{"id":174359,"date":"2026-05-10T19:23:32","date_gmt":"2026-05-10T19:23:32","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/174359\/"},"modified":"2026-05-10T19:23:32","modified_gmt":"2026-05-10T19:23:32","slug":"ziovulys-keicia-smegenu-skyscio-judejima-naujas-tyrimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/174359\/","title":{"rendered":"\u017diovulys kei\u010dia smegen\u0173 skys\u010dio jud\u0117jim\u0105 \u2013 naujas tyrimas"},"content":{"rendered":"<p>Tyrim\u0105 atliko University of New South Wales mokslininkai Australijoje.<\/p>\n<p>Tyrimo metu 22 sveikiems savanoriams buvo atliekami magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai. Dalyvi\u0173 buvo pra\u0161oma \u017eiovauti, giliai kv\u0117puoti, slopinti \u017eiovul\u012f arba kv\u0117puoti \u012fprastai.<\/p>\n<p>Kadangi \u017eiovulys ir gilus kv\u0117pavimas turi pana\u0161i\u0173 mechanizm\u0173, mokslininkai tik\u0117josi, jog MRT vaizdai atrodys pana\u0161iai.<\/p>\n<p>Ta\u010diau rezultatai nustebino.<\/p>\n<p>Paai\u0161k\u0117jo, kad \u017eiovaujant smegen\u0173 skystis \u2013 vadinamasis cerebrospinalinis skystis (CSF), kuris saugo smegenis ir nugaros smegenis \u2013 juda kita kryptimi nei giliai kv\u0117puojant.<\/p>\n<p>\u201e\u017diovulys sukeldavo cerebrospinalinio skys\u010dio jud\u0117jim\u0105 prie\u0161inga kryptimi nei gilus \u012fkv\u0117pimas. Mes tikrai nesitik\u0117jome tokio rezultato\u201c, \u2013 teig\u0117 neuromokslininkas Adam Martinac.<\/p>\n<p>Tiesa, toks poveikis buvo pasteb\u0117tas ne visais atvejais, o vyrams jis pasirei\u0161k\u0117 re\u010diau. Vis d\u0117lto mokslininkai pa\u017eymi, kad tam \u012ftakos gal\u0117jo tur\u0117ti pats MRT aparatas.<\/p>\n<p>Tyrimas taip pat atskleid\u0117, kad tiek gilus kv\u0117pavimas, tiek \u017eiovulys padidina i\u0161 smegen\u0173 nutekan\u010dio kraujo kiek\u012f. Tai sudaro daugiau vietos naujam, deguonies prisotintam kraujui patekti \u012f smegenis.<\/p>\n<p>Ta\u010diau skirtingai nei cerebrospinalinis skystis, kraujo t\u0117km\u0117 \u017eiovulio metu krypties nekei\u010dia.<\/p>\n<p>Mokslininkai pasteb\u0117jo ir dar vien\u0105 \u012fdom\u0173 dalyk\u0105 \u2013 kiekvienas \u017emogus \u017eiovauja savaip. Dalyvi\u0173 lie\u017euvio ir \u017eandikaulio judesiai kartojosi beveik identi\u0161kai kiekvieno \u017eiovulio metu.<\/p>\n<p>Pasak A. Martinaco, \u017eiovavimo modelis gali b\u016bti toks individualus kaip pir\u0161to atspaudas.<\/p>\n<p>\u201eKiekvienas \u017emogus \u017eiovauja unikaliai. Pavyzd\u017eiui, lie\u017euvio judesiai skiriasi tarp \u017emoni\u0173, ta\u010diau tam pa\u010diam \u017emogui jie i\u0161lieka labai pastov\u016bs\u201c, \u2013 ai\u0161kina mokslininkas.<\/p>\n<p>\u201eTeori\u0161kai \u017emog\u0173 net b\u016bt\u0173 galima atpa\u017einti vien pagal jo \u017eiovavimo b\u016bd\u0105.\u201c<\/p>\n<p>Dabar mokslininkai siekia suprasti, k\u0105 tiksliai rei\u0161kia \u0161ie atradimai ir kod\u0117l \u017eiovulys taip stipriai skiriasi nuo paprasto gilaus kv\u0117pavimo.<\/p>\n<p>Cerebrospinalinis skystis yra itin svarbus centrinei nerv\u0173 sistemai \u2013 jis tiekia maistines med\u017eiagas, pa\u0161alina atliekas ir padeda apsaugoti smegenis.<\/p>\n<p>Viena i\u0161 mokslinink\u0173 keliam\u0173 versij\u0173 \u2013 \u017eiovulys gali pad\u0117ti \u201ei\u0161valyti\u201c smegenis nuo nereikaling\u0173 med\u017eiag\u0173. Kita hipotez\u0117 teigia, kad \u017eiovulys gali b\u016bti susij\u0119s su smegen\u0173 v\u0117sinimu.<\/p>\n<p>A. Martinacas pa\u017eymi, kad su am\u017eiumi smegenyse kaupiasi vis daugiau atliek\u0173, o neurodegeneracin\u0117s ligos da\u017enai siejamos b\u016btent su \u0161iuo procesu.<\/p>\n<p>\u201eMes dar ne\u017einome, kiek stiprus ry\u0161ys tarp \u017eiovulio ir smegen\u0173 skys\u010dio pasi\u0161alinimo, ta\u010diau pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f \u0161ioje srityje atliekama labai daug tyrim\u0173\u201c, \u2013 sako jis.<\/p>\n<p>Mokslininkai jau anks\u010diau pasteb\u0117jo, kad \u017eiovulys glaud\u017eiai susij\u0119s su smegen\u0173 veikla ir centrine nerv\u0173 sistema. Pavyzd\u017eiui, didesnes smegenis turintys gyv\u016bnai da\u017eniausiai \u017eiovauja ilgiau.<\/p>\n<p>Nepaisant daugyb\u0117s tyrim\u0173, \u017eiovulys vis dar i\u0161lieka viena paslaptingiausi\u0173 \u017emogaus organizmo reakcij\u0173. Jis b\u016bdingas daugeliui gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, o \u017emon\u0117ms ir gyv\u016bnams da\u017enai b\u016bna \u201eu\u017ekre\u010diamas\u201c.<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 teigimu, \u017eiovulys grei\u010diausiai yra svarbi organizmo prisitaikymo funkcija, tod\u0117l tolesni tyrimai gali pad\u0117ti geriau suprasti, kaip palaikoma normali centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos veikla.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Tyrim\u0105 atliko University of New South Wales mokslininkai Australijoje. Tyrimo metu 22 sveikiems savanoriams buvo atliekami magnetinio rezonanso&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":174360,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76,28096],"class_list":{"0":"post-174359","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-pasaulis","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-world","29":"tag-world-news","30":"tag-worldnews","31":"tag-ziovulys"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116551916243122187","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/174359","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=174359"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/174359\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/174360"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=174359"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=174359"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=174359"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}