![\"RVUL](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/510254de-7510-46eb-a40b-ca041dd87bae.jpg\")
<\/p>\nPasak prof. dr. Ingos Ar\u016bn\u0117s Bumblyt\u0117s, Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Nefrologijos klinikos vadov\u0117s, Lietuvos nefrologijos, dializ\u0117s ir transplantacijos asociacijos prezident\u0117s, inkst\u0173 ligos da\u017enai i\u0161lieka nepasteb\u0117tos ilg\u0105 laik\u0105, nes j\u0173 prad\u017eia gali b\u016bti labai nery\u0161ki arba visi\u0161kai besimptom\u0117. <\/p>\n
\u201eB\u016btent tod\u0117l inkst\u0173 funkcijos \u012fvertinimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti atliekamas laiku, ypa\u010d tuomet, kai \u017emogus priklauso rizikos grupei arba yra persirg\u0119s ligomis, kurios gali tur\u0117ti komplikacij\u0173 inkstams\u201c, \u2013 sako prof. dr. I. A. Bumblyt\u0117.<\/p>\n
Liga prasid\u0117jo vaikyst\u0117je, ta\u010diau jos pasekm\u0117s paai\u0161k\u0117jo v\u0117liau<\/p>\n
Lietuvos asociacijos \u201eGyvastis\u201c nar\u0117 Brigita Guob\u0117 pasakoja, kad pirmieji rimti sveikatos sutrikimai prasid\u0117jo dar vaikyst\u0117je, kai persirgta angina komplikavosi \u012f inkst\u0173 u\u017edegim\u0105. Nei ji pati, nei artimieji netur\u0117jo pagrindo \u012ftarti, kad liga gali palikti ilgalaikes pasekmes.<\/p>\n
\u201eA\u0161 buvau absoliu\u010diai sveika paaugl\u0117 \u2013 sportavau, lankiau muzikos mokykl\u0105, gyvenau \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105. Bet po anginos prasid\u0117jo inkst\u0173 u\u017edegimas, kuris tuo metu liko nepasteb\u0117tas ir negydomas\u201c, \u2013 pasakoja ji.<\/p>\n
Anot pacient\u0117s, nors tyrimai jau tuomet rod\u0117 pakitimus, jie nebuvo tinkamai \u012fvertinti. Situacija tapo akivaizdi tik tada, kai mokykloje ji nualpo.<\/p>\n
\u201eKai mane nuve\u017e\u0117 \u012f pri\u0117mimo skyri\u0173, \u0161lapimas buvo pilnas kraujo ir labai stipriai putotas. Tada jau buvo ai\u0161ku, kad inkst\u0173 u\u017edegimas yra pa\u017eeng\u0119s\u201c, \u2013 prisimena Brigita.<\/p>\n
Pasak gydytojos, ne kiekviena persirgta angina sukelia inkst\u0173 pa\u017eeidim\u0105, ta\u010diau kai kuriais atvejais infekcijos ar u\u017edegiminiai procesai gali tapti svarbiu veiksniu inkst\u0173 lig\u0173 vystymuisi. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties, po infekcini\u0173 lig\u0173, ypa\u010d jei atsiranda pakitim\u0173 \u0161lapime ar pablog\u0117ja savijauta, svarbu atlikti papildomus tyrimus.<\/p>\n
<\/p>\n
Inkst\u0173 funkcija blog\u0117jo, kol prireik\u0117 pakaitinio gydymo<\/p>\n
Nors \u016bmus inkst\u0173 u\u017edegimas galiausiai buvo nustatytas, \u017eala jau buvo padaryta. Brigita sako, kad v\u0117liau gydytojai ai\u0161kiai \u012fvardijo \u2013 jei liga b\u016bt\u0173 laiku atpa\u017einta ir tinkamai gydyta prad\u017eioje, jos eiga gal\u0117jo b\u016bti visai kitokia.<\/p>\n
\u201eKai jau buvo ai\u0161ku, kad inkstai pa\u017eeisti, liko tik laiko klausimas, kada jie nustos funkcionuoti\u201c, \u2013 sako Brigita.<\/p>\n
Anot prof. dr. I. A. Bumblyt\u0117s, viena did\u017eiausi\u0173 l\u0117tin\u0117s inkst\u0173 ligos problem\u0173 \u2013 ankstyvosios stadijos da\u017enai nesukelia ry\u0161ki\u0173 simptom\u0173, tod\u0117l \u017emogus ilgai gali ne\u017einoti, kad inkst\u0173 veikla jau sutrikusi.<\/p>\n
\u201ePirmosios trys l\u0117tin\u0117s inkst\u0173 ligos stadijos da\u017enai b\u016bna beveik nebylios, o ligos progresavimo greitis priklauso nuo j\u0105 suk\u0117lusios prie\u017easties. D\u0117l to reguliar\u016bs kraujo ir \u0161lapimo tyrimai tampa esminiu b\u016bdu laiku pasteb\u0117ti problem\u0105\u201c, \u2013 sako gydytoja.<\/p>\n
Brigitos atveju inkst\u0173 funkcija blog\u0117jo 12 met\u0173. Galiausiai, kai ji jau studijavo universitete, gydytojai \u012fsp\u0117jo, kad inkst\u0173 veikla gali neu\u017eilgo sustoti.<\/p>\n
\u201eA\u0161 labai gerai prisimenu t\u0105 pokalb\u012f. Gydytoja pasak\u0117: nor\u0117\u010diau pasakyti, kad inkstams liko dar metai ar du, bet i\u0161 ties\u0173 liko vos keli m\u0117nesiai. Man buvo paai\u0161kinta, kad vienintel\u0117s galimos i\u0161eitys \u2013 dializ\u0117 arba inkst\u0173 transplantacija. Sprendimas \u0161eimoje buvo priimtas labai greitai. Pirm\u0105j\u012f inkst\u0105 padovanojo t\u0117tis, v\u0117liau sek\u0117 dar trys transplantacijos \u2013 antr\u0105 inkst\u0105 padovanojo mama, o tre\u010dias ir ketvirtas jau buvo donoriniai\u201c, \u2013 prisimena moteris.<\/p>\n
Pasak gydytojos, inksto transplantacija yra viena veiksmingiausi\u0173 pakaitin\u0117s inkst\u0173 terapijos form\u0173, ta\u010diau tam labai svarbus laikas. Kai pacientas nefrologo prie\u017ei\u016broje atsiduria pakankamai anksti, galima i\u0161 anksto planuoti gydymo eig\u0105 ir kartu pasirinkti tinkamiausi\u0105 keli\u0105.<\/p>\n
Gyvenimas po transplantacijos gali b\u016bti visavertis<\/p>\n
Nors Brigita \u0161iandien gyvena su ketvirtu persodintu inkstu, ji atvirai sako, kad sunkiausi buvo ne patys transplantacijos etapai, o laikotarpiai tarp j\u0173, kai tekdavo gyventi dializuojamai. Tuo metu gyvenimas buvo grie\u017etai priklausomas nuo gydymo grafiko, mitybos ribojim\u0173 ir nuolatin\u0117s organizmo kontrol\u0117s.<\/p>\n
\u201eDializ\u0117s laikotarpiu nuolat jau\u010diau stipr\u0173 tro\u0161kul\u012f, ta\u010diau negal\u0117jau vartoti daug skys\u010di\u0173, nes j\u0173 kiekis tuo laikotarpiu yra grie\u017etai ribojamas. Jei b\u016bt\u0173 galima, vienu ypu b\u016b\u010diau i\u0161g\u0117rusi litr\u0105 vandens, jis atrod\u0117 ne\u012ftik\u0117tinai skanus. Tas tro\u0161kulys baig\u0117si tik po transplantacijos. Gyvenimas su persodintu inkstu yra nuostabus. Sunkiausia yra tada, kai jo neturi ir turi laukti \u2013 tada tavo gyvenim\u0105 reguliuoja dializ\u0117s\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n
\u0160iandien pacient\u0117 gyvena aktyviai, ta\u010diau pabr\u0117\u017eia, kad po transplantacijos b\u016btina nuosekliai laikytis gydymo re\u017eimo, saugotis infekcij\u0173, reguliariai tikrintis ir labai gerai pa\u017einti savo organizm\u0105 \u2013 vos pajautus simptomus, konsultuotis su gydytoja. Pasak jos, persodintas inkstas leid\u017eia susigr\u0105\u017einti gyvenimo kokyb\u0119, ta\u010diau kartu reikalauja disciplinos ir atsakomyb\u0117s.<\/p>\n
Prof. dr. I. A. Bumblyt\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad ypating\u0105 d\u0117mes\u012f inkst\u0173 sveikatai tur\u0117t\u0173 skirti rizikos grup\u0117se esantys \u017emon\u0117s \u2013 sergantys \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis, diabetu, nutukimu, turintys padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f, pasikartojan\u010dias \u0161lapimo tak\u0173 infekcijas, \u012fgimt\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 anomalij\u0173, \u0161eimin\u012f polink\u012f inkst\u0173 ligoms ar esantys >60 m. am\u017eiaus. Tokiais atvejais reguliar\u016bs kraujo ir \u0161lapimo (albumino ir kreatinino santykio nustatymo) tyrimai gali pad\u0117ti lig\u0105 nustatyti dar tada, kai \u017emogus nejau\u010dia joki\u0173 simptom\u0173.<\/p>\n
\u201eMes visi norime \u017einoti savo cholesterolio rodiklius, bet lygiai taip pat tur\u0117tume \u017einoti ir, ar m\u016bs\u0173 \u0161lapimo tyrimas yra normalus, ar kraujyje n\u0117ra padid\u0117jusio kreatinino\u201c, \u2013 sako gydytoja.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Pasak prof. dr. Ingos Ar\u016bn\u0117s Bumblyt\u0117s, Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Nefrologijos klinikos vadov\u0117s, Lietuvos nefrologijos, dializ\u0117s ir transplantacijos…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":172829,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[27924,25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":["post-172828","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-angina","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116539608494359142","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/172828","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=172828"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/172828\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/172829"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=172828"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=172828"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=172828"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}