To paties prezidento, kuris tolimais 2019-aisiais kalb\u0117jo apie b\u016btinyb\u0119 \u201eduoti atkirt\u012f nelygybei”, ragino \u201epasir\u016bpinti skurd\u017eiau gyvenan\u010diais, ne\u012fgaliais, vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117mis”, \u017ead\u0117jo \u201estipri\u0105 ir teising\u0105 gerov\u0117s valstyb\u0119”.<\/p>\n
Pra\u0117jo beveik septyneri metai. Valstyb\u0117 tapo stipresn\u0117 biud\u017eeto eilut\u0117se, ta\u010diau ar tapo teisingesn\u0117 tiems, kuri\u0173 pinigin\u0117je m\u0117nesio pabaigoje lieka ne orumas, o smulk\u016bs centai?<\/p>\n
\u0160tai klausimas, \u012f kur\u012f statistika atsako daug negailestingiau nei politin\u0117s kalbos.<\/p>\n
2019 metais valstyb\u0117s apibr\u0117\u017eta skurdo riba vienam \u017emogui siek\u0117 apie 379 eurus per m\u0117nes\u012f. \u0160iandien ji jau art\u0117ja prie 650 eur\u0173 ribos. Per \u0161e\u0161erius metus – beveik 71 procento \u0161uolis.<\/p>\n
Tai rei\u0161kia labai paprast\u0105 dalyk\u0105: Lietuvoje pabrango ne prabanga, ne komfortas, ne perteklinis vartojimas. Pabrango pats normalus gyvenimas.<\/p>\n
Tiek, kad net dirbantis \u017emogus vis da\u017eniau gyvena ne Gerov\u0117s valstyb\u0117je, o nuolatinio vijimosi valstyb\u0117je – kur atlyginimas veja kainas, pensija veja skurdo rib\u0105, o \u017emogus vejasi orum\u0105, kuris vis tolsta.<\/p>\n
Kai 2019-aisiais buvo kalbama apie teising\u0105 Gerov\u0117s valstyb\u0119, \u017eemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie penktadalis Lietuvos \u017emoni\u0173.<\/p>\n
Pra\u0117jo beveik septyneri metai – ir \u0161iandien j\u0173 vis dar tiek pat, o skai\u010diuojant absoliu\u010diai – net daugiau. Kitaip tariant, Lietuvoje keit\u0117si biud\u017eet\u0173 dyd\u017eiai, augo ministerij\u0173 asignavimai, rekordus mu\u0161\u0117 gynybos finansavimas, ta\u010diau viena statistika liko beveik nepajudinama: ma\u017edaug kas penktas Lietuvos \u017emogus ir toliau gyvena ant skurdo slenks\u010dio.<\/p>\n
Dar a\u0161triau atrodo absoliu\u010diais skai\u010diais. 2019 metais u\u017e skurdo ribos gyveno ma\u017edaug 580-590 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, o dabar – apie 650 t\u016bkstan\u010di\u0173. Vadinasi, \u017emoni\u0173, gyvenan\u010di\u0173 u\u017e skurdo ribos, skai\u010dius ne suma\u017e\u0117jo, o padid\u0117jo.<\/p>\n
Lietuvoje yra viena tema, apie kuri\u0105 vald\u017eia kalba taip, kaip kalbama apie nepatogi\u0105 ties\u0105 – trumpai, sausai ir pageidautina kuo re\u010diau. Tai skurdas.<\/p>\n
Ne statistinis, ne biurokratinis, ne tas, kuris paslepiamas po \u012fmantriomis s\u0105vokomis \u201esocialin\u0117 atskirtis”, \u201edisponuojamosios pajamos” ar \u201ematerialinis nepriteklius”.<\/p>\n
Kalba eina apie labai konkret\u0173 skurd\u0105 – kai \u017emogus prie kasos skai\u010diuoja ne pirkinius, o centus; kai senatv\u0117 tampa ne u\u017etarnautu poilsiu, o kasdieniu i\u0161gyvenimo projektu; kai dirbantis \u017emogus, nepaisant pilno etato, gyvena nuolatiniame finansinio trapumo re\u017eime, o vienas netik\u0117tas mokestis – automobilio remontas, odontologo s\u0105skaita ar brangesnis \u0161ildymo m\u0117nuo – i\u0161mu\u0161a gyvenim\u0105 i\u0161 v\u0117\u017ei\u0173.<\/p>\n
Ir \u010dia slypi didysis Lietuvos paradoksas: valstyb\u0117 teori\u0161kai turt\u0117ja – visur trimituojama apie ekonomikos augim\u0105, o \u017emoni\u0173 finansinio saugumo jausmas vis labiau menksta.<\/p>\n
Naujausi skai\u010diai negailestingi. Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros paskelbti rodikliai parod\u0117, kad 2025 metais skurdo rizikos lygis Lietuvoje pasiek\u0117 22,6 proc., o \u017eemiau skurdo rizikos ribos gyveno beveik kas ketvirtas \u0161alies gyventojas.<\/p>\n
Dar skaud\u017eiau skamba kita detal\u0117: tarp vyresni\u0173 nei 65 met\u0173 \u017emoni\u0173 skurdo rizika siekia net 39,2 proc. Kitaip tariant, beveik keturi i\u0161 de\u0161imties Lietuvos senjor\u0173 gyvena nuolatinio nepritekliaus zonoje.<\/p>\n
Kaip taikliai konstatavo nacionalinis transliuotojas: \u201eVidutin\u0117 senatv\u0117s pensija nuo 2014 met\u0173 yra ma\u017eesn\u0117 u\u017e skurdo rizikos rib\u0105”. Tai oficialus statistinis vald\u017eios veiklos faktas.<\/p>\n
Ir \u0161tai \u010dia norisi u\u017eduoti paprast\u0105 klausim\u0105: kokioje valstyb\u0117je gyvename, jei de\u0161imtmet\u012f pensija sistemi\u0161kai atsilieka nuo ribos, kuri apibr\u0117\u017eia skurd\u0105? Kokiame ekonomin\u0117s s\u0117km\u0117s sapne gyvena vald\u017eia, kurios valdomoje \u0161alyje senatv\u0117 tampa skurdo sinonimu?<\/p>\n
Dar labiau glumina kontrastas tarp \u0161ios socialin\u0117s realyb\u0117s ir valstyb\u0117s finansini\u0173 prioritet\u0173. 2026 met\u0173 biud\u017eete kra\u0161to apsaugai skiriama 4,79 mlrd. eur\u0173, arba 5,38 proc. BVP – did\u017eiausia suma Lietuvos istorijoje.<\/p>\n
Kra\u0161to apsaugos ministerija tai pavadino \u201erekordiniu gynybos biud\u017eetu”, kuris sudarys s\u0105lygas spartinti divizijos k\u016brim\u0105, modernizuoti kariuomen\u0119 ir pl\u0117sti karin\u0119 infrastrukt\u016br\u0105.<\/p>\n
Viskas suprantama – geopolitin\u0117 situacija reikalauja rimto po\u017ei\u016brio \u012f saugum\u0105. Ta\u010diau \u010dia ir prasideda nemalonus, bet b\u016btinas pokalbis apie valstyb\u0117s prioritetus ir biud\u017eeto pyrago paskirstymo proporcijas.<\/p>\n
Tuo labiau, kai pa\u017evelgi \u012f biud\u017eeto eilutes, kontrastas tampa beveik groteski\u0161kas. Taigi, jau \u017einoma, kad 2026 met\u0173 valstyb\u0117s biud\u017eete kra\u0161to apsaugai numatyta 4,79 mlrd. eur\u0173, arba 5,38 proc.<\/p>\n
BVP – absoliutus rekordas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Tuo pat metu papildomoms socialin\u0117ms reikm\u0117ms – tam, kas tiesiogiai lie\u010dia \u017emogaus gyvenim\u0105 – skiriamos nepalyginamai kuklesn\u0117s sumos.<\/p>\n
Gyventoj\u0173 pajamoms ir socialiniam saugumui 2026 m. biud\u017eete papildomai numatyta 1,06 mlrd. eur\u0173. Senatv\u0117s pensijoms Sodra biud\u017eete planuojama skirti 6,931 mlrd. eur\u0173, o vidutin\u0117 senatv\u0117s pensija did\u0117s apie 80 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f.<\/p>\n
\u0160vietimo sektoriui atlyginim\u0173 augimui numatyta apie 250 mln. eur\u0173, medik\u0173 darbo u\u017emokes\u010diui – 148 mln. eur\u0173, o \u012fvairioms socialin\u0117ms i\u0161mokoms – vaik\u0173 pinigams, kompensacijoms, paramai pa\u017eeid\u017eiamiausiems – skiriami palyginti simboliniai priedai, da\u017enai matuojami ne \u0161imtais, o keliolika eur\u0173 vienam gav\u0117jui.<\/p>\n
Finans\u0173 ministerija biud\u017eet\u0105 pristat\u0117 kaip orientuot\u0105 \u012f gyvenimo kokyb\u0119, pabr\u0117\u017edama, kad \u201ekiekvienas papildomas euras turi kurti did\u017eiausi\u0105 vert\u0119 visuomenei”.<\/p>\n
Ta\u010diau kai vien gynybai skiriama suma beveik prilygsta trims ketvirtadaliams viso metinio pensij\u0173 fondo, o papildomos l\u0117\u0161os sveikatai ar \u0161vietimui yra keliskart ma\u017eesn\u0117s, nat\u016braliai kyla klausimas – ar Gerov\u0117s valstyb\u0117je \u017emogaus socialinis saugumas tikrai laikomas strateginiu prioritetu, ar tik gra\u017eia propagandine antra\u0161te?<\/p>\n
Lietuva n\u0117ra vien pasienio linija \u017eem\u0117lapyje. Lietuva – tai vis\u0173 pirma \u017emogus ir jo galimyb\u0117 i\u0161gyventi oriai, gydytis laiku, i\u0161leisti vaikus \u012f mokykl\u0105, sulaukti senatv\u0117s ne su baime, o su bent minimaliu saugumo jausmu.<\/p>\n
Jei valstyb\u0117 gali mobilizuoti beveik penkis milijardus gynybai, ta\u010diau tuo pa\u010diu metu \u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173 jos pilie\u010di\u0173 gyvena ties skurdo riba, klausimas n\u0117ra apie b\u016btinyb\u0119 stiprinti kariuomen\u0119.<\/p>\n
Klausimas – kod\u0117l socialinis saugumas Lietuvoje vis dar suvokiamas kaip antraeilis dalykas, kaip priedas prie \u201erimt\u0173” valstyb\u0117s funkcij\u0173?<\/p>\n
Juk skurdas irgi yra nacionalinio saugumo klausimas.<\/p>\n
Kas yra stipri valstyb\u0117? Ar ta, kuri turi modernesnius tankus? O gal ta, kurioje pensininkui nereikia rinktis tarp vaist\u0173 ir maisto? Ar ta, kuri perka oro gynybos sistemas, bet regionin\u0117je ligonin\u0117je nebelieka gydytoj\u0173?<\/p>\n
O gal ta, kuri nuo\u017emiai stato poligonus, bet u\u017edaro mokyklas provincijoje? Ar ta, kuri kalba apie atsparum\u0105 hibridin\u0117ms gr\u0117sm\u0117ms, bet nesugeba apsaugoti savo pilie\u010di\u0173 nuo kasdienio ekonominio pa\u017eeminimo?<\/p>\n
Lietuvoje susiformavo keista politin\u0117 moral\u0117: valstyb\u0117 turi b\u016bti stipri, o \u017emogus – i\u0161tvermingas. Pilietis turi pakelti infliacij\u0105. Prisitaikyti prie brangstan\u010dio b\u016bsto. Suprasti, kod\u0117l eil\u0117s pas gydytojus ilgos.<\/p>\n
Susitaikyti, kad regionuose vie\u0161osios paslaugos nyksta. Ir dar b\u016bti d\u0117kingas u\u017e vienkartin\u012f kompensacin\u012f mechanizm\u0105 ar simbolin\u012f i\u0161mokos padidinim\u0105. Tarsi socialin\u0117 politika b\u016bt\u0173 ne valstyb\u0117s pareiga, o vald\u017eios malon\u0117.<\/p>\n
Lietuvos nacionalin\u0117 biblioteka savo naujausioje analitin\u0117je ap\u017evalgoje konstatuoja itin ai\u0161kiai: \u201eNepaisant ekonominio augimo ir ger\u0117jan\u010di\u0173 bendr\u0173j\u0173 gyvenimo rodikli\u0173, skurdas Lietuvoje i\u0161lieka viena opiausi\u0173 socialini\u0173 problem\u0173.”<\/p>\n
Tai labai tikslus sakinys, kuriame telpa Gerov\u0117s valstybe taip ir netapusios m\u016bs\u0173 \u0161alies socialin\u0117 tikrov\u0117: ekonomika kyla, bet \u017emogaus pajamos ir perkamoji galia da\u017enai lieka stov\u0117ti vietoje arba dar blogiau – slysta atgal.<\/p>\n
Ir tai n\u0117ra vien skai\u010di\u0173 klausimas. Skurdas yra orumo klausimas. Tai b\u016bsena, kai \u017emogus nebegyvena – jis balansuoja.<\/p>\n
Tarp s\u0105skait\u0173 ir poreiki\u0173, tarp sveikatos ir i\u0161laid\u0173, tarp b\u016btiniausio ir dar vieno pirkinio atid\u0117jimo. Tarp kurstomos \u0161iandienos baim\u0117s ir nerimo d\u0117l rytojaus.<\/p>\n
Skurdas taip pat yra ir demokratijos klausimas. Nes ilgainiui \u017emon\u0117s, kurie jau\u010diasi palikti, nustoja tik\u0117ti ne tik vald\u017eia – jie nustoja tik\u0117ti valstybe.<\/p>\n
Jie nebenori gird\u0117ti apie makroekonominius laim\u0117jimus, kai j\u0173 pa\u010di\u0173 ekonomika primena nuolatin\u012f deficit\u0105. Jiems nebe\u012fdom\u016bs procentai nuo BVP, kai j\u0173 pa\u010di\u0173 gyvenime viskas matuojama centais.<\/p>\n
Gal tod\u0117l Lietuvoje tiek daug nuovargio ir pyk\u010dio. Tiek daug vidin\u0117s emigracijos, kai \u017emogus gyvena Lietuvoje, bet nesijau\u010dia \u0161ios valstyb\u0117s dalimi.<\/p>\n
Ne tod\u0117l, kad nesupranta geopolitikos. O tod\u0117l, kad jis labai gerai supranta, kaip sunku u\u017epildyti savo \u0161aldytuv\u0105, apmok\u0117ti vaistin\u0117s \u010dek\u012f ir besipu\u010dian\u010di\u0173 komunalini\u0173 mokes\u010di\u0173 eilut\u0119.<\/p>\n
Valstyb\u0117, kuri nori b\u016bti stipri i\u0161or\u0117je, negali b\u016bti trapi viduje, nes tikrasis saugumas prasideda ne ministerij\u0173 kabinetuose ir ne karin\u0117se baz\u0117se.<\/p>\n
Jis prasideda ten, kur \u017emogus jau\u010diasi ne paliktas vienas, o saugomas savo valstyb\u0117s, kuriai jis moka mokes\u010dius – socialiai, ekonomi\u0161kai, sistemi\u0161kai.<\/p>\n
Kol Lietuvoje bus lengviau rasti milijardus gel\u017egaliams ir betonui, nei orum\u0105 \u017emogui, tol skurdo statistika liks ne ekonominiu rodikliu, o politiniu nuosprend\u017eiu valstybei ir jos vald\u017eiai.<\/p>\n
Ir \u0161tai pabaigai dar vienas skai\u010dius, nuo kurio byra visas oficialus pasakojimas apie klestin\u010di\u0105 Lietuv\u0105.<\/p>\n
Naujas Oksfordo ekonomisto Olivierio Stercko tyrimas, matuojantis, kiek laiko \u017emogui reikia u\u017edirbti vien\u0105 doler\u012f, Lietuvai skyr\u0117 paskutin\u0119 viet\u0105 Europos S\u0105jungoje.<\/p>\n
Lietuviui tam reikia 76,4 minut\u0117s. Vokie\u010diui – 26. Olandui – 24. Liuksemburgie\u010diui – ma\u017eiau nei 21 minut\u0117s. Kitaip tariant, kai Vakar\u0173 Europa doler\u012f u\u017edirba per kavos pertrauk\u0105, lietuvis tam aukoja daugiau nei valand\u0105 savo gyvenimo.<\/p>\n
\u0160tai tokia \u0161iandien atrodo m\u016bs\u0173 Gerov\u0117s valstyb\u0117s matematika – ilgesnis darbas u\u017e ma\u017eesn\u0119 vert\u0119, daugiau pastang\u0173 u\u017e ma\u017eesn\u012f rezultat\u0105, ir vis dar pra\u0161ymas b\u016bti kantriems…<\/p>\n
\u201eDisbalansas tarp turting\u0173j\u0173 ir varg\u0161\u0173 yra seniausia ir pra\u017e\u016btingiausia kiekvienos respublikos liga”, – prie\u0161 beveik du t\u016bkstan\u010dius met\u0173 ra\u0161\u0117 Plutarchas, senov\u0117s graik\u0173 m\u0105stytojas, istorikas ir moral\u0117s filosofas.<\/p>\n
Atrodo, Lietuva \u0161i\u0105 lig\u0105 jau seniai i\u0161moko ne gydyti, o su ja gyventi.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 To paties prezidento, kuris tolimais 2019-aisiais kalb\u0117jo apie b\u016btinyb\u0119 \u201eduoti atkirt\u012f nelygybei”, ragino \u201epasir\u016bpinti skurd\u017eiau gyvenan\u010diais, ne\u012fgaliais,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":172406,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,3655,30,31,34,35,1981,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,1666,28,29,684,6074,3901,26,27],"class_list":{"0":"post-172405","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-atlyginimas","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-furmanavicius","15":"tag-headlines","16":"tag-latest-news","17":"tag-latestnews","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-pinigai","26":"tag-populiariausios-naujienos","27":"tag-populiariausiosnaujienos","28":"tag-prezidentas","29":"tag-riba","30":"tag-skurdas","31":"tag-top-stories","32":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116537662221350533","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/172405","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=172405"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/172405\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/172406"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=172405"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=172405"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=172405"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}