\u201e\u012e Seim\u0105 at\u0117jau vienu tikslu – kad politikai i\u0161girst\u0173 \u017emog\u0173, kad Tauta \u012fgyt\u0173 reali\u0173 \u012franki\u0173 daryti \u012ftak\u0105 politiniams sprendimams”, – pabr\u0117\u017eia Ignas V\u0117g\u0117l\u0117.<\/p>\n
Ta\u010diau, anot jo, vieno \u017emogaus pastang\u0173 ar nedidel\u0117s grup\u0117s Seime nepakanka. Tod\u0117l jis kvie\u010dia telktis visus, kurie pasigenda i\u0161minties politiniuose sprendimuose, atsakomyb\u0117s, teisingumo ir pasitik\u0117jimo pilie\u010diais bei visa Tauta.<\/p>\n
– Kod\u0117l, J\u016bs\u0173 manymu, \u0161iandien b\u016btina telktis? Kas atsitiko valstyb\u0117je, kad vien parlamentinio darbo ar pavieni\u0173 politini\u0173 iniciatyv\u0173, kaip pats sakote, nebepakanka?<\/p>\n
– Kitaip negalime paveikti dabartin\u0117s politin\u0117s vald\u017eios. Matome nykstan\u010di\u0105 politin\u0119 kult\u016br\u0105, silpn\u0117jan\u010di\u0105 demokratij\u0105 ir prarast\u0105 vienyb\u0117s jausm\u0105, kuris kadaise telk\u0117 Lietuv\u0105 lemtingais istorijos momentais.<\/p>\n
Dabartin\u0117 vald\u017eia yra netekusi Tautos pasitik\u0117jimo. Kap\u010diamies\u010dio poligono klausimas buvo sprend\u017eiamas net nesiteikiant pateikti argument\u0173. Juk \u0161i vald\u017eia \u017ead\u0117jo \u012fsiklausyti, nekelti mokes\u010di\u0173, u\u017etikrinti ekonomin\u012f ir socialin\u012f teisingum\u0105.<\/p>\n
Taip, yra vienas kitas pozityvus sprendimas, apie kuriuos kalb\u0117jau dar Prezidento rinkim\u0173 kampanijos metu – pavyzd\u017eiui, vykdoma antrosios pensij\u0173 pakopos reforma ar permainos sveikatos apsaugos sistemoje. Ta\u010diau \u0161alia j\u0173 – daugyb\u0117 sprendim\u0173, apie kuriuos net nesinori kalb\u0117ti.<\/p>\n
Ekonomika ir biud\u017eetas valdomi nei\u0161mintingai. Mil\u017eini\u0161ku tempu auga Lietuvos valstyb\u0117s skola, o jos augimas nebeatitinka Lietuvos ekonomikos augimo. Jau dabar ma\u017einamos ekonomikos augimo prognoz\u0117s tiek 2026 metams, tiek ateinantiems laikotarpiams.<\/p>\n
Tai dar labiau didins u\u017e skurdo rizikos ribos gyvenan\u010di\u0173 m\u016bs\u0173 pilie\u010di\u0173 skai\u010di\u0173. 2025 met\u0173 duomenimis, \u017eemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje gyveno beveik ketvirtadalis \u0161alies gyventoj\u0173 – apie 653 t\u016bkstan\u010diai.<\/p>\n
Apie kok\u012f or\u0173 gyvenim\u0105 ar gerov\u0117s valstyb\u0119 galime kalb\u0117ti – juk tai pras\u010diausias rodiklis Europos S\u0105jungoje. Apie tai kalb\u0117jau dar pra\u0117jusiais metais, kai buvo priimin\u0117jamas trimetis Lietuvos biud\u017eetas.<\/p>\n
Nebalsavau u\u017e tok\u012f biud\u017eet\u0105, kuriame numatytos mil\u017eini\u0161kos i\u0161laidos gynybai, ta\u010diau neatsi\u017evelgiama \u012f \u0161iuolaikinio karo realyb\u0119. I\u0161 esm\u0117s investuojama \u012f infrastrukt\u016br\u0105, pasenusias priemones ir technologijas.<\/p>\n
O k\u0105 jau kalb\u0117ti apie tai, kad Seime kone visos partijos arba j\u0173 vadovyb\u0117s yra nuteistos ar teisiamos. At\u0117jo laikai, kai generalin\u0117 prokuror\u0117 Seime lankosi da\u017eniau nei kai kurie Seimo nariai.<\/p>\n
– J\u016bs da\u017enai kalbate ne tik apie ekonominius ar socialinius sprendimus, bet ir apie vertybinius klausimus. Kod\u0117l \u0161ie klausimai, J\u016bs\u0173 po\u017ei\u016briu, \u0161iandien tampa vienu svarbiausi\u0173 politin\u0117s kovos lauk\u0173?<\/p>\n
– Vertybiniai klausimai \u0161iandien yra esminiai. Seime blokuojamas mano si\u016blymas leisti t\u0117vams patiems apsispr\u0119sti d\u0117l j\u0173 vaik\u0173 lyti\u0161kumo ugdymo. Taip pat blokuojamas si\u016blymas naikinti partneryst\u0117s institut\u0105 Civiliniame kodekse.<\/p>\n
Galiausiai kone vienbalsiai balsuojama d\u0117l Tarptautin\u0117s darbo konferencijos konvencijos \u201eD\u0117l smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo”. O ji – pasl\u0117pta naujoji Stambulo konvencija. Tikras Trojos arklys.<\/p>\n
– Naujoji Stambulo konvencija?<\/p>\n
– Turinio prasme tai yra genderistin\u0119 ideologij\u0105 atspindintis dokumentas. Jis maskuojamas kilniu tikslu – \u201epanaikinti smurt\u0105 darbo pasaulyje”. Beje, pats pavadinimas primena sovietinius ar komunistinius \u0161\u016bkius. Pavadinimas parinktas gudriai: kiekvienas, kuris kritikuot\u0173 tok\u012f dokument\u0105, gal\u0117t\u0173 b\u016bti apkaltintas smurto propagavimu. Juk Stambulo konvencija taip pat neva yra \u201eprie\u0161 smurt\u0105”.<\/p>\n
Svarstymo metu viena Seimo nar\u0117 i\u0161sidav\u0117, kad \u0161i konvencija t\u0117ra kitais \u017eod\u017eiais i\u0161d\u0117styta Stambulo konvencija, klausdama, ar jos nei\u0161tiks Stambulo konvencijos likimas. Nei\u0161tiko. Seime tik keturis parlamentarus \u012ftikinau balsuoti prie\u0161, dar kelis susilaikyti. Lik\u0119 parlamentarai buvo vieningi – nuo socialdemokrat\u0173 iki konservatori\u0173. Konvencijai u\u017edegta \u017ealia \u0161viesa.<\/p>\n
– Kaip \u0161i konvencija apskritai atsid\u016br\u0117 Seime ir kas, J\u016bs\u0173 vertinimu, joje buvo nutyl\u0117ta arba s\u0105moningai pasl\u0117pta nuo visuomen\u0117s?<\/p>\n
– Konvencij\u0105 Seimui ratifikuoti vos prie\u0161 por\u0105 savai\u010di\u0173 pateik\u0117 Prezidentas. Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministr\u0117 pristat\u0117 \u0161\u012f Prezidento dekret\u0105, ta\u010diau nepasak\u0117 esm\u0117s: konvencijoje smurtas ir priekabiavimas d\u0117l lyties apibr\u0117\u017eiamas kaip smurtas ar priekabiavimas d\u0117l asmens biologin\u0117s ar socialin\u0117s lyties. Socialin\u0117s lyties s\u0105vok\u0105 per tariamai nekalt\u0105 tarptautin\u012f dokument\u0105 norima \u012ftraukti \u012f Lietuvos teisin\u0119 sistem\u0105. Tai ta pati 72 ly\u010di\u0173 ideologija, kuri draust\u0173 vyr\u0105 vadinti vyru, o moter\u012f – moterimi, jei jie tokiais nesijau\u010dia.<\/p>\n
Pri\u0117mus \u0161i\u0105 konvencij\u0105, tur\u0117sime mokyti vaikus, konstruoti nacionalin\u0119 teis\u0119 ir apskritai r\u016bpintis, cituoju, \u201eintegruotu ir \u012f ly\u010di\u0173 aspekt\u0105 orientuotu po\u017ei\u016briu, \u012fskaitant ly\u010di\u0173 stereotipus, daugialypes bei susikertan\u010dias diskriminacijos formas”. \u012edomiausia tai, kad konvencijos tekste lietuvi\u0173 kalba, sp\u0117ju, ty\u010dia, padarytos vertimo klaidos, kad b\u016bt\u0173 pasl\u0117pta \u0161i \u201egender” ideologija.<\/p>\n
– Jeigu dabartin\u0117 politin\u0117 sistema, J\u016bs\u0173 teigimu, nebeveikia taip, kaip tur\u0117t\u0173, kokie b\u016bt\u0173 pirmieji darbai, kuriuos Lietuva prival\u0117t\u0173 padaryti nedelsdama? Nuo ko reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti valstyb\u0117s pertvark\u0105?<\/p>\n
– B\u016btina imtis sistemini\u0173 ir esmini\u0173 reform\u0173 daugelyje valstyb\u0117s valdymo sri\u010di\u0173.<\/p>\n
Pirmiausia reikia atverti politin\u0119 sistem\u0105 ir j\u0105 reformuoti taip, kad imt\u0173 realiai galioti Konstitucijos pirmasis skirsnis. Konstitucijoje ai\u0161kiai pasakyta: \u201esuverenitetas priklauso Tautai”. Taip pat 3 straipsnyje nurodyta, kad \u201eniekas negali var\u017eyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausan\u010di\u0173 suvereni\u0173 gali\u0173”. Tiesiogin\u0119 demokratij\u0105 b\u016btina gr\u0105\u017einti Tautai.<\/p>\n
Antra, b\u016btina sukurti vis\u0105 priemoni\u0173 sistem\u0105, kuri u\u017etikrint\u0173 m\u016bs\u0173 Tautos augim\u0105, pirmiausia stiprinant \u0161eim\u0105 ir param\u0105 jai. Turime \u012fsis\u0105moninti, kad esame i\u0161mir\u0161tanti Tauta. Jei nedelsdami nesiimsime priemoni\u0173, po keli\u0173 kart\u0173 m\u016bs\u0173 kalba ir kult\u016bra teliks istorijos knygose.<\/p>\n
Tre\u010dia, reikia atverti konkurencijai Lietuvos finans\u0173 rink\u0105, u\u017etikrinti \u017eemas vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 kainas, \u012fskaitant energijos kainas, kartu i\u0161laikant strategines \u012fmones valstyb\u0117s nuosavyb\u0117je. Ne mokes\u010dius reikia didinti, o j\u0173 naud\u0105 visuomenei – tai yra tai, k\u0105 \u017emogus gauna sumok\u0117j\u0119s mokes\u010dius.<\/p>\n
Ketvirta, turime veikti taip, kad Lietuvoje i\u0161vengtume karo. Nereikia g\u0105sdinti m\u016bs\u0173 Tautos. Reikia vykdyti toki\u0105 u\u017esienio politik\u0105, kuri stiprint\u0173 Lietuvos nepriklausomyb\u0119 ir vykdyt\u0173 i\u0161minting\u0105 dialog\u0105 su kaimynais. Kra\u0161to apsaugos i\u0161laidos turi b\u016bti nukreiptos \u012f tikr\u0105 gynybos stiprinim\u0105, o ne pinig\u0173 \u0161vaistym\u0105 visomis kryptimis.<\/p>\n
Penkta, teisingumo sistema per visuomen\u0117s tar\u0117j\u0173 institut\u0105 turi b\u016bti atverta visuomenei, stiprinamas teis\u0117saugos institucij\u0173 nepriklausomumas ir atskaitingumas visuomenei.<\/p>\n
– Apie Lietuvos problemas ir j\u0173 sprendimo b\u016bdus kalb\u0117jote Kaune vykusioje konferencijoje, kurioje 700 visuomen\u0117s atstov\u0173 pasira\u0161\u0117 Telkties manifest\u0105. K\u0105 \u0161is manifestas rei\u0161kia Jums asmeni\u0161kai ir koki\u0105 politin\u0119 \u017eini\u0105, J\u016bs\u0173 manymu, jis siun\u010dia dabartinei vald\u017eiai?<\/p>\n
– Dabartin\u0117 politin\u0117 sistema ne tik nebesprend\u017eia esmini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, bet ir praranda geb\u0117jim\u0105 i\u0161girsti pilie\u010dius. \u012evairi\u0173 Lietuvos bendruomeni\u0173 atstovai tai ai\u0161kiai pasak\u0117 Kauno konferencijoje, pasira\u0161ydami Telkties manifest\u0105. Juo jie \u012fsipareigojo nesitaikstyti ir nebijoti, vie\u0161ai ir dr\u0105siai veikti, sukurti Telkties s\u0105j\u016bd\u012f, vienijant\u012f organizacij\u0173 ir bendruomeni\u0173 atstovus.<\/p>\n
– Valstyb\u0117 yra nepalau\u017eiamos Tautos valios \u012fsik\u016bnijimas. Tik susitelkusi visuomen\u0117 gali kurti ilgalaikius ir prasmingus poky\u010dius.<\/p>\n
– Vis d\u0117lto visuomenei labiausiai r\u016bpi praktinis klausimas – ar \u0161i telkimosi iniciatyva virs politine j\u0117ga. Kada apsispr\u0119site d\u0117l partijos k\u016brimo ir koki\u0105 form\u0105 gal\u0117t\u0173 \u012fgyti \u0161is jud\u0117jimas?<\/p>\n
Sprendim\u0105 priimsime bir\u017eel\u012f. Dabar turime sukurti Telkties komitetus regionuose. Jie spr\u0119s, k\u0105 daryti toliau ir kok\u012f darin\u012f kurti. Jau dabar pilie\u010diai ragina steigti politin\u0119 partij\u0105, kuri dalyvaut\u0173 art\u0117jan\u010diuose savivaldos rinkimuose.<\/p>\n
D\u017eiaugiuosi pilie\u010di\u0173 politiniu aktyvumu – jiems reikia pad\u0117ti. Ar tai bus vieninga politin\u0117 j\u0117ga, ar atskiri regionuose veikiantys politiniai komitetai, dalyvausiantys savivaldos rinkimuose, nuspr\u0119sime netrukus.<\/p>\n
Lietuvai \u0161iandien labiau reikia ne dar vienos partijos, o naujos politin\u0117s kult\u016bros. Kita vertus, Seimo rinkimuose politiniai komitetai dalyvauti negali, tod\u0117l, nor\u0117dami \u012fgyvendinti \u0161iuos b\u016btinus tikslus, tur\u0117sime burtis ir \u012f politin\u0119 partij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 \u201e\u012e Seim\u0105 at\u0117jau vienu tikslu – kad politikai i\u0161girst\u0173 \u017emog\u0173, kad Tauta \u012fgyt\u0173 reali\u0173 \u012franki\u0173 daryti \u012ftak\u0105…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":174303,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,248,34,35,224,24,14665,9014,32,33,37,1565,39,36,38,40,23,22,571,28,29,1135,5270,28093,26,27,132],"class_list":{"0":"post-174302","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-ekonomika","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-gynyba","15":"tag-headlines","16":"tag-kapciamiestis","17":"tag-konvencija","18":"tag-latest-news","19":"tag-latestnews","20":"tag-lietuva","21":"tag-lietuvai","22":"tag-lietuviu","23":"tag-lithuania","24":"tag-lithuanian","25":"tag-lt","26":"tag-naujienos","27":"tag-news","28":"tag-partija","29":"tag-populiariausios-naujienos","30":"tag-populiariausiosnaujienos","31":"tag-sajudis","32":"tag-seima","33":"tag-telktis","34":"tag-top-stories","35":"tag-topstories","36":"tag-vegele"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116551613336109914","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/174302","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=174302"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/174302\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/174303"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=174302"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=174302"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=174302"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}