Netik\u0117ta partneryst\u0117 gamtoje<\/p>\n
Mokslininkai i\u0161 Pensilvanijos valstybinio universiteto ir SUNY atrado iki \u0161iol ne\u017einom\u0105 vabzd\u017ei\u0173, augal\u0173 ir skruzd\u0117li\u0173 s\u0105veik\u0105.<\/p>\n
Paai\u0161k\u0117jo, kad kai kurios skruzd\u0117l\u0117s su \u0161iais gumbelius elgiasi taip, lyg tai b\u016bt\u0173 s\u0117klos su maistine \u201epriemai\u0161a\u201c. Jos parsine\u0161a gumbelius \u012f lizdus, nugrau\u017eia i\u0161orin\u0119 dal\u012f, o vidin\u0119 kamer\u0105 palieka beveik nepa\u017eeist\u0105.<\/p>\n
\u0160is elgesys atskleid\u017eia sud\u0117tingus signalus gamtoje \u2013 kaip cheminiai \u017eenklai lemia gyv\u016bn\u0173 elges\u012f ir kaip skirtingos r\u016b\u0161ys gali evoliuci\u0161kai \u201esusitarti\u201c d\u0117l naudos.<\/p>\n
8-eri\u0173 Hugo ir netik\u0117tas atradimas<\/p>\n
Vien\u0105 vasaros dien\u0105 a\u0161tuonmetis Hugo Deans kieme, po nuvirtusiu r\u0105stu, prie skruzd\u0117li\u0173 lizdo pasteb\u0117jo ma\u017eus, s\u0117klas primenan\u010dius rutuliukus. Jis paman\u0117, kad tai s\u0117klos, nes b\u016btent taip jos ir atrodo.<\/p>\n
Ta\u010diau jo t\u0117vas, Pensilvanijos valstybinio universiteto entomologijos profesorius Andrew Deans, i\u0161 karto atpa\u017eino \u2013 tai \u0105\u017euolo gumbeliai, kuriuos sukelia vabzd\u017eiai. Tai, kas atrod\u0117 kaip paprastas radinys, tapo svarbiu moksliniu atradimu.<\/p>\n
\u201eManiau, kad tai s\u0117klos, ir labai apsid\u017eiaugiau, nes ne\u017einojau, kad skruzd\u0117l\u0117s jas renka. Visada galvojau, kad jos \u0117da tik maisto liku\u010dius,\u201c \u2013 pasakojo Hugo, kuriam dabar 13 met\u0173.<\/p>\n
Kaip veikia skruzd\u0117li\u0173 ir s\u0117kl\u0173 \u201emainai\u201c<\/p>\n
Biologijoje \u0161is rei\u0161kinys vadinamas myrmekochorija \u2013 tai s\u0117kl\u0173 platinimas skruzd\u0117li\u0173 pagalba. Kai kurios s\u0117klos turi rieb\u0173 pried\u0117l\u012f \u2013 elaiosom\u0105. Skruzd\u0117l\u0117s s\u0117kl\u0105 nusine\u0161a \u012f lizd\u0105, su\u0117da \u0161\u012f pried\u0105, o pa\u010di\u0105 s\u0117kl\u0105 palieka tinkamoje vietoje augti. Taip augalai \u201epasamdo\u201c skruzd\u0117les kaip nemokam\u0105 transport\u0105.<\/p>\n
Netik\u0117ta paralel\u0117: gumbeliai elgiasi kaip s\u0117klos<\/p>\n
Tyr\u0117jai pasteb\u0117jo, kad \u0105\u017euolo gumbeliai, kuriuos sukelia vapsvos (Kokkocynips rileyi ir Kokkocynips decidua), elgiasi labai pana\u0161iai kaip s\u0117klos.\u00a0<\/p>\n
J\u0173 pavir\u0161iuje yra ma\u017ea strukt\u016bra, kuri\u0105 mokslininkai pavadino \u201ekapeliu\u201c (i\u0161 graik\u0173 k. \u201ekepur\u0117l\u0117\u201c). B\u016btent j\u0105 skruzd\u0117l\u0117s sugriebia ir ne\u0161a.\u00a0<\/p>\n
Eksperimentai mi\u0161ke ir laboratorijoje<\/p>\n
Mokslininkai Niujorko mi\u0161ke palygino skruzd\u0117li\u0173 reakcij\u0105 \u012f s\u0117klas ir gumbelius. Skruzd\u0117l\u0117s abu objektus rinko beveik vienodu grei\u010diu. Laboratorijoje jos rod\u0117 pana\u0161\u0173 susidom\u0117jim\u0105 tiek s\u0117klomis, tiek gumbeliais \u2013 juos ap\u017ei\u016brin\u0117jo antenomis, \u201eragavo\u201c ir ne\u0161\u0117 \u012f lizdus.\u00a0<\/p>\n
Kod\u0117l skruzd\u0117l\u0117ms patinka gumbeliai?<\/p>\n
Chemin\u0117 analiz\u0117 parod\u0117, kad gumbeli\u0173 \u201ekepur\u0117l\u0117se\u201c yra riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, labai pana\u0161i\u0173 \u012f tas, kurios randamos s\u0117kl\u0173 elaiosomose. B\u016btent \u0161ios med\u017eiagos skruzd\u0117l\u0117ms signalizuoja: \u201epaimk ir ne\u0161k\u201c.<\/p>\n
Kas i\u0161 to laimi?<\/p>\n
Skruzd\u0117l\u0117s gauna maisto \u0161altin\u012f. Vapsv\u0173 lervos \u2013 apsaug\u0105. Patek\u0119 \u012f skruzd\u0117li\u0173 lizdus, gumbeliai tampa saug\u016bs nuo pauk\u0161\u010di\u0173, grau\u017eik\u0173, parazit\u0173 ir grybeli\u0173.<\/p>\n
Gamta, kuri veikia kaip sud\u0117tingas tinklas<\/p>\n
\u0160is atradimas parod\u0117, kad \u0105\u017euolai, vapsvos ir skruzd\u0117l\u0117s sudaro vien\u0105 bendr\u0105 ekologin\u0119 sistem\u0105.
Ma\u017ei cheminiai signalai gali nulemti, kur keliauja organin\u0117s med\u017eiagos, kaip plinta maistin\u0117s med\u017eiagos ir net kaip formuojasi mikroekosistemos dirvo\u017eemyje.<\/p>\n
Atradimas, prasid\u0117j\u0119s nuo vaiko smalsumo<\/p>\n
\u0160i istorija primena, kad svarb\u016bs moksliniai atradimai kartais prasideda nuo paprasto smalsumo.
A\u0161tuonme\u010dio pasteb\u0117ti \u201es\u0117klas primenantys rutuliukai\u201c tapo raktu \u012f visi\u0161kai nauj\u0105 supratim\u0105 apie augal\u0173, vabzd\u017ei\u0173 ir skruzd\u0117li\u0173 s\u0105veik\u0105 \u2013 ir galb\u016bt pakeit\u0117 tai, kaip mokslas \u017ei\u016bri \u012f \u0161\u012f gamtos tinkl\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Netik\u0117ta partneryst\u0117 gamtoje Mokslininkai i\u0161 Pensilvanijos valstybinio universiteto ir SUNY atrado iki \u0161iol ne\u017einom\u0105 vabzd\u017ei\u0173, augal\u0173 ir skruzd\u0117li\u0173…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":174151,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-174150","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-pasaulis","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-world","29":"tag-world-news","30":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116550461222483471","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/174150","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=174150"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/174150\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/174151"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=174150"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=174150"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=174150"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}