\u0117jo t\u0119sti d\u0117l sud\u0117tingo nauj\u0173 kasos aparat\u0173 naudojimo. Aparatai kainuoja brangiai, reikia mok\u0117ti m\u0117nesinius aptarnavimo mokes\u010dius. Pana\u0161ios tendencijos matomos ir kituose Lietuvos turguose bei prekyviet\u0117se. Valstyb\u0117 prarado \u017emones, kurie buvo susik\u016br\u0119 darbo vietas ir s\u0105\u017einingai mok\u0117jo mokes\u010dius.<\/p>\n<p>Antra problema \u2013 per ma\u017eas neapmokestinamas PVM dydis. \u012evedus eur\u0105 mok\u0117stis siek\u0117 45 t\u016bkst. Nuo to laiko kainos augo, infliacija did\u0117jo, ta\u010diau \u0161i riba nebuvo per\u017ei\u016br\u0117ta. Ji \u0161iandien yra per ma\u017ea ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti didinama bent dvigubai. Prie\u0161ingu atveju \u017emon\u0117s stumiami \u012f \u0161e\u0161\u0117l\u012f.<\/p>\n<p>Tre\u010dia problema \u2013 atsiskaitym\u0173 grynaisiais pinigais ribojimai. \u0160iuo metu Lietuvoje galioja 5 t\u016bkst. eur\u0173 limitas, kuris, m\u016bs\u0173 nuomone, yra per ma\u017eas. Grynieji pinigai yra ne tik ekonomin\u0117 priemon\u0117, bet ir pilietin\u0117s laisv\u0117s i\u0161rai\u0161ka, o ribojimas labiausiai palie\u010dia smulk\u0173j\u012f versl\u0105.<\/p>\n<p>Ketvirta problema \u2013 technologij\u0173 ir dirbtinio intelekto pl\u0117tra. Automatizacija jau dabar ma\u017eina darbo vietas, ypa\u010d prekybos sektoriuje. Galiausiai V. Butkevi\u010dius i\u0161skiria vald\u017eios ir stambaus verslo santyk\u012f: \u201eM\u016bs\u0173 vertinimu, vald\u017eia per da\u017enai atstovauja stambaus kapitalo interesams, o smulkusis verslas lieka nuo\u0161alyje. Didieji prekybos tinklai ple\u010diasi, o smulkusis verslas traukiasi. Miest\u0173 centruose prakti\u0161kai nebelieka vietos smulkiajam verslui\u201c.<\/p>\n<p>Anot V. Butkevi\u010diaus, dar viena labai svarbi problema \u2013 Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (LSVV taryba). Ji yra \u012fsteigta pagal SVV pl\u0117tros \u012fstatym\u0105 ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti pagrindinis socialinis partneris, atstovaujantis SVV interesams bei Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s kriti\u0161kas patar\u0117jas. Deja, \u0161iandien \u0161i taryba yra tapusi nuolankiu pritar\u0117ju, o reali situacija yra labai prasta.<\/p>\n<p>\u201eTaryba jau apie 18 met\u0173 vadovaujama tos pa\u010dios pirminink\u0117s, tod\u0117l susiformavo ilgalaik\u0117s sistemin\u0117s problemos. Pos\u0117d\u017eiai i\u0161 esm\u0117s nebe\u0161aukiami arba \u0161aukiami pa\u017eeid\u017eiant \u012fstatymus, tarybos nariai negali realiai pasinaudoti savo teis\u0117mis, ypa\u010d balsavimo teise. Jie taip pat negali formuoti darbotvark\u0117s ar si\u016blyti svarstytin\u0173 klausim\u0173. Sprendimai priimami siaurame valdybos rate, valdybos pos\u0117d\u017eiai yra u\u017edari ir nevie\u0161i\u201c, \u2013 sak\u0117 pa\u0161nekovas.<\/p>\n<p>Kol \u0161i situacija nesikeis, valstyb\u0117s institucijos netur\u0117s objektyvaus socialinio partnerio ir kriti\u0161ko patar\u0117jo, o smulkusis verslas netur\u0117s realaus balso. \u0160iandien smulkiojo verslo situacija yra prasta, jis patiria didel\u0119 reguliacin\u0119 na\u0161t\u0105, o i\u0161oriniai ekonominiai veiksniai dar labiau blogina pad\u0117t\u012f.<\/p>\n<p>Stabilum\u0105 ar nestabilum\u0105 labiausiai lemia bendros ekonomin\u0117s nuotaikos \u2013 \u0161iandien visi gyvena laukdami galimos kriz\u0117s, tod\u0117l ma\u017eiau investuoja ir vartoja.<\/p>\n<p>Did\u017eiausi \u0161io meto i\u0161\u0161\u016bkiai, pasak G. Ge\u010diauskien\u0117s, yra geopolitin\u0117 situacija ir gynyba: verslui tenka adaptuotis prie tiekimo grandini\u0173 poky\u010di\u0173, persvarstyti pl\u0117tros galimybes, rinkos neapibr\u0117\u017etumas ir infliacija stiprina atsargum\u0105 investicijoms. Finansavimo (ne)prieinamumas daro nema\u017e\u0105 \u012ftak\u0105 \u2013 nors ILTE pasi\u016bla rekordin\u0117, i\u0161\u0161\u016bkiu i\u0161lieka kredito atotr\u016bkis tradiciniame bank\u0173 sektoriuje. Bankai ir finans\u0173 \u012fstaigos neretai smulk\u0173 ir vidutin\u012f versl\u0105 vertina konservatyviau: trumpa veiklos istorija, ma\u017eas kapitalas ir didesnis jautrumas rinkos svyravimams lemia grie\u017etesnius vertinimo kriterijus ir da\u017enai \u2013 atsargesn\u012f po\u017ei\u016br\u012f. Galiausiai, prisideda ir technologinis atotr\u016bkis: dalis SVV per l\u0117tai atnaujina technologin\u0119 baz\u0119. Konkurencingumas \u0161iandien priklauso ne nuo pigios darbo j\u0117gos, o nuo produktyvumo didinimo per automatizacij\u0105.<\/p>\n<p>Lietuvos finans\u0173 sektorius si\u016blo \u012fvairi\u0173 instrument\u0173 \u2013 nuo komercini\u0173 bank\u0173 paslaug\u0173 iki valstyb\u0117s remiam\u0173 program\u0173 ir alternatyvi\u0173 \u0161altini\u0173. Ta\u010diau realus \u0161i\u0173 priemoni\u0173 prieinamumas smulkiajam verslui priklauso nuo geb\u0117jimo \u012frodyti savo augimo potencial\u0105, rizikos valdymo galimybes ir net tvarumo lyg\u012f. Kitaip tariant, egzistuoja tam tikras \u201efiltras\u201c, per kur\u012f nepraeina daugyb\u0117 ma\u017eesni\u0173 \u012fmoni\u0173, \u0161eimos versl\u0173, ypa\u010d \u2013 veikian\u010di\u0173 regionuose.<\/p>\n<p>Europos S\u0105jungos (ES) investicij\u0173 logika per pastaruosius metus taip pat kito: nuo tiesiogini\u0173 subsidij\u0173 2014\u20132020 m. pereita prie finansini\u0173 priemoni\u0173 \u2013 paskol\u0173, garantij\u0173, rizikos kapitalo. Tai sveikintinas \u017eingsnis \u012f tvaresn\u0119 finansinio skatinimo logik\u0105, ta\u010diau kartu ir i\u0161\u0161\u016bkis \u2013 norint pasinaudoti \u0161iais instrumentais, \u012fmon\u0117ms prireikia specifini\u0173 finansini\u0173 \u017eini\u0173, verslo plano, formalios ir skaidrios apskaitos. Daugelis smulki\u0173 ir vidutini\u0173 \u012fmoni\u0173, ypa\u010d ma\u017eesni\u0173 ir jaunesni\u0173, dar n\u0117ra pasirengusios \u0161iems i\u0161\u0161\u016bkiams.<\/p>\n<p>Regionuose \u0161is atotr\u016bkis dar ry\u0161kesnis. \u010cia da\u017eniau tr\u016bksta ne tik \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173, bet ir finansinio ra\u0161tingumo. ILTE si\u016blo tiesiogin\u012f ir netiesiogin\u012f finansavim\u0105 SVV per \u012fvairius finansavimo sprendimus. Ta\u010diau finansavimo instrumentai padeda tik tuomet, kai \u012fmon\u0117s \u017eino, kaip jais pasinaudoti.<\/p>\n<p>Kaip pagerinti SVV pad\u0117t\u012f?<\/p>\n<p>\u017dinant pagrindinius i\u0161\u0161\u016bkius, su kuriais kasdien susiduria Lietuvos SVV, nesunku numatyti galimus sprendimo b\u016bdus. ILTE atstov\u0117 \u012fvardino, kad reik\u0117t\u0173 stiprinti alternatyvaus finansavimo prieig\u0105 ir ma\u017einti bank\u0173 atmetimo rodiklius per rizikos dalinim\u0105si. Skatinti stabilum\u0105 per ai\u0161kius vald\u017eios sprendimus ir geopolitin\u0117s rizikos ma\u017einimo priemones, pvz., diversifikuojant rinkas. Stiprinti pagalb\u0105 \u012fmon\u0117ms \u012feinant \u012f naujas rinkas.<\/p>\n<p>\u201eTaip pat b\u016btina gerinti SVV finansin\u012f ir investicin\u012f pasirengim\u0105: mokymai apie verslo planavim\u0105, pinig\u0173 sraut\u0173 valdym\u0105 bei rizik\u0173 vertinim\u0105 pad\u0117t\u0173 efektyviau pasirinkti tinkamus finansavimo instrumentus. \u012emoni\u0173 finansinis ra\u0161tingumas \u2013 vienas esmini\u0173 augimo barjer\u0173, nes daugelis SVV susiduria su nemenkais i\u0161\u0161\u016bkiais formuluodami savo verslo ar pl\u0117tros planus ar vertindami finansinius rodiklius, kas lemia gan\u0117tinai didel\u012f atmetam\u0173 parai\u0161k\u0173 procent\u0105. Ir visuomet linkime bet kuriam verslininkui dr\u0105siai \u201epardavin\u0117ti\u201c savo verslo id\u0117j\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 G. Ge\u010diauskien\u0117.<\/p>\n<p>\u201eLietuvos Prekyviet\u0117s ir Turgaviet\u0117s\u201c vadovas pasteb\u0117jo, jog galimyb\u0117s SVV egzistuoja, ta\u010diau da\u017enai yra sunkiai prieinamos. Finansavimo mechanizmai ne visada atitinka smulkaus verslo poreikius. ILT\u0116 nepatenkina SVV poreiki\u0173, o valstybinis komercinis bankas vis dar n\u0117ra steigiamas. Norint skatinti augim\u0105, b\u016btina ma\u017einti reguliacin\u0119 na\u0161t\u0105, didinti finansavimo prieinamum\u0105 ir u\u017etikrinti real\u0173 dialog\u0105 su smulkiuoju verslu. Taip pat b\u016btina per\u017ei\u016br\u0117ti LSVV tarybos veikl\u0105 arba i\u0161 esm\u0117s j\u0105 reformuoti, nes dabartine forma ji neatlieka savo funkcijos.<\/p>\n<p>\u201eVienas i\u0161 esmini\u0173 sprendim\u0173, galin\u010di\u0173 pad\u0117ti SVV, b\u016bt\u0173 privalomo \u201eSmall Business Test\u201c \u012fvedimas, kur\u012f tur\u0117t\u0173 praeiti visi Vyriausyb\u0117s sprendimai\u201c, \u2013 apibendrino jis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Finansavimo sutar\u010di\u0173 daug\u0117ja Nors da\u017enai diskutuojama apie prast\u0105 smulkiojo verslo situacij\u0105 Lietuvoje, ILTE klient\u0173 finansavimo tarnybos vadov\u0117 Giedr\u0117&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":171694,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,4752,24,828,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,7170,27799,26,27],"class_list":["post-171693","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-geopolitika","tag-headlines","tag-ilte","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-siuntos","tag-smulkus-verslas","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116532420658604437","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/171693","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=171693"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/171693\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/171694"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=171693"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=171693"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=171693"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}