{"id":171789,"date":"2026-05-07T10:54:05","date_gmt":"2026-05-07T10:54:05","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/171789\/"},"modified":"2026-05-07T10:54:05","modified_gmt":"2026-05-07T10:54:05","slug":"biokuro-kainos-lietuvoje-si-sezona-augo-labiausiai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/171789\/","title":{"rendered":"Biokuro kainos Lietuvoje \u0161\u012f sezon\u0105 augo labiausiai"},"content":{"rendered":"

\u201ePagaliau baig\u0117si 7 m\u0117nesius u\u017esit\u0119s\u0119s \u0161ildymo sezonas \u2013 ilgiausias istorijoje. Su tuo noriu visus pasveikinti\u201c, \u2013 ketvirtadien\u012f konferencijoje kalb\u0117jo \u201eBaltpool\u201c prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.<\/p>\n

\u201eJei pra\u0117jusiame \u0161ildymo sezone kainos buvo prakti\u0161kai lygios visose Baltijos \u0161alyse, 2025\u20132026 m. sezono biokuro bir\u017eos prekybos duomenys parod\u0117 gan ry\u0161kius skirtumus\u201c, \u2013 teig\u0117 jis.\u00a0<\/p>\n

\u201eBaltpool\u201c duomenimis, Lietuvoje vidutin\u0117 sezono kaina siek\u0117 25,13 eur\u0173 u\u017e megavatvaland\u0119 (MWh) ir per metus padid\u0117jo apie 13 proc. Latvijoje kaina augo ma\u017edaug 3 proc. iki ma\u017edaug 23 eur\u0173 u\u017e MWh, o Estijoje \u2013 apie 8 proc. iki 24 eur\u0173 u\u017e MWh.<\/p>\n

\"Vaidotas <\/p>\n

Per \u017eiemos sezon\u0105 auk\u0161\u010diausia laikina biokuro kaina taip pat buvo fiksuota Lietuvoje, kur ji buvo pasiekusi apie 40 eur\u0173 u\u017e MWh \u2013 toks lygis laik\u0117si apie dvi savaites.<\/p>\n

\u201eSaky\u010diau, kad tai buvo ko\u0161maras pirk\u0117jams Lietuvoje\u201c, \u2013 pripa\u017eino V. Jonutis.<\/p>\n

Pasak \u201eBaltpool<\/a>\u201c, per \u0161\u012f laikotarp\u012f pristatyta iki 10 proc. viso sezono biokuro kiekio, tod\u0117l \u0161is kain\u0173 pikas tur\u0117jo ribot\u0105 \u012ftak\u0105 galutiniam kain\u0173 vidurkiui.<\/p>\n

\u201eBaltijos \u0161alyse did\u017eioji dalis biokuro sezonui buvo \u012fsigyta i\u0161 anksto, sudarant ilgalaikius sandorius dar vasar\u0105, kai rinkoje vyravo \u017eemesn\u0117s kainos, o likusi dalis \u2013 trumpalaikiais sandoriais jau \u0161ildymo sezono metu. Pastar\u0173j\u0173 kainos svyravo labiausiai\u201c, \u2013 teig\u0117 bir\u017eos prekybos vadovas.<\/p>\n

Anot V. Jonu\u010dio, per sezon\u0105 pagal \u201eBaltpool\u201c bir\u017eoje sudarytas sutartis buvo pristatyta 5,57 mln. MWh medienos skiedros energijos vert\u0117s u\u017e 140 mln. eur\u0173, o j\u0173 svertin\u0117 vidutin\u0117 kaina sudar\u0117 25,12 eur\u0173 u\u017e MWh, i\u0161 kuri\u0173 83 proc. kiekio buvo skirta Lietuvai.<\/p>\n

Dar prie\u0161 sezon\u0105 sudaryti ilgalaikiai sandoriai visose Baltijos \u0161alyse buvo pana\u0161\u016bs \u2013 apie 20\u201322 eur\u0173 u\u017e MWh, tod\u0117l bazinis kain\u0173 lygis regione i\u0161 esm\u0117s nesiskyr\u0117. Kain\u0173 skirtumai formavosi jau sezono metu. Latvijoje ir Estijoje ry\u0161kesni\u0173 kain\u0173 svyravim\u0173 bir\u017eoje nebuvo fiksuota, tik\u0117tina, d\u0117l didesn\u0117s ilgalaiki\u0173 sandori\u0173 dalies \u0161iose rinkose.<\/p>\n

Pasak \u201eBaltpool\u201c atstovo, Lietuvoje sandori\u0173 strukt\u016bra buvo viena svarbiausi\u0173 kain\u0173 augimo prie\u017eas\u010di\u0173. Trumpalaikiai sandoriai sudar\u0117 apie du tre\u010ddalius visos rinkos \u2013 65,65 proc., o ilgalaikiai \u2013 34,35 proc.<\/p>\n

\u201eToks modelis padidina kain\u0173 svyravim\u0173 rizik\u0105. B\u016btent sezono vidurkis geriausiai atspindi real\u0173 rinkos kain\u0173 lyg\u012f, o ne trumpalaikiai kain\u0173 pikai. Nepatenkinamas biokuro poreikis, kain\u0105 pradeda formuoti \u012fvair\u016bs momentiniai veiksniai\u201c, \u2013 ai\u0161kino V. Jonutis.<\/p>\n

Anot jo, biokuro kain\u0173 skirtumus lemia ne tik paklausa, bet ir oro s\u0105lygos bei bendras pasirengimas sezonui, \u012fskaitant gamybos ir tiekimo veiksnius.<\/p>\n

Sezono temperat\u016bros analiz\u0117 rodo, kad, vertinant \u012fprast\u0105 interval\u0105 nuo\u00a010 laipsni\u0173 \u0161ilumos iki\u00a05 laipsni\u0173 \u0161al\u010dio, \u017eiemos s\u0105lygos buvo pana\u0161ios \u012f ankstesnius metus. Tiesa, skai\u010diuojama, kad 2025\u20132026 m. sezonu reik\u0161mingai i\u0161augo valand\u0173 skai\u010dius, kai temperat\u016bra buvo nukritusi \u017eemiau\u00a05 laipsni\u0173 \u0161al\u010dio.<\/p>\n

Kaip teig\u0117 V. Jonutis, \u0161ie laikotarpiai tur\u0117jo tiesiogin\u012f poveik\u012f rinkai.<\/p>\n

\u201ePirma, smarkiai padid\u0117jo \u0161ilumos energijos poreikis, tod\u0117l buvo \u012fjungti rezerviniai \u012frenginiai, da\u017enai naudojantys dujas. Antra, d\u0117l staigaus \u0161al\u010dio sutriko biokuro tiekimas \u2013 d\u0117l sud\u0117ting\u0173 oro s\u0105lyg\u0173 priva\u017eiuoti prie mi\u0161k\u0173 buvo sud\u0117tingiau, o logistika \u2013 l\u0117tesn\u0117, tod\u0117l pasi\u016bla trumpuoju laikotarpiu suma\u017e\u0117jo. Susidar\u0117 situacija, kai paklausa trumpam i\u0161augo, o pasi\u016bla tapo ma\u017eiau lanksti. Tai ir l\u0117m\u0117 kain\u0173 \u0161uol\u012f iki 40 eur\u0173 u\u017e MWh ribos Lietuvoje\u201c, \u2013 analizavo ekspertas.<\/p>\n

Jis pabr\u0117\u017e\u0117, kad biokuro sektorius i\u0161 esm\u0117s veikia kaip ciklin\u0117 rinka, kurioje investicijos daromos i\u0161 anksto, o galutin\u0117 kaina paai\u0161k\u0117ja tik v\u0117liau. Rinkos jautrum\u0105 papildomai didino ir riboti biokuro sand\u0117liavimo paj\u0117gumai, kurie suma\u017eino galimybes amortizuoti trumpalaikius tiekimo sutrikimus.<\/p>\n

\u201eTai rizika, kuri \u0161iandien daugiausia tenka tiek\u0117jams, ta\u010diau ilgainiui ji tur\u0117t\u0173 b\u016bti labiau pasidalinta tarp pirk\u0117j\u0173 ir pardav\u0117j\u0173. Vienas esmini\u0173 sprendim\u0173 \u2013 diversifikacija, t. y. tinkama ilgalaiki\u0173 ir trumpalaiki\u0173 sandori\u0173 pusiausvyra. Kitas i\u0161 galim\u0173 sprendim\u0173 b\u016bd\u0173 \u2013 papildyti sandori\u0173 krep\u0161el\u012f indeksuotais sandoriais\u201c, \u2013 kalb\u0117jo biokuro bir\u017eos prekybos vadovas.<\/p>\n

\u201e\u0160iuo metu indeksuoti sandoriai sudaro nedidel\u0119 rinkos dal\u012f, ta\u010diau jie leist\u0173 susieti kain\u0105 su rinkos indeksais ir suma\u017einti staigi\u0173 svyravim\u0173 poveik\u012f. Pastar\u0173j\u0173 kaina siejama su \u201eBaltpool\u201c SPOT kainos indeksu, tod\u0117l jie suteikia trumpalaiki\u0173 sandori\u0173 lankstum\u0105, bet i\u0161laiko ilgalaikiams sandoriams b\u016bding\u0105 rizikos pasidalijim\u0105\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 V. Jonutis.<\/p>\n

\u201eBaltpool\u201c skai\u010diuoja, kad spar\u010diausiai biokuro prekybos apimtis augo Latvijoje \u2013 per pra\u0117jus\u012f \u0161ildymo sezon\u0105<\/a> apimtys i\u0161augo \u00a023 proc., iki 0,6 teravatvaland\u017ei\u0173 (TWh). Lietuvoje tuo metu buvo pastebimas nedidelis augimas \u2013 4,5 proc., iki 4,5 TWh. Visai prie\u0161ingi duomenys Estijoje \u2013 ten prekyba suma\u017e\u0117jo 24 proc., iki 0,35 TWh.<\/p>\n

\"\u0160ildymo <\/p>\n

Rinkos dalyviai \u012f kit\u0105 sezon\u0105 \u017evelgia atsargiai<\/p>\n

Pasak \u201eBaltpool\u201c, rinkos dalyviai jau vertina 2026\u20132027\u00a0m. sezono perspektyvas, kurios formuojasi atsi\u017evelgiant \u012f tebevykstan\u010dius globalius poky\u010dius.\u00a0<\/p>\n

V. Jonu\u010dio teigimu, energetikos \u017ealiav\u0173 kainos pasaulyje auga \u2013 dujos, nafta ir anglys brangsta d\u0117l geopolitini\u0173 veiksni\u0173, o dyzelino kaina Baltijos \u0161alyse per metus padid\u0117jo apie 30\u00a0proc., kas tiesiogiai i\u0161augino biokuro savikain\u0105.<\/p>\n

\u201eEsant tokioms s\u0105lygoms, tik\u0117tina, kad ilgalaiki\u0173 sandori\u0173 kainodaroje vis da\u017eniau bus taikomas vadinamasis laikymo ka\u0161t\u0173 (angl. cost of carry) metodas, kai kaina nustatoma pagal esamas s\u0105naudas. Tai rei\u0161kia, kad sudaryti ilgalaikes sutartis gali tapti sud\u0117tingiau, o rinkos stabilumas vis labiau priklausys nuo pasirinkt\u0173 pirkimo strategij\u0173\u201c,\u00a0\u2013 ai\u0161kino prekybos vadovas.<\/p>\n

\u201eRuo\u0161iantis naujam sezonui, rinkos dalyviams teks rinktis arba didesn\u012f stabilum\u0105, kur\u012f suteikia sandori\u0173 trukm\u0117s diversifikacija, arba didesn\u0119 rizik\u0105, atsirandan\u010di\u0105 d\u0117l priklausomyb\u0117s nuo trumpalaik\u0117s rinkos. Net jei art\u0117jantis sezonas b\u016bt\u0173 ramesnis, disciplinuota pirkim\u0173 strategija i\u0161liks vienu svarbiausi\u0173 veiksni\u0173 siekiant i\u0161vengti nauj\u0173 kain\u0173 \u0161uoli\u0173\u201c,\u00a0\u2013 kit\u0173 met\u0173 prognoz\u0119 apibendrino biokuro rinkos ekspertas.<\/p>\n

ELTA primena, kad Vilnius ir Kaunas buvo paskutiniai Lietuvos didmies\u010diai, \u0161iemet u\u017ebaig\u0119 \u0161ildymo sezon\u0105 \u2013 j\u012f nutrauk\u0117 gegu\u017e\u0117s 4 d.<\/p>\n

Pasak Vilniaus centralizuotos \u0161ilumos tiek\u0117jos \u201eMiesto gijos\u201c, 2025\u20132026 m. \u0161ildymo sezonas buvo ilgiausias istorijoje ir truko 217 dien\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u201ePagaliau baig\u0117si 7 m\u0117nesius u\u017esit\u0119s\u0119s \u0161ildymo sezonas \u2013 ilgiausias istorijoje. Su tuo noriu visus pasveikinti\u201c, \u2013 ketvirtadien\u012f konferencijoje…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":171790,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[27815,9537,81,37,39,36,38,40,2827,46],"class_list":{"0":"post-171789","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-baltpool","9":"tag-biokuras","10":"tag-business","11":"tag-lietuva","12":"tag-lietuviu","13":"tag-lithuania","14":"tag-lithuanian","15":"tag-lt","16":"tag-sildymo-sezonas","17":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116532928060284370","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/171789","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=171789"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/171789\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/171790"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=171789"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=171789"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=171789"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}