{"id":173352,"date":"2026-05-09T10:41:10","date_gmt":"2026-05-09T10:41:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/173352\/"},"modified":"2026-05-09T10:41:10","modified_gmt":"2026-05-09T10:41:10","slug":"darbo-rinkos-letejimas-dvigubai-daugiau-atleidimu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/173352\/","title":{"rendered":"Darbo rinkos l\u0117t\u0117jimas: dvigubai daugiau atleidim\u0173"},"content":{"rendered":"<p>Nepaisant to, did\u017eioji dauguma gyventoj\u0173 savo darbo vieta jau\u010diasi u\u017etikrinti, rodo \u201eCitadele\u201c banko u\u017esakymu atlikta apklausa.<\/p>\n<p>Darbo rinkos l\u0117t\u0117jimas pirmiausia juntamas pramon\u0117je<\/p>\n<p>Apie darbo rinkos l\u0117t\u0117jim\u0105 rodo ir U\u017eimtumo tarnybos duomenys \u2013 \u0161i\u0173 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f 26 \u0161alies \u012fmon\u0117s prane\u0161\u0117 apie numatomus grup\u0117s darbuotoj\u0173 atleidimus ir \u012fsp\u0117tus 1205 darbuotojus \u2013 dvigubai daugiau nei pernai tuo pa\u010diu laikotarpiu.<\/p>\n<p>2026 m. kov\u0105, palyginti su tuo pa\u010diu laikotarpiu pernai, bedarbi\u0173 skai\u010dius Lietuvoje padid\u0117jo 6,6 proc., nors viso pirmojo ketvir\u010dio dinamika dar i\u0161liko pozityvi.<\/p>\n<p>Nerimo \u017eenkl\u0173 netr\u016bko ir prasid\u0117jus antrajam ketvir\u010diui \u2013 vien baland\u012f apie planuojamus grup\u0117s darbuotoj\u0173 atleidimus U\u017eimtumo tarnyb\u0105 informavo 12 \u012fmoni\u0173, prane\u0161usi\u0173 apie 514 numatom\u0173 atleisti darbuotoj\u0173. <\/p>\n<p>Daugiausia grup\u0117s darbuotoj\u0173 atleidim\u0173 \u0161iemet registruota apdirbamosios gamybos sektoriuje, kur jau \u012fsp\u0117ta apie 800 darbuotoj\u0173.<\/p>\n<p>\u201ePramon\u0117s \u012fmon\u0117se situacija \u0161iuo metu sud\u0117tingiausia \u2013 darbuotoj\u0173 skai\u010dius \u010dia ma\u017e\u0117ja spar\u010diausiu tempu nuo 2010 m. pabaigos, fiksuojant 3,1 proc. kritim\u0105. \u0160i\u0105 tendencij\u0105 lemia i\u0161aug\u0119 darbo ka\u0161tai, ma\u017e\u0117jantis konkurencingumas ir vangus euro zonos pramon\u0117s aktyvumas. Papildom\u0105 spaudim\u0105 taip pat sukelia i\u0161oriniai veiksniai, \u012fskaitant prekybos apribojimus bei tarifus\u201c, \u2013 komentuoja \u201eCitadele\u201c banko ekonomistas <a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/aleksandras-izgorodinas\" tag-id=\"73163432\">Aleksandras Izgorodinas<\/a>.<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/1778323269_424_25c4df6e-b28a-437b-8d72-8aee7d2784b3.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Aleksandras Izgorodinas\"\/>      <\/p>\n<p>Apie did\u0117jant\u012f verslo atsargum\u0105 leid\u017eia spr\u0119sti ir laisv\u0173 darbo viet\u0173 strukt\u016bra. U\u017eimtumo tarnybos duomenimis, kov\u0105 laisv\u0173 darbo viet\u0173 skai\u010dius per metus padid\u0117jo 13 proc., ta\u010diau spar\u010diausiai augo terminuot\u0173 darbo viet\u0173 segmentas \u2013 toki\u0173 pasi\u016blym\u0173 skai\u010dius padid\u0117jo 18 proc., kai neterminuot\u0173 darbo viet\u0173 \u2013 tik 7 proc.<\/p>\n<p>\u201eKai \u012fmon\u0117s da\u017eniau renkasi terminuotas darbo vietas, tai paprastai rodo didesn\u012f neapibr\u0117\u017etum\u0105 d\u0117l ateities u\u017esakym\u0173 ir atsargesn\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f ilgalaik\u012f darbuotoj\u0173 samdym\u0105\u201c, \u2013 pa\u017eymi A. Izgorodinas.<\/p>\n<p>Priversti didinti produktyvum\u0105<\/p>\n<p>Ekonomisto vertinimu, augant darbo ka\u0161tams, gamybos \u012fmon\u0117s aktyviai investuoja \u012f produktyvumo didinim\u0105 ir automatizacij\u0105. Nors tokios investicijos ilgainiui gerina darbo efektyvum\u0105, trumpuoju laikotarpiu jos ma\u017eina darbuotoj\u0173 poreik\u012f, o tai sukuria strukt\u016brin\u012f spaudim\u0105 darbo vietoms.<\/p>\n<p>\u0160ios tendencijos stebimos ir ma\u017emenin\u0117s prekybos sektoriuje, kur darbuotoj\u0173 skai\u010dius i\u0161lieka 14 proc. ma\u017eesnis nei prie\u0161 pandemij\u0105.<\/p>\n<p>\u201ePrekybos \u012fmon\u0117s, kaip ir pramon\u0117s sektoriuje, orientuojasi \u012f efektyvumo didinim\u0105, siekdamos kompensuoti augan\u010dius ka\u0161tus. Tai kei\u010dia darbo rinkos strukt\u016br\u0105 \u2013 ma\u017e\u0117ja \u017eemos kvalifikacijos darbo viet\u0173 ir did\u0117ja technologini\u0173 sprendim\u0173 svarba kasdien\u0117je veikloje, pavyzd\u017eiui, diegiant savitarnos kasas ar automatizuotus sprendimus\u201c, \u2013 sako ekonomistas.<\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/ce39ef71-003e-424c-91b1-419ecd9f7aa4.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Bald\u0173 gamykla\"\/>      <\/p>\n<p>Jo teigimu, spartus minimalios m\u0117nesin\u0117s algos augimas pradeda tur\u0117ti stipr\u0173 neigiam\u0105 poveik\u012f darbo viet\u0173 statistikai tuose sektoriuose, kurie d\u0117l to tiesiogiai praranda konkurencingum\u0105 bei yra priversti investuoti \u012f produktyvumo didinim\u0105.<\/p>\n<p>Informacini\u0173 technologij\u0173 (IT) sektorius, ilg\u0105 laik\u0105 buv\u0119s vienas spar\u010diausiai augan\u010di\u0173, taip pat rodo l\u0117t\u0117jimo \u017eenklus. 2025 m. ketvirt\u0105j\u012f ketvirt\u012f darbuotoj\u0173 skai\u010dius \u0161iame sektoriuje augo tik 1,5 proc. \u2013 l\u0117\u010diausiai nuo 2018 m. vidurio. Prie to prisideda dirbtinio intelekto sprendim\u0173 pl\u0117tra, po pandemijos i\u0161sikv\u0117p\u0119s augimas bei suma\u017e\u0117j\u0119 u\u017esienio investicij\u0173 srautai.<\/p>\n<p>Gyventojai nerimo nejau\u010dia<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto \u201eCitadele\u201c banko inicijuota gyventoj\u0173 apklausa rodo, kad Lietuvos darbuotoj\u0173 vertinimai d\u0117l darbo vietos stabilumo i\u0161lieka gana pozityv\u016bs. 46,7 proc. respondent\u0173 nurodo manantys, kad j\u0173 darbo vieta yra stabili, o tai signalizuoja apie vis dar pakankamai tvirt\u0105 pasitik\u0117jim\u0105 <a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/darbo-rinka\" tag-id=\"59462769\">darbo rinka<\/a>, nepaisant l\u0117t\u0117jan\u010di\u0173 makroekonomini\u0173 rodikli\u0173.<\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/27989325-a2cf-48ad-bac7-2f897bfadd6f.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Bald\u0173 gamykla\"\/>    <\/p>\n<p>Nors dalis gyventoj\u0173 \u012f\u017evelgia tam tikr\u0105 rizik\u0105 \u2013 beveik ketvirtadalis apklaust\u0173j\u0173 mano, kad j\u0173 darbo vietos stabilumas gali b\u016bti pa\u017eeid\u017eiamas, \u2013 jie nejau\u010dia tiesioginio nerimo d\u0117l darbo praradimo.<\/p>\n<p>\u201eRy\u0161kesni\u0173 nesaugumo po\u017eymi\u0173 kol kas nematome \u2013 tik 4,6 proc. respondent\u0173 baiminasi, kad gali netekti darbo, o 2,5 proc. vertina \u0161i\u0105 rizik\u0105 kaip didel\u0119. Tai leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, kad sistemin\u0117s atleidim\u0173 bangos l\u016bkes\u010di\u0173 visuomen\u0117je \u0161iuo metu n\u0117ra, o situacij\u0105 darbo rinkoje gyventojai vertina pakankamai gerai\u201c, \u2013 pastebi A. Izgorodinas.<\/p>\n<p>Pasak jo, nors u\u017eimtumo did\u0117jimas Lietuvoje yra sul\u0117t\u0117j\u0119s, i\u0161dirbt\u0173 darbo valand\u0173 augimas rodo, kad \u012fmon\u0117s kol kas negalvoja apie didesn\u0119 atleidim\u0173 bang\u0105.<\/p>\n<p>\u201eCitadele\u201c bankas prognozuoja, kad \u0161iemet nedarbo lygis Lietuvoje sieks tiek pat kaip ir pernai \u2013 6,9 proc.<\/p>\n<p>\u201eCitadele\u201c banko u\u017esakymu reprezentatyvi\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 apklaus\u0105 atliko tyrim\u0173 agent\u016bra \u201eNorstat\u201c 2026 met\u0173 kovo m\u0117n. Internetin\u0117s apklausos b\u016bdu Lietuvoje apklausta 1000 gyventoj\u0173 nuo 18 iki 74 met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Nepaisant to, did\u017eioji dauguma gyventoj\u0173 savo darbo vieta jau\u010diasi u\u017etikrinti, rodo \u201eCitadele\u201c banko u\u017esakymu atlikta apklausa. Darbo rinkos&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":173353,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[5750,81,124,16388,37,39,36,38,40,3830,46],"class_list":{"0":"post-173352","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-aleksandras-izgorodinas","9":"tag-business","10":"tag-darbo-rinka","11":"tag-darbuotoju-atleidimas","12":"tag-lietuva","13":"tag-lietuviu","14":"tag-lithuania","15":"tag-lithuanian","16":"tag-lt","17":"tag-nedarbas","18":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116544201522760751","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/173352","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=173352"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/173352\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/173353"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=173352"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=173352"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=173352"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}