{"id":174065,"date":"2026-05-10T10:40:27","date_gmt":"2026-05-10T10:40:27","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/174065\/"},"modified":"2026-05-10T10:40:27","modified_gmt":"2026-05-10T10:40:27","slug":"uzmarsumas-ar-pirmieji-demencijos-signalai-atskleide-kaip-atpazinti-ankstyvuosius-simptomus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/174065\/","title":{"rendered":"U\u017emar\u0161umas ar pirmieji demencijos signalai? Atskleid\u0117, kaip atpa\u017einti ankstyvuosius simptomus"},"content":{"rendered":"<p>Specialist\u0117s paai\u0161kino, kaip vystosi demencija, kaip atpa\u017einti pirmuosius simptomus, papasakojo apie veiksnius, kurie didina ligos rizik\u0105, ir atskleid\u0117, kokios med\u017eiagos bei kasdieniai \u012fpro\u010diai yra svarb\u016bs smegen\u0173 sveikatai palaikyti, ra\u0161oma prane\u0161ime \u017einiasklaidai.<\/p>\n<p>Keturi demencijos tipai<\/p>\n<p>\u201eDemencija yra sindromas, pasirei\u0161kiantis nuolatiniu, progresuojan\u010diu \u017emogaus kognityvini\u0173 funkcij\u0173 silpn\u0117jimu ir sutrikimu. Smegenyse vyksta cheminiai, ardantys procesai: nyksta jungtys tarp smegen\u0173 neuron\u0173, o v\u0117liau \u017e\u016bsta ir patys neuronai. \u0160ios prie\u017eastys s\u0105lygoja atminties praradim\u0105, elgesio poky\u010dius ir emocij\u0173 pusiausvyros sutrikimus\u201c, \u2013 sako BENU vaistinink\u0117 Inga Norkien\u0117.<\/p>\n<p>Klinikin\u0117je praktikoje da\u017eniausiai i\u0161skiriami keturi pagrindiniai demencijos tipai. Pasak \u201eAnt\u0117ja\u201c \u0161eimos gydytojos Just\u0117s Zeidotait\u0117s-Marmokien\u0117s, da\u017eniausia yra Alzheimerio liga, kuriai b\u016bdingas l\u0117tas ir nuoseklus atminties bei kit\u0173 pa\u017einimo funkcij\u0173 blog\u0117jimas.<\/p>\n<p>\u201eAntroje vietoje pagal da\u017enum\u0105 \u2013 kraujagyslin\u0117 demencija. Ji susijusi su smegen\u0173 kraujotakos sutrikimais ir da\u017enai pasitaiko po insult\u0173, kai b\u016bkl\u0117 gali blog\u0117ti \u201e\u0161uoliais\u201c. Taip pat i\u0161skiriama ir Lewy k\u016bneli\u0173 demencija, kuriai b\u016bdingi svyruojantys simptomai, haliucinacijos ir jud\u0117jimo sutrikimai, bei frontotemporalin\u0117 demencija, kuri da\u017eniau prasideda jaunesniame am\u017eiuje ir pirmiausia pasirei\u0161kia elgesio ar kalbos poky\u010diais\u201c, \u2013 sako J. Zeidotait\u0117-Marmokien\u0117.<\/p>\n<p>U\u017emar\u0161umas ar demencijos po\u017eymis?<\/p>\n<p>I. Norkien\u0117 pastebi, kad ankstyvuosius demencijos po\u017eymius lengva supainioti su paprastu nuovargiu, miego tr\u016bkumu ar am\u017eiumi: \u201eVienas da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 signal\u0173 \u2013 interes\u0173 praradimas, kai \u017emogus tampa apati\u0161kas, nebesidomi aplinka, naujienomis ar veikla, kuri\u0105 anks\u010diau m\u0117go. Kitas po\u017eymis \u2013 i\u0161sibla\u0161kymas bei lengvas, da\u017enai stresui nura\u0161omas u\u017emar\u0161umas. Da\u017enai pastebima ir nuotaik\u0173 kaita, kuri\u0105 aplinkiniai gali palaikyti nuovargio pasekme.\u201c<\/p>\n<p>Pasak J. Zeidotait\u0117s-Marmokien\u0117s, su am\u017eiumi susij\u0119s u\u017emar\u0161umas paprastai yra lengvas ir netrikdo kasdien\u0117s veiklos \u2013 \u017emogus gali pamir\u0161ti vard\u0105 ar daikto viet\u0105, bet v\u0117liau prisimena ir i\u0161lieka savaranki\u0161kas.<\/p>\n<p>\u201eTa\u010diau pirmieji demencijos po\u017eymiai pasirei\u0161kia nuolatiniu atminties blog\u0117jimu, da\u017enu t\u0173 pa\u010di\u0173 klausim\u0173 kartojimu, pasimetimu pa\u017e\u012fstamoje aplinkoje, sunkumais atliekant \u012fprastas u\u017eduotis ar sprend\u017eiant kasdienes problemas. Taip pat gali keistis kalba, nuotaika ar asmenyb\u0117. Pagrindinis skirtumas \u2013 demencija pradeda trikdyti kasdien\u012f gyvenim\u0105 ir savaranki\u0161kum\u0105\u201c, \u2013 pastebi J. Zeidotait\u0117-Marmokien\u0117.<\/p>\n<p>\u201eRaudonosios v\u0117liav\u0117l\u0117s\u201c: kada kreiptis \u012f specialistus?<\/p>\n<p>I. Norkien\u0117 i\u0161skiria da\u017eniausiai pasitaikan\u010dius elgesio poky\u010dius, kuriuos pasteb\u0117jus verta pasikonsultuoti su gydytoju. Vienas j\u0173 yra kalbos sutrikimai, kai \u017emogus pamir\u0161ta \u017eod\u017eius bei terminus arba \u017eino \u017eod\u012f, bet nesupranta jo reik\u0161m\u0117s. Taip pat da\u017enai pasitaiko ir trumpalaik\u0117s atminties praradimas, kai nebeatsimenama, kas vyko vakar arba prie\u0161 valand\u0105.<\/p>\n<p>\u201eDar vienas signalas \u2013 agresija, pyktis ir kitas tam \u017emogui visi\u0161kai neb\u016bdingas elgesys. Taip pat galimas ir daikt\u0173 pad\u0117jimas \u012f ne\u012fprastas vietas \u2013 pavyzd\u017eiui, rakt\u0173 ar pinigin\u0117s radimas \u0161aldytuve be jokio paai\u0161kinimo. Neretai susiduriama ir su skaitymo sunkumais bei dezorientacija, kai \u017emogus gali pasiklysti gerai pa\u017e\u012fstamose vietose, pavyzd\u017eiui, savo rajone\u201c, \u2013 pasakoja I. Norkien\u0117.<\/p>\n<p>Pasak vaistinink\u0117s, pasteb\u0117jus pirmuosius simptomus svarbu kreiptis \u012f specialistus \u2013 medicinos pa\u017eanga leid\u017eia \u0161iek tiek sul\u0117tinti proces\u0105, jei smegen\u0173 pa\u017eeidimai n\u0117ra per gil\u016bs.<\/p>\n<p>Kas nulemia: genai ar gyvenimo b\u016bdas?<\/p>\n<p>Anot J. Zeidotait\u0117s-Marmokien\u0117s, demencijos rizik\u0105 lemia tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Tam tikri genai gali padidinti tikimyb\u0119 susirgti, ypa\u010d \u2013 jei liga prasideda anksti, ta\u010diau daugeliu atvej\u0173 genetika n\u0117ra lemiamas veiksnys.<\/p>\n<p>\u201eKur kas didesn\u0119 \u012ftak\u0105 turi gyvenimo b\u016bdas: auk\u0161tas kraujosp\u016bdis, cukrinis diabetas, r\u016bkymas, fizinio aktyvumo stoka, nesubalansuota mityba ir socialin\u0117 izoliacija, \u2013 sako gydytoja. \u2013 Praktikoje laikoma, kad reik\u0161minga dalis demencijos atvej\u0173 yra susijusi su modifikuojamais rizikos veiksniais, tod\u0117l sveikesni \u012fpro\u010diai gali \u017eenkliai suma\u017einti ligos tikimyb\u0119 arba atitolinti jos prad\u017ei\u0105.\u201c<\/p>\n<p>Smegen\u0173 sveikata: svarbiausi vitaminai ir mineralai<\/p>\n<p>I. Norkien\u0117 teigia, kad visavert\u0117 mityba, fizinis aktyvumas ir buvimas gamtoje yra baziniai dalykai siekiant i\u0161saugoti sveikas pa\u017eintines funkcijas, ta\u010diau smegen\u0173 funkcijai palaikyti padeda ir vitaminas B12, kuris yra vadinamas \u201eatminties vitaminu\u201c \u2013 jis kartu su vitaminu B6 ir folio r\u016bg\u0161timi ma\u017eina potencialiai toksi\u0161kos amino r\u016bg\u0161ties homocisteino kiek\u012f kraujyje, kuris neigiamai veikia \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistem\u0105 bei smegen\u0173 funkcij\u0105.<\/p>\n<p>\u201eNerv\u0173 sistemai svarbus ir vitaminas B1 bei Omega-3 r\u016bg\u0161tys, kurios yra pagrindin\u0117 smegen\u0173 l\u0105steli\u0173 sienel\u0117s statybin\u0117 med\u017eiaga ir yra rekomenduojamos visiems \u2013 tiek n\u0117\u0161\u010diosioms, tiek senjorams.<\/p>\n<p>Organizmo sen\u0117jimo procesus l\u0117tina vitaminai A, C ir E bei selenas, magnis padeda palaikyti bendr\u0105 nerv\u0173 sistemos veikl\u0105, prisideda prie smegen\u0173 pa\u017eintin\u0117s funkcijos i\u0161saugojimo, o \u017een\u0161enis padeda smegenims prisitaikyti prie streso. Naujausiais tyrimais remiantis, kreatinas taip pat svarbus gerinant kognityvines funkcijas\u201c, \u2013 sako I. Norkien\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Specialist\u0117s paai\u0161kino, kaip vystosi demencija, kaip atpa\u017einti pirmuosius simptomus, papasakojo apie veiksnius, kurie didina ligos rizik\u0105, ir atskleid\u0117,&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":174066,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[21],"tags":[113,37,39,36,38,40,114],"class_list":{"0":"post-174065","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pramogos","8":"tag-entertainment","9":"tag-lietuva","10":"tag-lietuviu","11":"tag-lithuania","12":"tag-lithuanian","13":"tag-lt","14":"tag-pramogos"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116549859659750541","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/174065","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=174065"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/174065\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/174066"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=174065"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=174065"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=174065"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}