![\"AP\/](\"https:\/\/s1.15min.lt\/images\/photos\/2026\/04\/16\/original\/vladimiras-putinas-69e0c4fece97c.jpg\")
<\/a> <\/p>\nAP\/ \u201eScanpix\u201c\/Vladimiras Putinas<\/p>\n
Daugeliui rus\u0173 gegu\u017e\u0117s 9-oji teb\u0117ra svarbiausia met\u0173 \u0161vent\u0117. B\u016btent \u0161i kolektyvin\u0117 pergal\u0117s emocija tapo pagrindu \u201eder\u017eavos\u201c mitui, kuriame susilieja sovietin\u0117 nostalgija, militarizmas ir revan\u0161istin\u0117s Kremliaus ambicijos.<\/p>\n
Tai jau ne vien praeities min\u0117jimas, o istorijos i\u0161naudojimas politiniams tikslams pasiekti \u2013 mitologizuotas kultas, kurstantis agresij\u0105 prie\u0161 Ukrain\u0105 ir keliantis gr\u0117sm\u0119 visai Europai.<\/p>\n
Istorinis kontekstas: kaip Pergal\u0117s diena gr\u012f\u017eo \u012f \u0161ven\u010di\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 <\/p>\n
Nors dabar daugeliui atrodo, kad Soviet\u0173 S\u0105jungoje militaristiniai paradai buvo rengiami nuo pat karo pabaigos, tai netiesa \u2013 Pergal\u0117s diena pirm\u0105 kart\u0105 buvo pa\u017eym\u0117ta tik 1965 metais, minint 20-\u0105sias Vokietijos pralaim\u0117jimo metines.<\/p>\n
Iki tol buvusi \u012fprasta darbo diena tapo valstybine \u0161vente, kuri, kaip teigia Rusijos istorikas ir politikos ekspertas Dmitrijus Savinas, nuo pat prad\u017ei\u0173 buvo naudojama kaip politinis \u012frankis.<\/p>\n
Pasak istoriko ir politologo Dmitrijaus Savino, Soviet\u0173 S\u0105jungoje pagrindin\u0117 re\u017eimo ideologin\u0117 \u0161vent\u0117 ilg\u0105 laik\u0105 buvo ne Gegu\u017e\u0117s 9-oji, o Lapkri\u010dio 7-oji \u2013 vadinamoji Did\u017eiosios Spalio socialistin\u0117s revoliucijos diena.<\/p>\n
\u201eStalinui pagrindin\u0117 data, simbolizavusi Soviet\u0173 S\u0105jungos egzistavimo prasm\u0119, buvo b\u016btent Lapkri\u010dio 7-oji. Marksistin\u0117-leninin\u0117 ideologija buvo sistemos pagrindas, tod\u0117l svarbiausi paradai ir i\u0161kilm\u0117s vykdavo t\u0105 dien\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kino D.Savinas.<\/p>\n
Anot jo, aktyvus Gegu\u017e\u0117s 9-osios sureik\u0161minimas prasid\u0117jo jau Leonido Bre\u017enevo valdymo laikotarpiu, kai Soviet\u0173 S\u0105jungoje pama\u017eu silpn\u0117jo tik\u0117jimas oficialia komunistine ideologija.<\/p>\n
\u201eBre\u017enevo laikais visuomeninis gyvenimas fakti\u0161kai prad\u0117jo deideologizuotis. Marksizmo-leninizmo \u012ftaka visuomenei silpo, tod\u0117l re\u017eimui reik\u0117jo naujos atramos. Tuomet ir prad\u0117tas kryptingai formuoti vadinamasis Did\u017eiojo T\u0117vyn\u0117s karo kultas bei Gegu\u017e\u0117s 9-osios kultas\u201c, \u2013 teig\u0117 istorikas.<\/p>\n
Asmeninio archyvo nuotr. \/Dmitrijus Savinas<\/p>\n Pasak D.Savino, Kremliaus skai\u010diavimas buvo gana paprastas \u2013 skirtingai nei komunistin\u0117 ideologija, patriotizmas daugeliui \u017emoni\u0173 buvo nat\u016braliai suprantamas ir emoci\u0161kai paveikus.<\/p>\n \u201e\u010cia jau buvo remiamasi ne marksizmu ar komunizmu, o patriotizmo id\u0117ja, kuri daug platesnei visuomen\u0117s daliai buvo artimesn\u0117 ir lengviau priimtina\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.<\/p>\n Anot istoriko, svarbu ir tai, kad Antrasis pasaulinis karas vienaip ar kitaip paliet\u0117 beveik kiekvien\u0105 Soviet\u0173 S\u0105jungos \u0161eim\u0105.<\/p>\n \u201eKaras buvo universali patirtis \u2013 frontinink\u0173, karo veteran\u0173 tuo metu buvo visur, visuose vald\u017eios sluoksniuose. Re\u017eimas siek\u0117 juos integruoti \u012f savo pasakojim\u0105 ir paversti viena i\u0161 sistemos atram\u0173\u201c, \u2013 ai\u0161kino D.Savinas.<\/p>\n B\u016btent tuo laikotarpiu Soviet\u0173 S\u0105jungoje prad\u0117ta masi\u0161kai kurti karo tematika paremta kult\u016bra \u2013 filmai, knygos ir heroji\u0161kos istorijos, formavusios idealizuot\u0105 karo vaizdin\u012f.<\/p>\n \u201eTuomet atsirado vadinamasis paradinis karo pasakojimas \u2013 heroji\u0161kos epop\u0117jos, medali\u0173 kultas, masi\u0161kai kuriami filmai ir leid\u017eiamos knygos. Tuo pa\u010diu metu pirm\u0105 kart\u0105 pla\u010diau prad\u0117ta min\u0117ti ir Gegu\u017e\u0117s 9-oji\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.<\/p>\n D.Savino teigimu, pats Josifas Stalinas \u012f Pergal\u0117s dien\u0105 \u017ei\u016br\u0117jo gerokai atsargiau. Viena prie\u017eas\u010di\u0173 buvo ta, kad karo pergal\u0117s kultas d\u0117mes\u012f nukreip\u0117 nuo komunistin\u0117s ideologijos \u012f abstraktesn\u012f patriotizm\u0105.<\/p>\n \u201eNepaisant vis\u0173 savo taktini\u0173 manevr\u0173, Stalinas i\u0161 esm\u0117s i\u0161liko ortodoksinis marksistas ir tik\u0117jo pasaulin\u0117s revoliucijos id\u0117ja. Tod\u0117l jam nebuvo naudinga, kad pagrindiniu re\u017eimo simboliu tapt\u0173 ne socialistin\u0117 ideologija, o karo ir patriotizmo kultas\u201c, \u2013 ai\u0161kino istorikas.<\/p>\n Antra, anot jo, Pergal\u0117s dienos sureik\u0161minimas nei\u0161vengiamai stiprino kariuomen\u0117s vaidmen\u012f valstyb\u0117je.<\/p>\n \u201eTotalitarin\u0117je sistemoje kariuomen\u0117 buvo vienintelis realesnis alternatyvus galios centras \u0161alia partijos ir jos kontroliuojam\u0173 saugumo strukt\u016br\u0173. Stalinas puikiai suprato, kad pernelyg i\u0161augusi kariuomen\u0117s \u012ftaka gali tapti rizika pa\u010diam re\u017eimui\u201c, \u2013 teig\u0117 D.Savinas.<\/p>\n Wikipedia.org nuotr.\/Josifas Stalinas (1935 m.)<\/p>\n Propagandos mitas Nr. 1. SSRS \u2013 vienintel\u0117 karo nugal\u0117toja <\/p>\n Viena did\u017eiausi\u0173 Soviet\u0173 S\u0105jungos, o v\u0117liau ir \u0161iuolaikin\u0117s Rusijos propagandini\u0173 pergali\u0173 \u2013 iki \u0161iol gajus naratyvas, kad b\u016btent SSRS buvo pagrindin\u0117 Antrojo pasaulinio karo nugal\u0117toja. \u0160iame pasakojime subtiliai nutylimas Ribbentropo\u2013Molotovo paktas ir faktas, kad Soviet\u0173 S\u0105junga kartu su nacistine Vokietija prisid\u0117jo prie karo prad\u017eios.<\/p>\n Lietuvos istorikas ir publicistas Arvydas Anu\u0161auskas pabr\u0117\u017eia, kad \u0161iuolaikiniai Rusijos nuomon\u0117s formuotojai i\u0161 esm\u0117s nieko naujo nesuk\u016br\u0117 \u2013 jie t\u0119sia ir moderniomis priemon\u0117mis perkuria sovietin\u0117s propagandos tradicij\u0105.<\/p>\n Pastaroji Josif\u0105 Stalin\u0105 vaizdavo kaip genial\u0173 strateg\u0105, i\u0161minting\u0105 valstyb\u0117s vadov\u0105 ir pagrindin\u012f Soviet\u0173 S\u0105jungos pergal\u0117s Antrajame pasauliniame kare architekt\u0105. Plakatuose, filmuose, laikra\u0161\u010di\u0173 publikacijose ir mokykliniuose vadov\u0117liuose jis buvo pristatomas ne tik kaip politinis lyderis, bet beveik kaip neklystantis karo vadas, i\u0161gelb\u0117j\u0119s \u0161al\u012f nuo nacizmo.<\/p>\n Taip kryptingai buvo kuriamas Stalino asmenyb\u0117s kultas. Jis vadintas \u201etaut\u0173 t\u0117vu\u201c, \u201edid\u017eiuoju vadu\u201c ir \u201egenialiuoju strategu\u201c, o jo vaidmuo kare nuolat hiperbolizuotas. Tuo pat metu buvo nutylima apie Vakar\u0173 s\u0105junginink\u0173 param\u0105 bei mil\u017eini\u0161k\u0105 kain\u0105, kuri\u0105 sumok\u0117jo pati Soviet\u0173 S\u0105junga \u2013 milijonus \u017euvusi\u0173 kari\u0173 ir civili\u0173.<\/p>\n Pauliaus Peleckio \/ BNS nuotr.\/Arvydas Anu\u0161auskas<\/p>\n \u201e\u0160iuolaikin\u0117 Rusija i\u0161 esm\u0117s nesuk\u016br\u0117 nieko naujo. Ji tiesiog t\u0119sia sovietme\u010diu prad\u0117t\u0105 tradicij\u0105, susiformavusi\u0105 dar asmenyb\u0117s kulto laikais, kai visi karo nuopelnai buvo automati\u0161kai priskiriami Stalinui ir Soviet\u0173 S\u0105jungai\u201c, \u2013 ai\u0161kino A.Anu\u0161auskas.<\/p>\n Anot jo, sovietin\u0117je istoriografijoje s\u0105moningai menkintas Vakar\u0173 s\u0105junginink\u0173 vaidmuo Antrajame pasauliniame kare.<\/p>\n \u201eBuvo nutylima ar nuvertinama visa Vakar\u0173 parama \u2013 tiek lendlizo programa, tiek tiekiama amunicija, tiek technika ir sunkve\u017eimiai, kuriais buvo apr\u016bpinta sovietin\u0117 kariuomen\u0117. Oficialus pasakojimas k\u016br\u0117 \u012fsp\u016bd\u012f, kad Soviet\u0173 S\u0105junga kar\u0105 laim\u0117jo prakti\u0161kai viena\u201c, \u2013 teig\u0117 istorikas.<\/p>\n Wikipedia.org nuotr.\/Leonido Bre\u017enevo ir Richardo Nixono susitikimas (1973 m.)<\/p>\n Pasak A.Anu\u0161ausko, dabartinis Gegu\u017e\u0117s 9-osios kultas aktyviai prad\u0117tas formuoti tik pra\u0117jus beveik dviem de\u0161imtme\u010diams po karo.<\/p>\n \u201eTik septintojo de\u0161imtme\u010dio viduryje buvo \u012fjungta nauja propaganda\u0328 stiprinanti pavara \u2013 prad\u0117ti masiniai karo metini\u0173 min\u0117jimai ir kariniai paradai Gegu\u017e\u0117s 9-osios proga. Iki tol toki\u0173 parad\u0173 beveik nebuvo\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.<\/p>\n Anot istoriko, b\u016btent tada Soviet\u0173 S\u0105jungoje galutinai \u012fsitvirtino naratyvas, kad pagrindin\u012f vaidmen\u012f nugalint nacistin\u0119 Vokietij\u0105 atliko i\u0161skirtinai Maskva, o Vakar\u0173 ind\u0117lis buvo antraeilis.<\/p>\n \u201e\u0160is pasakojimas buvo nuosekliai kartojamas iki pat Soviet\u0173 S\u0105jungos \u017elugimo. Po to j\u012f be didesni\u0173 poky\u010di\u0173 per\u0117m\u0117 ir \u0161iuolaikin\u0117 Rusija\u201c, \u2013 teig\u0117 A.Anu\u0161auskas.<\/p>\n Pasak jo, Vladimiro Putino re\u017eimas \u0161\u012f sovietin\u012f naratyv\u0105 papild\u0117 dar agresyvesne retorika kaimynini\u0173 valstybi\u0173 at\u017evilgiu.<\/p>\n \u201e\u0160iandien matome, kaip Rusija Ukrain\u0105, Baltijos \u0161alis ir kitas kaimynines valstybes nuolat m\u0117gina sieti su nacizmu ar \u201enaci\u0173 pagalbinink\u0173\u201c etikete. Tai n\u0117ra naujas propagandos modelis \u2013 tai tiesiog sovietinio pasakojimo t\u0119sinys, papildytas dabartinio re\u017eimo agresyvia retorika\u201c, \u2013 ai\u0161kino A.Anu\u0161auskas.<\/p>\n AFP\/ \u201eScanpix\u201c\/Volodymyras Zelenskis<\/p>\n Propagandos mitas Nr. 2. Gegu\u017e\u0117s 8-oji \u2013 pralaim\u0117jusi\u0173j\u0173 kar\u0105 gedulo diena, o gegu\u017e\u0117s 9-oji \u2013 tikroji pergal\u0117s diena <\/p>\n Antrojo pasaulinio karo pabaigos data prorusi\u0161kiems propagandininkams ir oficialiam Kremliui ilgainiui tapo principiniu klausimu, bandant \u012ftvirtinti savo istorijos interpretacij\u0105.<\/p>\n Antrojo pasaulinio karo pabaiga daugelyje pasaulio valstybi\u0173 minima gegu\u017e\u0117s 8-\u0105j\u0105, ta\u010diau Rusijoje \u0161i data \u0161ven\u010diama gegu\u017e\u0117s 9 dien\u0105.<\/p>\n \u0160is skirtumas atsirado d\u0117l nacistin\u0117s Vokietijos kapituliacijos pasira\u0161ymo laiko. Galutinis bes\u0105lygin\u0117s kapituliacijos aktas buvo pasira\u0161ytas 1945 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 8-osios vakar\u0105 Berlyne, ta\u010diau tuo metu Maskvoje jau buvo po vidurnak\u010dio, tod\u0117l Soviet\u0173 S\u0105jungoje karo pabaigos data tapo gegu\u017e\u0117s 9-oji.<\/p>\n Istorikai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161iandien skirtumas tarp gegu\u017e\u0117s 8-osios ir 9-osios yra ne tik techninis ar susij\u0119s su laiko juostomis. Per de\u0161imtme\u010dius abi datos \u012fgijo skirting\u0105 politin\u0119 ir simbolin\u0119 reik\u0161m\u0119.<\/p>\n Vakar\u0173 Europoje bei \u0160iaur\u0117s Amerikoje gegu\u017e\u0117s 8-oji da\u017eniausiai vadinama Pergal\u0117s Europoje diena arba Europos i\u0161laisvinimo diena. \u0160iose \u0161alyse ji pirmiausia siejama su nacistin\u0117s Vokietijos pralaim\u0117jimu, karo pabaiga Europoje ir milijon\u0173 auk\u0173 atminimu.<\/p>\n Min\u0117jimuose paprastai akcentuojama ne karin\u0117 galia ar triumfas, o karo kaina, Holokausto tragedija, demokratijos i\u0161saugojimas ir taikos svarba. Daugelyje valstybi\u0173 vyksta memorialin\u0117s ceremonijos, tylos minut\u0117s, pagerbiami veteranai ir \u017euvusieji.<\/p>\n George Kadish\/JAV Holokausto memorialinio muziejaus nuotr.\/Kauno geto \u017eydai susodinami \u012f sunkve\u017eimius per deportacij\u0105 \u012f Estij\u0105<\/p>\n Tuo metu Soviet\u0173 S\u0105jungoje, o v\u0117liau ir Rusijoje, gegu\u017e\u0117s 9-oji buvo paversta vienu svarbiausi\u0173 valstybini\u0173 simboli\u0173. SSRS propaganda kar\u0105 pateik\u0117 kaip heroji\u0161k\u0105 Soviet\u0173 S\u0105jungos triumf\u0105 prie\u0161 nacizm\u0105, o vadinamasis Didysis T\u0117vyn\u0117s karas tapo kertiniu legitimumo elementu.<\/p>\n Pastaruoju metu Rusijos ideologai taip ai\u0161kina dat\u0173 skirtum\u0105: es\u0105 gegu\u017e\u0117s 8 dien\u0105 li\u016bdi pralaim\u0117jusieji kar\u0105, o gegu\u017e\u0117s 9 \u2013 \u0161ven\u010dia nugal\u0117tojai.<\/p>\n Vilniaus universiteto Tarptautini\u0173 santyki\u0173 ir politikos moksl\u0173 instituto d\u0117stytojas, propagandos ekspertas Nerijus Maliukevi\u010dius \u012fsitikin\u0119s: tai \u2013 dalis bendro ir platesnio Vladimiro Putino konstruojamo did\u017eiosios nugal\u0117tojos \u012fvaizd\u017eio.<\/p>\n Skirmantas Lisauskas\/ BNS nuotr.\/Nerijus Maliukevi\u010dius<\/p>\n Pasak N.Maliukevi\u010diaus, Kremliaus siekis Gegu\u017e\u0117s 9-\u0105j\u0105 min\u0117ti atskirai nuo Vakar\u0173 pasaulio susij\u0119s su bandymu pergal\u0119 prie\u0161 nacistin\u0119 Vokietij\u0105 pateikti kaip i\u0161skirtin\u012f Soviet\u0173 S\u0105jungos nuopeln\u0105.<\/p>\n \u201eRusijai svarbu parodyti, kad tai buvo b\u016btent jos, o ne bendras s\u0105junginink\u0173 laim\u0117jimas. Tod\u0117l nuolat pabr\u0117\u017eiamas i\u0161skirtinumas \u2013 pergal\u0117 pateikiama kaip unikalus Soviet\u0173 S\u0105jungos ir dabartin\u0117s Rusijos istorinis pasiekimas\u201c, \u2013 ai\u0161kino jis.<\/p>\n Anot analitiko, d\u0117l \u0161ios prie\u017easties ir pati Pergal\u0117s diena Rusijoje \u012fgauna ypating\u0105, beveik sakralin\u0119 reik\u0161m\u0119.<\/p>\n \u201e\u0160i \u0161vent\u0117 turi b\u016bti kitokia nei Vakaruose \u2013 simboli\u0161kai atskirta ir i\u0161keliama kaip savoti\u0161kas i\u0161imtin\u0117s pergal\u0117s \u012frodymas. Tai tampa ne tiek istorinio atminimo diena, kiek politin\u0117s galios ir i\u0161skirtinumo demonstravimu\u201c, \u2013 teig\u0117 N.Maliukevi\u010dius.<\/p>\n \u201eShutterstock\u201c nuotr.\/Plakatas su Vladimiro Putino atvaizdu<\/p>\n Propagandos mitas Nr. 3. Jei ne SSRS ir Rusija \u2013 pasaulyje \u012fsigal\u0117t\u0173 nacizmas <\/p>\n Pirmoji Pergal\u0117s diena posovietin\u0117je Rusijoje buvo pamin\u0117ta 1995 metais, minint 50-\u0105sias Vokietijos kapituliacijos metines. Tuo metu prezidentas Borisas Jelcinas balansavo ties vald\u017eios praradimo riba, nes jam rimt\u0105 i\u0161\u0161\u016bk\u012f met\u0117 komunist\u0173 kandidatas Genadijus Ziuganovas. Siekdamas perimti i\u0161 var\u017eovo sovietin\u0117s nostalgijos monopol\u012f, Jelcinas cini\u0161kai ir itin apskai\u010diuotai nusprend\u0117 sugr\u0105\u017einti bei aktyviai puosel\u0117ti \u0161i\u0105 \u0161vent\u0119.<\/p>\n Dar keli paradai Boriso Jelcino valdymo laikotarpiu buvo surengti ir XX a. de\u0161imtojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje, ta\u010diau jie buvo gerokai kuklesni ir sulaukdavo vis ma\u017eesnio visuomen\u0117s d\u0117mesio.<\/p>\n Situacija pasikeit\u0117 tik 2000 m., kai prezidentu tapo Vladimiras Putinas \u2013 jis \u0117m\u0117si \u0161i\u0173 rengini\u0173 gaivinimo siekdamas spr\u0119sti u\u017esit\u0119susi\u0105 posovietin\u0117s Rusijos tapatyb\u0117s kriz\u0119.<\/p>\n Vladimiras Putinas puikiai suvok\u0117, kad kartu su staigiu Soviet\u0173 S\u0105jungos \u017elugimu i\u0161nyko ir nacionalin\u0117 tapatyb\u0117, kuri de\u0161imtme\u010dius buvo formuojama nuolatin\u0117s ideologin\u0117s indoktrinacijos ir valstyb\u0117s kuriam\u0173 mit\u0173 pagalba.<\/p>\n 1999 m. jis ra\u0161\u0117 apie posovietin\u0117s visuomen\u0117s susiskaidym\u0105 ir atomizacij\u0105, apgailestaudamas, kad Rusija suskilo \u012f skirtingas grupes, kurios, jo vertinimu, trukd\u0117 \u0161aliai susigr\u0105\u017einti did\u017eiosios valstyb\u0117s status\u0105. \u0160ios problemos sprendimo jis \u0117m\u0117si vos tap\u0119s prezidentu.<\/p>\n Pasak N.Maliukevi\u010diaus, Gegu\u017e\u0117s 9-oji Vladimirui Putinui tapo viena svarbiausi\u0173 jo vald\u017eios ir politinio \u012fvaizd\u017eio atram\u0173.<\/p>\n \u201ePutinui Gegu\u017e\u0117s 9-oji yra centrin\u0117 jo kuriamo valstyb\u0117s didyb\u0117s vaizdo dalis. Sovietin\u0117s galios ir pergal\u0117s simbolika tapo neatsiejama dabartin\u0117s Kremliaus vald\u017eios projekcijos dalimi\u201c, \u2013 ai\u0161kino jis.<\/p>\n \u201eWikimedia Commons\u201c nuotr.\/Rusijos paj\u0117g\u0173 paradas Maskvoje. 2015-ieji<\/p>\n \u201eGegu\u017e\u0117s 9-oji tapo jungiam\u0105ja a\u0161imi tarp praeities Soviet\u0173 S\u0105jungos didyb\u0117s ir dabartin\u0117s Rusijos galios pretenzij\u0173. Per \u0161\u012f pergal\u0117s vaizdin\u012f Putinas m\u0117gina susieti save su istoriniu \u201enugal\u0117toj\u0173\u201c statusu\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 N.Maliukevi\u010dius.<\/p>\n Kalb\u0117damas apie Kremliaus propagand\u0105, analitikas pabr\u0117\u017e\u0117, kad nacizmo \u012fvaizdis Rusijos kolektyvin\u0117je s\u0105mon\u0117je jau seniai tapo universaliu blogio simboliu.<\/p>\n \u201eSovietin\u0117je ir \u0161iandienin\u0117je Rusijos mitologijoje nacizmo vaizdinys yra archaji\u0161kas blogio simbolis. Devintajame de\u0161imtmetyje \u201enacistais\u201c buvo vadinami Baltijos \u0161ali\u0173 nepriklausomyb\u0117s siekiai, v\u0117liau \u2013 Gruzija po 2008 met\u0173 karo, dabar \u2013 ukrainie\u010diai\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.<\/p>\n Pasak N.Maliukevi\u010diaus, Kremliaus propagandoje bet kuris svarbiausiu prie\u0161u paskelbiamas oponentas ilgainiui tampa siejamas su nacizmu ar fa\u0161izmu.<\/p>\n \u201eRusijos s\u0105mon\u0117je Antrojo pasaulinio karo pergal\u0117 pateikiama kaip absoliutaus g\u0117rio triumfas prie\u0161 absoliut\u0173 blog\u012f. O tas blogis tradici\u0161kai turi nacisto ar fa\u0161isto pavidal\u0105. Tod\u0117l bet kuris simbolinis Kremliaus prie\u0161as ilgainiui \u012fgauna b\u016btent tok\u012f \u012fvaizd\u012f\u201c, \u2013 ai\u0161kino analitikas.<\/p>\n Anot jo, \u0161is suvokimas Rusijoje formuotas de\u0161imtme\u010dius ir iki \u0161iol i\u0161lieka itin stiprus.<\/p>\n \u201eReikia suprasti, kaip giliai \u0161is vaizdinys \u012fsi\u0161aknij\u0119s Rusijos visuomen\u0117je. J\u012f formavo sovietin\u0117 filmografija, karo filmai ir visa istorin\u0117 kult\u016bra, perduodama i\u0161 kartos \u012f kart\u0105. Tod\u0117l nacizmo simbolis iki \u0161iol naudojamas kaip universalus blogio \u012fvaizdis\u201c, \u2013 teig\u0117 N.Maliukevi\u010dius.<\/p>\n R.Kadyrovo \u201eTelegram\u201c nuotr.\/Rusijos kariai<\/p>\n Propagandos mitas Nr. 4. Vakarai palaiko nacizm\u0105 <\/p>\n Nuo 2006 met\u0173 Rusija kasmet Jungtini\u0173 Taut\u0173 Generalin\u0117s Asambl\u0117jos Tre\u010diajame komitete teikia rezoliucij\u0105 d\u0117l kovos su nacizmo \u0161lovinimu ir kitomis \u0161iuolaikin\u0117mis rasizmo formomis. ES valstyb\u0117s nar\u0117s balsuodamos d\u0117l \u0161ios rezoliucijos tradici\u0161kai susilaiko.<\/p>\n Tai tampa dar vienu pretekstu tvirtinti, es\u0105 Vakarai palaiko nacizm\u0105.<\/p>\n Tai \u2013 labai gudrus \u017eingsnis, mat manipuliuojama istorij\u0105 suskirstant tik \u012f juod\u0105 ir balt\u0105, teigiant, kad kas nepritaria SSRS veiksmams, tas automati\u0161kai atsiduria nacistin\u0117s Vokietijos palaikytoj\u0173 pus\u0117je.<\/p>\n Ta\u010diau taip n\u0117ra. Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173, kurios nuo pat prad\u017ei\u0173 balsuoja prie\u0161 \u0161i\u0105 Rusijos rezoliucij\u0105, delegacija 2024 metais savo pozicij\u0105 paai\u0161kino taip<\/a>:<\/p>\n \u201eJungtin\u0117s Valstijos did\u017eiuojasi, kad kovojo kartu su Antrojo pasaulinio karo s\u0105jungininkais, \u012fskaitant Soviet\u0173 S\u0105jung\u0105, ir svariai prisid\u0117jo prie pergal\u0117s prie\u0161 nacistin\u0119 Vokietij\u0105 1945 m.<\/p>\n Kategori\u0161kai smerkiame nacizmo \u0161lovinim\u0105 ir vis\u0173 form\u0173 smurtin\u012f ekstremizm\u0105, antisemitizm\u0105, islamofobij\u0105, rasizm\u0105, ksenofobij\u0105, diskriminacij\u0105 ir susijusi\u0105 netolerancij\u0105.<\/p>\n Atsi\u017evelgdamos \u012f tai, Jungtin\u0117s Valstijos ir toliau nepritaria Rusijos Federacijos manipuliavimui JT sistema siekiant skleisti dezinformacij\u0105.<\/p>\n \u0160i rezoliucija yra akivaizdus pavyzdys, kaip Rusija siekia savo \u0161iuolaikini\u0173 geopolitini\u0173 tiksl\u0173, remdamasi Holokaustu ir Antruoju pasauliniu karu, kad piktint\u0173 \u0161alis, kurios pagr\u012fstai atsisako \u0161v\u0119sti Soviet\u0173 S\u0105jungos brutalaus dominavimo metus.<\/p>\n Tai dar akivaizd\u017eiau dabar, kai Rusija siekia melagingu kaltinimu nacizmu pateisinti savo nes\u0105\u017eining\u0105 tebesit\u0119siant\u012f \u017eiaurum\u0105 prie\u0161 Ukrainos \u017emones. <\/p>\n Rusijos Federacijos rezoliucija n\u0117ra rimtos pastangos kovoti su nacizmu, antisemitizmu, rasizmu ar ksenofobija \u2013 visa tai yra bjauru ir nepriimtina.<\/p>\n Prie\u0161ingai \u2013 Rusijos bandymai panaudoti Holokausto ir Antrojo pasaulinio karo istorij\u0105 Rusijos agresijai pateisinti yra \u012f\u017eeidimas Holokausto aukoms ir visiems, kurie kovojo prie\u0161 nacizm\u0105.<\/p>\n \u0160i rezoliucija yra g\u0117dingas politinis triukas. Tai menkai pridengtos pastangos pateisinti Rusijos agresijos kar\u0105 prie\u0161 Ukrain\u0105\u201c.<\/p>\n ZUMAPRESS \/ Scanpix nuotr.\/Pasiruo\u0161imas Pergal\u0117s dienai Sankt Peterburge, Rusijoje \u2013 2026 m. gegu\u017e\u0117s 3 d.<\/p>\n Propagandos mitas Nr.5. Simboliai: veteranai ir Georgijaus juostel\u0117s <\/p>\n Vieni atpa\u017e\u012fstamiausi\u0173 Gegu\u017e\u0117s 9-osios propagandin\u0117s kampanijos simboli\u0173 \u2013 visame pasaulyje rengiamos vadinamojo \u201eNemirtingojo pulko\u201c eisenos. J\u0173 metu \u017emon\u0117s, da\u017eniausiai vyresniosios kartos atstovai, ne\u0161ini Antrajame pasauliniame kare \u017euvusi\u0173 nuotraukomis, susirenka pagerbti j\u0173 atminimo.<\/p>\n vksrs.com nuotr.\/\u201eNemirtingojo pulko\u201c eisenos dalyviai Niujorke<\/p>\n Neatsiejamu \u0161i\u0173 eityni\u0173 atributu tapo Georgijaus juostel\u0117 \u2013 simbolis, ilgainiui \u012fgav\u0119s ir ai\u0161ki\u0105 politin\u0119 prasm\u0119. \u0160iandien ji da\u017enai suvokiama kaip lojalumo Kremliui ir paramos Rusijos vykdomai politikai \u017eenklas. Palaikai Kremli\u0173 \u2013 prisisek Georgijaus juostel\u0119.<\/p>\n Nors gali atrodyti, kad \u0161ie simboliai atkeliavo dar i\u0161 Antrojo pasaulinio karo laik\u0173, i\u0161 ties\u0173 tai palyginti naujas produktas, i\u0161populiarintas vos prie\u0161 kiek daugiau nei de\u0161imtmet\u012f.<\/p>\n Kalb\u0117damas apie vadinamojo \u201eNemirtingojo pulko\u201c eisenas ir sovietini\u0173 memorial\u0173 reik\u0161m\u0119, Arvydas Anu\u0161auskas pabr\u0117\u017e\u0117, kad daugelyje Ryt\u0173 Europos valstybi\u0173 iki \u0161iol i\u0161likusi sovietme\u010diu sukurta memorialin\u0117 infrastrukt\u016bra, kuri naudojama ir dabartin\u0117ms Kremliaus atminties politikos akcijoms.<\/p>\n \u201eDar sovietme\u010diu daugelyje Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173 buvo sukurti centriniai memorialai ir kari\u0173 kapin\u0117s, kuriose \u0161iandien ir vyksta \u012fvair\u016bs Gegu\u017e\u0117s 9-osios min\u0117jimai ar vadinamojo \u201eNemirtingojo pulko\u201c renginiai\u201c, \u2013 ai\u0161kino jis.<\/p>\n Anot istoriko, sovietin\u0117 vald\u017eia po karo sistemingai pertvark\u0117 kari\u0173 laidojimo vietas, siekdama sukurti centralizuot\u0105 atminties infrastrukt\u016br\u0105.<\/p>\n \u201eDaugelis ne\u017eino, kad sovietme\u010diu kari\u0173 palaikai buvo perlaidojami po kelis kartus \u2013 i\u0161 kaim\u0173 perkeliami \u012f miestelius, i\u0161 miesteli\u0173 \u012f didesnius miestus. Pavyzd\u017eiui, Lietuvoje pokariu buvo suskai\u010diuotos daugiau nei keturi \u0161imtai kari\u0173 kapini\u0173, ta\u010diau v\u0117liau jos buvo centralizuotos\u201c, \u2013 sak\u0117 A.Anu\u0161auskas.<\/p>\n Lukas Balandis \/ BNS nuotr.\/Antakalnio kapin\u0117se renkasi \u0161ven\u010diantieji Pergal\u0117s dien\u0105<\/p>\n \u201eVilniaus Antakalnio kapin\u0117se palaidoti ne tik Tre\u010diojo Baltarusijos fronto kariai, bet ir keli \u0161imtai NKVD pareig\u016bn\u0173, dalyvavusi\u0173 kovose su Lietuvos ir Lenkijos rezistencija. Tarp j\u0173 \u2013 ir \u017euvusieji susir\u0117mimuose su Armija Krajova 1944\u20131945 metais\u201c, \u2013 akcentavo istorikas.<\/p>\n Anot A.Anu\u0161ausko, dabartiniai Gegu\u017e\u0117s 9-osios renginiai da\u017enai grind\u017eiami tariamu asmeniniu ry\u0161iu su karo veteranais, nors realyb\u0117je tiesiogini\u0173 karo liudinink\u0173 beveik nebelik\u0119.<\/p>\n \u201eDaugelis \u017emoni\u0173, dalyvaujan\u010di\u0173 \u0161iuose min\u0117jimuose, jau nebeturi jokio tiesioginio asmeninio ry\u0161io su karo veteranais. Prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius Lietuvoje j\u0173 dar buvo t\u016bkstan\u010diai, o \u0161iandien lik\u0119 tik pavieniai \u0161imtai\u201c, \u2013 ai\u0161kino jis.<\/p>\n Istorikas taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad Vladimiras Putinas ilg\u0105 laik\u0105 m\u0117gino i\u0161laikyti simbolin\u012f ry\u0161\u012f su Antrojo pasaulinio karo veteran\u0173 karta, si\u016blydamas \u012fvairias paramos programas u\u017esienyje gyvenantiems veteranams.<\/p>\n \u201ePutino re\u017eimas nuolat akcentavo param\u0105 kaimynin\u0117se valstyb\u0117se gyvenantiems veteranams, ta\u010diau pati \u0161i karta spar\u010diai nyksta. Tod\u0117l \u0161iandien Gegu\u017e\u0117s 9-osios kultas vis labiau tampa ne gyvos atminties, o politin\u0117s mobilizacijos instrumentu\u201c, \u2013 teig\u0117 A.Anu\u0161auskas.<\/p>\n Vidmanto Balk\u016bno \/ 15min nuotr.\/Gegu\u017e\u0117s 9-oji Antakalnio kapin\u0117se<\/p>\n Kalb\u0117damas apie Georgijaus juostel\u0117s simbolik\u0105, N.Maliukevi\u010dius teig\u0117, kad \u0161is \u017eenklas \u0161iandien Rusijoje atlieka kur kas platesn\u0119 funkcij\u0105 nei vien Antrojo pasaulinio karo atminimo simbolis.<\/p>\n \u201eGeorgijaus juostel\u0117 yra labai svarbi Kremliaus kuriamo pasaul\u0117vaizd\u017eio dalis, nes ji leid\u017eia sujungti sovietin\u0119 pergal\u0117s mitologij\u0105 su dar senesne \u2013 imperine Rusijos tradicija\u201c, \u2013 ai\u0161kino jis.<\/p>\n Anot analitiko, pati \u0160v. Jurgio simbolika Rusijos ortodoksin\u0117je tradicijoje siejama su g\u0117rio pergale prie\u0161 blog\u012f.<\/p>\n \u201e\u0160v. Jurgio mitologijoje matome kovos su blogiu motyv\u0105 \u2013 \u0161ventasis nugali drakon\u0105. \u0160is simbolis Rusijos kult\u016broje ir ortodoksin\u0117je tradicijoje ilg\u0105 laik\u0105 buvo siejamas su g\u0117rio triumfu prie\u0161 prie\u0161\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 N.Maliukevi\u010dius.<\/p>\n Pasak jo, Georgijaus spalvos buvo aktyviai naudojamos dar carin\u0117s Rusijos laikais \u2013 ordin\u0173, medali\u0173 ir karini\u0173 apdovanojim\u0173 simbolikoje.<\/p>\n \u201eImperin\u0117je Rusijoje \u0161i spalvin\u0117 gama buvo neatsiejama nuo karini\u0173 ordin\u0173 ir apdovanojim\u0173. Putinas \u0161\u012f simbol\u012f s\u0105moningai perk\u0117l\u0117 \u012f dabart\u012f, siekdamas parodyti tariam\u0105 istorijos t\u0119stinum\u0105 tarp carin\u0117s Rusijos, Soviet\u0173 S\u0105jungos ir dabartinio Kremliaus re\u017eimo\u201c, \u2013 teig\u0117 analitikas.<\/p>\n Anot N.Maliukevi\u010diaus, b\u016btent \u0161is bandymas sujungti skirtingus istorinius laikotarpius yra viena svarbiausi\u0173 dabartin\u0117s Kremliaus ideologijos ypatybi\u0173.<\/p>\n \u201eTai gana paradoksalus rei\u0161kinys. Sovietin\u0117 sistema sunaikino imperin\u0119 Rusij\u0105, buvo nu\u017eudyta caro \u0161eima, v\u0117liau \u017elugo ir pati Soviet\u0173 S\u0105junga. Ta\u010diau Putinas m\u0117gina sujungti \u0161iuos tarpusavyje sunkiai suderinamus elementus \u2013 imperin\u0119 didyb\u0119, sovietin\u0119 gali\u0105 ir dabartin\u0119 savo vald\u017eios projekcij\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kino N.Maliukevi\u010dius.<\/p>\n \u201eShutterstock\u201c nuotr.\/Pergal\u0117s dienos paradas Maskvoje, 2021 m.<\/p>\n Propagandos mitas Nr. 6. Didysis T\u0117vyn\u0117s karas ir Antrasis pasaulinis <\/p>\n Dar viena simbolin\u0117 psichologinio poveikio priemon\u0117 \u2013 karo pavadinimas bei prad\u017eios data.<\/p>\n Vakaruose Antrasis pasaulinis karas suvokiamas kaip globalus konfliktas, prasid\u0117j\u0119s 1939-aisiais nacistinei Vokietijai u\u017epuolus Lenkij\u0105, ta\u010diau Rusijos oficialiame naratyve pagrindinis d\u0117mesys sutelkiamas \u012f vadinam\u0105j\u012f Did\u012fj\u012f T\u0117vyn\u0117s kar\u0105 \u2013 laikotarp\u012f nuo 1941 met\u0173, kai Hitleris \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f Soviet\u0173 S\u0105jung\u0105.<\/p>\n Toks atskyrimas n\u0117ra atsitiktinis: jis leid\u017eia Kremliui nutyl\u0117ti nepatogias karo prad\u017eios detales, \u012fskaitant Molotovo\u2013Ribentropo pakt\u0105 ir SSRS vaidmen\u012f dalijantis Europ\u0105 su nacistine Vokietija, o vis\u0105 pasakojim\u0105 sutelkti \u012f heroji\u0161k\u0105 soviet\u0173 kov\u0105 bei pergal\u0119.<\/p>\n Pasak istoriko ir politologo Dmitrijaus Savino, pirmieji Antrojo pasaulinio karo m\u0117nesiai Soviet\u0173 S\u0105jungai tapo ne tik karine, bet ir ideologine katastrofa.<\/p>\n \u201eKai prasid\u0117jo karas, paai\u0161k\u0117jo, kad dauguma \u017emoni\u0173 nenori kariauti u\u017e Soviet\u0173 S\u0105jung\u0105. Nors SSRS tur\u0117jo mil\u017eini\u0161k\u0105 prana\u0161um\u0105 prie\u0161 Vokietij\u0105 \u2013 tiek kariuomen\u0117s dyd\u017eiu, tiek tank\u0173 ir artilerijos kiekiu \u2013 frontas vis tiek prad\u0117jo byr\u0117ti\u201c, \u2013 ai\u0161kino jis.<\/p>\n Anot istoriko, viena svarbiausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 buvo menkas visuomen\u0117s lojalumas sovietiniam re\u017eimui ir komunistinei ideologijai.<\/p>\n \u201eMilijonai \u017emoni\u0173 nenor\u0117jo kovoti u\u017e bol\u0161evikus ir marksistin\u0119-leninin\u0119 ideologij\u0105. 1941 metais daugyb\u0117 kari\u0173 tiesiog masi\u0161kai pasiduodavo \u012f nelaisv\u0119. Neapykanta bol\u0161evizmui tuo metu buvo labai didel\u0117\u201c, \u2013 teig\u0117 D.Savinas.<\/p>\n Vis d\u0117lto, pasak jo, kai kurie daliniai prie\u0161inosi gerokai atkakliau. Kaip pavyzd\u012f istorikas pateik\u0117 Bresto tvirtov\u0117s gynyb\u0105 ir pasienio u\u017ekardas, kurios dar ilgai kov\u0117si vokie\u010di\u0173 u\u017enugaryje.<\/p>\n \u201eTai daugiausia buvo susij\u0119 su tuo, kad pasienio daliniuose tarnavo NKVD kariuomen\u0117, kuri buvo per\u0117jusi grie\u017et\u0105 ideologin\u0119 atrank\u0105 ir buvo lojalesn\u0117 re\u017eimui. Ten, kur lojalumas vald\u017eiai buvo didesnis, pasiprie\u0161inimas taip pat buvo gerokai stipresnis\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.<\/p>\n Vokietijos bundesarchyvo\/Johanneso H\u00e4hl\u0117s nuotr.\/\u012e nelaisv\u0119 pasiduodantys soviet\u0173 kariai. 1941 m. bir\u017eelis\u2013liepa<\/p>\n D.Savino teigimu, b\u016btent pirm\u0173j\u0173 karo m\u0117nesi\u0173 kriz\u0117 privert\u0117 Stalin\u0105 i\u0161 esm\u0117s keisti propagandos ton\u0105 ir atsitraukti nuo grynos marksistin\u0117s retorikos.<\/p>\n \u201eJau nuo pirm\u0173j\u0173 karo dien\u0173 Stalinas ir Molotovas pradeda apeliuoti ne \u012f komunizm\u0105 ar kol\u016bki\u0173 sistem\u0105, o \u012f patriotinius jausmus. Jie kalba apie Suvorov\u0105, Kutuzov\u0105, Aleksandr\u0105 Nevsk\u012f, apie didvyri\u0161kus prot\u0117vius ir Rusijos istorin\u0119 kov\u0105 su u\u017esienio prie\u0161ais\u201c, \u2013 ai\u0161kino istorikas.<\/p>\n Anot jo, b\u016btent tada ir buvo aktyviai atgaivinta T\u0117vyn\u0117s karo id\u0117ja, kuri iki tol Rusijos istorin\u0117je tradicijoje daugiausia buvo siejama su 1812 met\u0173 karu prie\u0161 Napoleon\u0105.<\/p>\n \u201eRusijos istoriografijoje T\u0117vyn\u0117s karu i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo vadinamas 1812 met\u0173 karas prie\u0161 Napoleono invazij\u0105. V\u0117liau Pirmojo pasaulinio karo metu oficiali propaganda m\u0117gino vartoti ir \u201eAntrojo T\u0117vyn\u0117s karo\u201c termin\u0105, ta\u010diau jis neprigijo. Stalinas \u0161i\u0105 id\u0117j\u0105 pasitelk\u0117 tam, kad paveikt\u0173 patriotinius \u017emoni\u0173 jausmus ir mobilizuot\u0173 visuomen\u0119\u201c, \u2013 teig\u0117 D.Savinas.<\/p>\n<\/a> <\/p>\n<\/a> <\/p>\n<\/a> <\/p>\n<\/a> <\/p>\n<\/a> <\/p>\n<\/a> <\/p>\n<\/a> <\/p>\n<\/a> <\/p>\n<\/a> <\/p>\n<\/a> <\/p>\n<\/a> <\/p>\n<\/a> <\/p>\n<\/a> <\/p>\n<\/a> <\/p>\n<\/a> <\/p>\n<\/a> <\/p>\n