{"id":171861,"date":"2026-05-07T12:39:19","date_gmt":"2026-05-07T12:39:19","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/171861\/"},"modified":"2026-05-07T12:39:19","modified_gmt":"2026-05-07T12:39:19","slug":"vokietijos-ir-lenkijos-signalas-lietuvai-verslo-bankrotu-banga-arteja-ir-i-baltijos-salis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/171861\/","title":{"rendered":"Vokietijos ir Lenkijos signalas Lietuvai: verslo bankrot\u0173 banga art\u0117ja ir \u012f Baltijos \u0161alis?"},"content":{"rendered":"<p>Nors 2025 m. Vidurio ir Ryt\u0173 Europos regione bendras nemoki\u0173 \u012fmoni\u0173 skai\u010dius augo minimaliai, tarptautin\u0117s rizikos valdymo bendrov\u0117s \u201eCoface\u201c duomenys rodo kur kas sud\u0117tingesn\u0119 situacij\u0105. Regionas vis labiau fragmentuojasi, o did\u017eiausia gr\u0117sm\u0117 Lietuvos verslui kyla ne vidaus rinkoje, bet pagrindin\u0117se eksporto valstyb\u0117se \u2013 Vokietijoje ir Lenkijoje. \u0160iose rinkose spar\u010diai daug\u0117ja bankrot\u0173 ir restrukt\u016brizacij\u0173, tod\u0117l did\u0117ja atsiskaitym\u0173 v\u0117lavim\u0173 bei tiekimo grandini\u0173 sutrikim\u0173 rizika.<\/p>\n<p>\u201eCoface Baltics\u201c rizikos valdymo departamento direktorius Mindaugas Valskys. \u012emon\u0117s nuotr.<\/p>\n<p>Minimos \u012fmon\u0117s<\/p>\n<p>Coface Baltics Services, UAB<\/p>\n<p>Vidurio ir Ryt\u0173 Europa skilin\u0117ja \u012f dvi kryptis<\/p>\n<p>\u201eCoface\u201c atlikto tyrimo \u201eCEE Insolvency Study 2026\u201c duomenimis, bendras nemoki\u0173 \u012fmoni\u0173 skai\u010dius Vidurio ir Ryt\u0173 Europoje 2025 m. padid\u0117jo vos 0,26 proc. \u2013 nuo 46 043 iki 46 161 atvejo. Ta\u010diau bendras stabilumo vaizdas yra klaidinantis, nes pus\u0117je analizuot\u0173 valstybi\u0173 nemokumo atvej\u0173 daug\u0117jo, o kitoje pus\u0117je \u2013 ma\u017e\u0117jo.<\/p>\n<p>Did\u017eiausias augimas u\u017efiksuotas Lenkijoje, kur nemokumo atvej\u0173 skai\u010dius \u0161oktel\u0117jo 17,8 proc. Taip pat ry\u0161k\u016bs augimo tempai fiksuoti Slov\u0117nijoje, Serbijoje ir \u010cekijoje. Tuo metu Lietuvoje, Latvijoje, Slovakijoje ir Kroatijoje situacija ger\u0117jo.<\/p>\n<p>\u201eCoface Baltics\u201c rizikos valdymo departamento direktorius Mindaugas Valskys pa\u017eymi, kad bankrot\u0173 dinamik\u0105 \u0161iandien vis ma\u017eiau lemia vien ekonomikos augimas ar infliacija. Didesn\u0119 \u012ftak\u0105 turi nacionalin\u0117 reguliacin\u0117 aplinka, skol\u0173 restrukt\u016brizavimo praktika, fiskalin\u0117 politika ir finansavimo s\u0105lygos.<br \/>&#13;<br \/>\n<br \/>&#13;<br \/>\nLietuvoje nemokumo ma\u017e\u0117jo, ta\u010diau rizikos i\u0161lieka<\/p>\n<p>Lietuvoje 2025 m. nemoki\u0173 \u012fmoni\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo 13 proc. \u2013 nuo 1 154 iki 1 004 atvej\u0173. Ekspertai tai vertina kaip rinkos stabilizacij\u0105 po ankstesni\u0173 met\u0173 energetikos kriz\u0117s poveikio.<\/p>\n<p>Did\u017eiausias pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 nemokumo atvejis Lietuvoje buvo prekybos bendrov\u0117 \u201eTopo grup\u0117\u201c. Pasak \u201eCoface\u201c, tai atskleid\u017eia augan\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius ma\u017emenin\u0117s ir didmenin\u0117s prekybos sektoriuje, kuriam vis didesn\u012f spaudim\u0105 daro besikei\u010diantys vartotoj\u0173 \u012fpro\u010diai bei ma\u017e\u0117jan\u010dios pelno mar\u017eos.<\/p>\n<p>Mindaugas Valskys atkreipia d\u0117mes\u012f, kad daugiausia nemokumo atvej\u0173 ir toliau registruojama prekybos, statybos bei gamybos sektoriuose. Tai rodo, jog svarbiausi Lietuvos ekonomikos sektoriai i\u0161lieka jautr\u016bs tiek paklausos svyravimams, tiek finansavimo kainai.<\/p>\n<p>Baltijos \u0161alys i\u0161lieka trapios<\/p>\n<p>Latvijoje bankrot\u0173 ir restrukt\u016brizacij\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo 7,4 proc., o Estijoje situacija prakti\u0161kai stabilizavosi \u2013 augimas siek\u0117 tik 1,1 proc. Nepaisant to, verslo aplinka Baltijos regione i\u0161lieka \u012ftempta.<\/p>\n<p>\u012emon\u0117s vis dar susiduria su auk\u0161tomis veiklos s\u0105naudomis, netolygiu vartojimo atsigavimu ir i\u0161liekan\u010diu spaudimu pelningumui. Ypa\u010d sud\u0117tinga pad\u0117tis stebima maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje, kuriame visose Baltijos valstyb\u0117se fiksuojamas spar\u010diausias nemokumo atvej\u0173 augimas.<\/p>\n<p>Pasak ekspert\u0173, vartojimo atsigavimas \u0161iame segmente vis dar nekompensuoja i\u0161augusi\u0173 darbo, energijos ir kit\u0173 veiklos s\u0105naud\u0173.<\/p>\n<p>Vokietija ir Lenkija siun\u010dia pavojingus signalus Lietuvos eksportuotojams<\/p>\n<p>Did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 Lietuvos verslui \u0161iuo metu kelia situacija pagrindin\u0117se eksporto rinkose. Vokietijoje 2025 m. nemoki\u0173 \u012fmoni\u0173 skai\u010dius i\u0161augo 10 proc. ir pasiek\u0117 24 064 atvejus \u2013 daugiausia nuo 2014 met\u0173. Ankstesniais metais bankrot\u0173 ir restrukt\u016brizacij\u0173 skai\u010dius \u0161alyje augo po 22 proc. kasmet.<\/p>\n<p>Vokietijos pramon\u0119 silpnina auk\u0161tos energijos kainos, ma\u017e\u0117janti paklausa ir krentantis pelningumas. Tai didina mok\u0117jim\u0173 v\u0117lavim\u0173 rizik\u0105 visoje tiekimo grandin\u0117je, o pasekmes jau\u010dia ir Lietuvos eksportuotojai.<\/p>\n<p>Lenkijoje situacija dar kontrastingesn\u0117 \u2013 nors ekonomika auga, nemokumo atvej\u0173 skai\u010dius padid\u0117jo net 17,8 proc. ir pasiek\u0117 rekordines auk\u0161tumas. Ekspertai tai vadina \u201edviej\u0173 grei\u010di\u0173\u201c ekonomika, kai BVP augimas nebeatspindi realios \u012fmoni\u0173 finansin\u0117s b\u016bkl\u0117s.<\/p>\n<p>Mindaugas Valskys pabr\u0117\u017eia, kad oficial\u016bs bankrotai da\u017eniausiai tampa matomi tik po to, kai prasideda atsiskaitym\u0173 v\u0117lavimai. Tod\u0117l \u012fmon\u0117ms svarbu nuolat steb\u0117ti partneri\u0173 mok\u0117jim\u0173 drausm\u0119 ir aktyviai valdyti kredito rizik\u0105.<\/p>\n<p>Rizikingiausi sektoriai \u2013 gamyba, statyba ir transportas<\/p>\n<p>Visame Vidurio ir Ryt\u0173 Europos regione spar\u010diausias nemokumo augimas fiksuojamas gamybos, statybos ir transporto sektoriuose. \u0160ios sritys itin jautrios pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 poky\u010diams, energijos kainoms ir i\u0161or\u0117s paklausos svyravimams.<\/p>\n<p>Gamybos sektori\u0173 papildomai spaud\u017eia silpna Europos pramon\u0117s paklausa bei auganti konkurencija i\u0161 Kinijos ir kit\u0173 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173. Statyb\u0173 rink\u0105 vis dar veikia auk\u0161tos pal\u016bkan\u0173 normos ir brangstan\u010dios med\u017eiagos, o transporto sektorius susiduria su ma\u017e\u0117jan\u010diais krovini\u0173 srautais bei augan\u010diomis veiklos s\u0105naudomis.<\/p>\n<p>2026 m. prognoz\u0117 \u2013 nauja rizik\u0173 banga<\/p>\n<p>\u201eCoface\u201c prognozuoja, kad 2026 m. nemoki\u0173 \u012fmoni\u0173 skai\u010dius Vidurio ir Ryt\u0173 Europoje gali augti dar spar\u010diau. Vienu svarbiausi\u0173 rizikos veiksni\u0173 \u012fvardijamas galimas naujas energijos kain\u0173 \u0161okas, kuris didint\u0173 verslo s\u0105naudas ir ma\u017eint\u0173 vartotoj\u0173 perkam\u0105j\u0105 gali\u0105.<\/p>\n<p>Mindaugo Valskio teigimu, energijos kain\u0173 problema nebus trumpalaik\u0117, nes susiformavusiam pasi\u016blos vakuumui u\u017epildyti prireiks laiko. Papildom\u0105 spaudim\u0105 verslui kuria ir silpna Vokietijos ekonomika bei galimi atsiskaitym\u0173 sutrikimai tiekimo grandin\u0117se.<\/p>\n<p>Ekspert\u0173 vertinimu, nors Europos S\u0105jungos fond\u0173 investicijos gali suteikti ekonomikai tam tikr\u0105 impuls\u0105, jos grei\u010diausiai neatsvers augan\u010di\u0173 finansini\u0173 ir veiklos rizik\u0173. Tod\u0117l Lietuvos verslui artimiausiu metu teks veikti aplinkoje, kurioje stabilizacijos \u017eenklus lyd\u0117s nauji neapibr\u0117\u017etumai ir did\u0117jantis spaudimas atsparumui.\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Nors 2025 m. Vidurio ir Ryt\u0173 Europos regione bendras nemoki\u0173 \u012fmoni\u0173 skai\u010dius augo minimaliai, tarptautin\u0117s rizikos valdymo bendrov\u0117s&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":171862,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,1262,37,39,36,38,40,23,1260,430,1263,46,1261],"class_list":{"0":"post-171861","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-interjeras","10":"tag-lietuva","11":"tag-lietuviu","12":"tag-lithuania","13":"tag-lithuanian","14":"tag-lt","15":"tag-naujienos","16":"tag-nekilnojamas-turtas","17":"tag-renovacija","18":"tag-statyba","19":"tag-verslas","20":"tag-zinios"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116533340844272662","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/171861","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=171861"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/171861\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/171862"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=171861"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=171861"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=171861"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}