{"id":172723,"date":"2026-05-08T13:14:15","date_gmt":"2026-05-08T13:14:15","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/172723\/"},"modified":"2026-05-08T13:14:15","modified_gmt":"2026-05-08T13:14:15","slug":"didziausio-svedu-banko-ekonomistas-siuncia-zinia-lietuvai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/172723\/","title":{"rendered":"Did\u017eiausio \u0161ved\u0173 banko ekonomistas siun\u010dia \u017eini\u0105 Lietuvai"},"content":{"rendered":"

Po pasaulio ekonomikos aktualij\u0173 pristatymo konferencijoje SEB grup\u0117s vyriausiasis ekonomistas \u201eDelfi\u201c akcentavo, kad \u0161iuo metu kone kas valand\u0105 seka b\u016btent situacij\u0105 Artimuosiuose Rytuose ir Hormuzo s\u0105siauryje. Jis tikino, kad nuo to priklauso, kaip gyvensime toliau. <\/p>\n

\u201e\u0160iuo metu tiek a\u0161 pats, tiek, manau, dauguma makroekonomist\u0173 daugiausia d\u0117mesio skiriame tam, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose ir Hormuzo s\u0105siauryje. <\/p>\n

To pasekm\u0117 \u2013 mes matome ir auk\u0161tesnes energijos kainas, ir auk\u0161tesnes naftos kainas. Bet tai ne tik nafta, tai ir aliuminis, ir gamtin\u0117s dujos, ir karbamidas, ir tr\u0105\u0161os\u201c, \u2013 kalb\u0117damas su \u201eDelfi\u201c sak\u0117 J. Magnussonas.<\/p>\n

Pasaulis \u2013 netoli kriz\u0117s<\/p>\n

Prognozes ma\u017ein\u0119s SEB bankas \u0161iems metams numato 3 proc. pasaulin\u012f BVP augim\u0105, ta\u010diau pristatyme \u0160vedijos ekspertas apie \u0161\u012f skai\u010di\u0173 atskleid\u0117 vien\u0105 svarbi\u0105 detal\u0119.<\/p>\n

\"Jens <\/p>\n

\u201ePrognozuojame 3 proc. augim\u0105, kas n\u0117ra tragedija, bet tai \u2013 gana ma\u017eai. \u017demesnis nei 3 proc. pasaulinis augimas, pagal TVF, apib\u016bdindavo globali\u0105 recesij\u0105. Taigi, \u017eemiau 3 proc. tikrai nenor\u0117tume atsidurti\u201c, \u2013 konferencijoje kalb\u0117jo J. Magnussonas<\/p>\n

V\u0117liau, pokalbyje su \u201eDelfi\u201c metu jis paai\u0161kino, kad \u017eemesnis u\u017e 3 proc. pasaulio ekonomikos augimas buvo stebimas tik tada, kai vyko kokia nors pasaulin\u0117 kriz\u0117, pavyzd\u017eiui, 2008-aisiais, arba per pandemij\u0105: \u201eDabar mes ten dar nesame, bet akivaizdu, kad nesame ir per toli.\u201c<\/p>\n

\u201eProblema ta, kad tokie dalykai, kaip recesija ar pasaulin\u0117 kriz\u0117, n\u0117ra labai tiksliai apibr\u0117\u017eti. Tai, k\u0105 j\u016bs galite laikyti pasauline krize, gali skirtis nuo to, k\u0105 manau a\u0161 ar kas nors kitas. Bet taip, tas 3 proc. pasaulinio augimo tempas yra \u017eemutin\u0117 riba\u201c, \u2013 nurod\u0117 pa\u0161nekovas.<\/p>\n

Pasauliui tikrai nereik\u0117jo \u0161io karo ir tikrai nereikia energetin\u0117s kriz\u0117s. Tod\u0117l tikim\u0117s, kad ji bus i\u0161spr\u0119sta dar pavasar\u012f. <\/p>\n

J. Magnusson<\/p>\n

Ekspertas ai\u0161kino, kad dabartin\u0117 prognoz\u0117 yra optimistin\u0117, tikintis, kad Hormuzo s\u0105siauris bus palaipsniui atvertas ma\u017edaug tarp dabar ir vidurvasario. Vis d\u0117lto, pesimistinis scenarijus \u2013 kur kas pavojingesnis. <\/p>\n

\u201eJei taip nenutiks, jei \u0161i situacija t\u0119sis ir mes pritr\u016bksime atsarg\u0173, pavyzd\u017eiui, naftos, tuomet kainos nuo \u0161iandienos 100\u2013120 doleri\u0173 u\u017e barel\u012f gali pakilti iki galb\u016bt 150\u2013200 doleri\u0173. Tada atsidursime kur kas rimtesn\u0117je situacijoje. Taip, kol kas ten dar nesame, bet taip nutikti tikrai gali\u201c, \u2013 teig\u0117 SEB grup\u0117s ekonomistas.<\/p>\n

Kurioms \u0161alims b\u016bt\u0173 sunkiausia?<\/p>\n

Jei dabar \u012f\u017eengtume \u012f globali\u0105 recesij\u0105, sukelt\u0105 energijos kainos d\u0117l u\u017edaryto Hormuzo s\u0105siaurio, J. Magnussono manymu, didesni\u0173 problem\u0173 tai kelt\u0173 toms valstyb\u0117ms, kurios yra tiesiogin\u0117s naftos, energijos ir \u017ealiav\u0173 importuotojos i\u0161 Persijos \u012flankos.<\/p>\n

\"Hormuzo <\/p>\n

\u201eTai b\u016bt\u0173 skurdesn\u0117s Azijos \u0161alys \u2013 joms tai b\u016bt\u0173 skaud\u017eiausia. Jos jau dabar yra situacijoje, kai turi normuoti naftos ir duj\u0173 naudojim\u0105, ne visi ten gali \u0161ildyti savo namus, ne visi gali vairuoti savo automobilius ir t.t. <\/p>\n

Europos \u0161alys \u2013 taip, mes nukent\u0117sime ta prasme, kad mok\u0117sime daugiau u\u017e degalus ir daugyb\u0119 kit\u0173 dalyk\u0173, bes mes nesame tokie priklausomi nuo tos konkre\u010dios naftos i\u0161 Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173. Be to, mes esame ir turtingesni \u2013 mes nesu\u0161alsime\u201c, \u2013 tikino specialistas.<\/p>\n

Tuo metu Baltijos ir \u0160iaur\u0117s Europos valstyb\u0117ms, pasak ekonomisto, tokios kriz\u0117s<\/a> atveju prognozuot\u0173 kiek ma\u017eesnius vargus. <\/p>\n

\u201eBaltijos \u0161alys, Lietuva ir galb\u016bt \u0160iaur\u0117s \u0161alys tikriausiai nukent\u0117s \u0161iek tiek ma\u017eiau. Ypa\u010d \u017ei\u016brint \u012f \u0160vedij\u0105, kur tik apie 20 proc. energetikos balanso priklauso nuo duj\u0173 ir naftos, palyginti su, pavyzd\u017eiui, Jungtine Karalyste ar JAV \u2013 ten nafta ir dujos sudaro apie 75 proc. energetikos balanso\u201c, \u2013 skai\u010diavo J. Magnussonas.<\/p>\n

\"\"\/ <\/p>\n

Jei ne karas, planavome padidinti savo pasaulio ekonomikos augimo prognoz\u0119. <\/p>\n

Jo manymu, Europai svarbu suprasti bei daugiau d\u0117mesio skirti per\u0117jimui prie nepriklausomos energijos: \u201eTikiuosi, kad mes pagaliau kart\u0105 ir visiems laikams perstatysime atsinaujinan\u010dias, nei\u0161kastines Europos energetikos sistem\u0173 dalis, kad gal\u0117tume i\u0161 tikr\u0173j\u0173 i\u0161sivaduoti i\u0161 \u0161i\u0173 priklausomybi\u0173. Tai gal\u0117t\u0173 mums sutaupyti daug problem\u0173 ateityje.\u201c<\/p>\n

\u201eEuropoje turime gana \u017eem\u0105 nedarbo lyg\u012f, kaip yra ir JAV. Yra nema\u017eai pamatini\u0173 veiksni\u0173, kurie pasaulio ekonomikoje i\u0161ties atrodo gana gerai. Nors tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose ir vis dar vyksta Ukrainoje, kelia didel\u012f nerim\u0105 ir reikia tur\u0117ti \u0161iek tiek platesn\u012f vaizd\u0105\u201c, \u2013 svarst\u0117 pa\u0161nekovas.<\/p>\n

Be to, jo vertinimu, Europos S\u0105jungai reikia susitvarkyti savo augimo tikslus, padidinti savo produktyvum\u0105 ir atlikti teisingas investicijas: \u201eKas d\u017eiugina: mes ES turime daug pinig\u0173, tiesiog turime juos naudoti \u0161iek tiek produktyviau ir, tik\u0117kim\u0117s, galime pasivyti tiek JAV, tiek Kinij\u0105, pagal konkurencingum\u0105.\u201c<\/p>\n

O atmetus Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 tem\u0105, J. Magnussonas \u012f\u017evelgia ir teigiam\u0173 \u017eenkl\u0173 pasaulio ekonomikoje. <\/p>\n

\u201eJei ne karas, planavome padidinti savo pasaulio ekonomikos augimo prognoz\u0119. Tad, jei sulauksime \u0161io karo pabaigos ir s\u0105siaurio atv\u0117rimo, tuomet manau, kad pasaulio ekonomika n\u0117ra tokioje blogoje pozicijoje ir ateityje gal\u0117t\u0173 augti \u0161iek tiek spar\u010diau\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 SEB grup\u0117s vyriausiasis ekonomistas.<\/p>\n

Siun\u010dia \u017eini\u0105 ir Lietuvai<\/p>\n

Paklaus\u0117me \u0160vedijos specialisto ir apie vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 poveiki\u0173 ekonomikai Lietuvoje \u0161iais metais tur\u0117sian\u010di\u0173 \u012fvyki\u0173 \u2013 pensij\u0173 reform\u0105. Jis, savo ruo\u017etu, atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f valstybei svarb\u0173 fakt\u0105. <\/p>\n

\"Asociatyvi <\/p>\n

\u201eM\u016bs\u0173 (SEB ekonomist\u0173 \u2013 \u201eDelfi\u201c) pirminis l\u016bkestis buvo, kad pamatysime apie 35\u201340 proc. pasitraukim\u0105 i\u0161 pensij\u0173 fond\u0173, bet j\u0173 buvo daugiau. Tod\u0117l dabar manome, kad i\u0161 viso pasitrauks arti 50 proc. gyventoj\u0173, o apie pus\u0117 t\u0173 l\u0117\u0161\u0173 bus skirta vartojimui. <\/p>\n

Taigi, dabar tai lems BVP augim\u0105 (…), kuris \u017evelgiant i\u0161 Europos perspektyvos, yra labai didelis\u201c, \u2013 pirmin\u012f poveik\u012f vertino J. Magnussonas<\/a>.<\/p>\n

Ta\u010diau, anot jo, \u0161is trumpalaikis ekonomikos post\u016bmis gali sukelti ilgalaiki\u0173 problem\u0173: \u201eNes b\u016bsim\u0173 pensinink\u0173 perkamoji galia bus ma\u017eesn\u0117, jei tuos pinigus panaudos dabar, o ne tada.\u201c<\/p>\n

\u201eKai visa Europa susiduria su visuomen\u0117s sen\u0117jimu, did\u0117jan\u010diu pensinink\u0173 skai\u010diumi ir ma\u017e\u0117jan\u010dia dirban\u010di\u0173j\u0173 dalimi visoje populiacijoje, tuomet dauguma \u0161ali\u0173 galvoja, kaip padidinti pensij\u0173 bufer\u012f (atsargas) ir pensij\u0173 fondus atei\u010diai, kad tur\u0117t\u0173 galimyb\u0119 leisti pinigus ir vartoti taip pat ir tada, kai bus pensijoje\u201c, \u2013 ai\u0161kino pa\u0161nekovas.<\/p>\n

Naujausioje SEB makroekonomikos ap\u017evalgoje bankas paliko nepakeistas Lietuvos BVP augimo prognozes: 2026 metais numatomas 3,2 proc. did\u0117jimas, 2027 m. \u2013 2,1 proc. <\/p>\n

Manoma, kad atsiimti pinigai i\u0161 pensij\u0173 fond\u0173 kompensuos i\u0161augusias energijos kainas, ta\u010diau lems didesn\u0119 infliacij\u0105. SEB ekonomisto Tado Povilausko teigimu, \u0161i\u0173 met\u0173 ruden\u012f metin\u0117 infliacija<\/a> gali pasiekti pik\u0105 ir perkopti 7 proc. rib\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Po pasaulio ekonomikos aktualij\u0173 pristatymo konferencijoje SEB grup\u0117s vyriausiasis ekonomistas \u201eDelfi\u201c akcentavo, kad \u0161iuo metu kone kas valand\u0105…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":172724,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,1768,27909,959,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-172723","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-infliacija","15":"tag-jensas-magnussonas","16":"tag-krize","17":"tag-latest-news","18":"tag-latestnews","19":"tag-lietuva","20":"tag-lietuviu","21":"tag-lithuania","22":"tag-lithuanian","23":"tag-lt","24":"tag-naujienos","25":"tag-news","26":"tag-pasaulis","27":"tag-populiariausios-naujienos","28":"tag-populiariausiosnaujienos","29":"tag-top-stories","30":"tag-topstories","31":"tag-world","32":"tag-world-news","33":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116539140487437364","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/172723","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=172723"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/172723\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/172724"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=172723"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=172723"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=172723"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}