![\"Dr.](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/cc04a529-99e6-4120-b27f-61f76ebcf7c1.jpg\")
<\/p>\nMokslinink\u0173 vertinimu, nors rusi\u0161k\u0173 duj\u0173 importo apimtys rekordi\u0161kai krito, regionas pateko \u012f nauj\u0105 neapibr\u0117\u017etumo zon\u0105, kurioje saugum\u0105 lemia nebe dvi\u0161aliai susitarimai, o geopolitiniai svyravimai nutolusiuose pasaulio ta\u0161kuose.<\/p>\n
Strukt\u016brin\u0117s problemos u\u017ego\u017eia trumpalaik\u0119 s\u0117km\u0119<\/p>\n
2022 m. Rusijos invazija \u012f Ukrain\u0105 privert\u0117 Europ\u0105 imtis radikali\u0173 veiksm\u0173. Tarptautin\u0117 energetikos agent\u016bra (IEA) skubiai pareng\u0117 10 punkt\u0173 plan\u0105, kurio tikslas buvo per rekordi\u0161kai trump\u0105 laik\u0105 \u2013 vienerius metus \u2013 tre\u010ddaliu suma\u017einti rusi\u0161k\u0173 duj\u0173 import\u0105. Strategija ap\u0117m\u0117 ne tik tiekimo diversifikavim\u0105, bet ir ambicing\u0105 \u0161uol\u012f link atsinaujinan\u010dios energetikos bei drasti\u0161k\u0105 vartojimo efektyvumo didinim\u0105.<\/p>\n
Statistiniai duomenys patvirtina: Europa pademonstravo ne\u012ftik\u0117tin\u0105 politin\u0119 vali\u0105. Jei 2021 m. apie 40 proc. ES importuojam\u0173 duj\u0173 buvo tiekiama i\u0161 Rusijos, \u0161iandien \u0161is rodiklis yra suma\u017e\u0117j\u0119s iki viena\u017eenkli\u0173 skai\u010di\u0173. Ta\u010diau Kauno kolegijos mokslininkai \u012fsp\u0117ja, kad \u0161ie skai\u010diai paslepia naujai susiformavusias rizikas.<\/p>\n
Ekonomist\u0117, Kauno kolegijos Verslo fakulteto prodekan\u0117 mokslui dr. Aist\u0117 Lastauskait\u0117 pa\u017eymi, kad pirmieji stabilizacijos \u017eenklai netur\u0117t\u0173 klaidinti. Pasak mokslinink\u0117s, greita reakcija \u012f kriz\u0119 pad\u0117jo i\u0161vengti energetikos sistemos sutrikim\u0173, ta\u010diau pamatin\u0117s problemos i\u0161lieka.<\/p>\n
<\/p>\n
\u201eTrumpalaik\u0117s priemon\u0117s pad\u0117jo stabilizuoti situacij\u0105, ta\u010diau jos nei\u0161sprend\u017eia strukt\u016brini\u0173 problem\u0173 \u2013 energetikos sistema i\u0161lieka jautri i\u0161oriniams sukr\u0117timams\u201c, \u2013 teigia dr. A. Lastauskait\u0117.<\/p>\n
Apibendrindama situacij\u0105, tyr\u0117ja pabr\u0117\u017eia, kad energetinis saugumas negali b\u016bti pasiektas vien tik gesinant kriz\u0117s sukeltus gaisrus, nes sistema be fundamentali\u0173 poky\u010di\u0173 i\u0161lieka pa\u017eeid\u017eiama bet kokiam stipresniam poveikiui i\u0161 \u0161alies.<\/p>\n
\u0160is jautrumas ypa\u010d i\u0161ry\u0161k\u0117jo Europai per\u0117jus prie suskystint\u0173 gamtini\u0173 duj\u0173 (SGD) modelio. Pakeitus rusi\u0161kus vamzdynus laivais gabenamomis dujomis i\u0161 JAV, Kataro ar Norvegijos, \u017eemynas tapo tiesioginiu globalios konkurencijos dalyviu.<\/p>\n
Rizikos transformacija: nuo tiek\u0117jo prie rinkos kainodaros <\/p>\n
Kauno kolegijos Verslo fakulteto docentas dr. Bahmanas Peyravi pabr\u0117\u017eia, kad priklausomyb\u0117s forma pasikeit\u0117 i\u0161 geografin\u0117s \u012f rinkos priklausomyb\u0119.<\/p>\n
![\"Dr.](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/e1ae35c7-de80-4234-8b5f-deb984d89ba3.jpg\")
<\/p>\n
\u201eEuropa suma\u017eino priklausomyb\u0119 nuo vieno tiek\u0117jo, ta\u010diau tuo pa\u010diu tapo labiau priklausoma nuo globali\u0173 energijos rink\u0173\u201c, \u2013 ai\u0161kina dr. B. Peyravi.<\/p>\n
Docento nuomone, toks pos\u016bkis rei\u0161kia, kad rizika niekur nei\u0161nyko \u2013 ji tapo labiau i\u0161skaidyta ir sunkiau prognozuojama, nes dabar kain\u0173 svyravimai Europoje tiesiogiai priklauso nuo paklausos Azijoje ar technini\u0173 trikd\u017ei\u0173 kituose \u017eemynuose.<\/p>\n
Kaip ry\u0161k\u0173 pavyzd\u012f mokslininkai nurodo \u012ftamp\u0105 Hormuzo s\u0105siauryje, per kur\u012f gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos ir SGD i\u0161tekli\u0173. Bet koks geopolitinis konfliktas \u0161iame regione \u0161iandien turi tiesiogin\u012f poveik\u012f Europos verslo ir gyventoj\u0173 s\u0105skaitoms u\u017e energij\u0105. Tai patvirtina fakt\u0105, kad i\u0161silaisvinimas nuo vieno politinio \u017eaid\u0117jo \u012fst\u016bm\u0117 Europ\u0105 \u012f priklausomyb\u0119 nuo sud\u0117ting\u0173 globali\u0173 logistikos grandini\u0173 ir karini\u0173 konflikt\u0173 dinamikos.<\/p>\n
Investicij\u0173 ir klimato tiksl\u0173 sand\u016bra<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 energetinio i\u0161sivadavimo element\u0173 \u2013 per\u0117jimas prie atsinaujinan\u010di\u0173 \u0161altini\u0173. Nors Europa fiksuoja saul\u0117s ir v\u0117jo j\u0117gaini\u0173 pl\u0117tros rekordus, Kauno kolegijos tyr\u0117jai pastebi, kad entuziazm\u0105 stabdo infrastrukt\u016briniai barjerai. Dr. A. Lastauskait\u0117 pa\u017eymi, kad taupymo priemoni\u0173 potencialas jau i\u0161semtas, tod\u0117l dabar b\u016btinas kokybinis \u0161uolis. Pasak mokslinink\u0117s, nors energijos vartojimo ma\u017einimas pad\u0117jo suvaldyti kriz\u0119 trumpuoju laikotarpiu, ta\u010diau tvari transformacija reikalauja investicij\u0173 \u012f infrastrukt\u016br\u0105 ir technologijas. <\/p>\n
Ta\u010diau net ir u\u017etikrinus investicij\u0173 srautus, procesai ne visada vyksta skland\u017eiai. Dr. B. Peyravi atkreipia d\u0117mes\u012f, kad real\u016bs poky\u010diai da\u017enai stringa d\u0117l l\u0117t\u0173 reguliacini\u0173 proces\u0173 ir administracini\u0173 kli\u016b\u010di\u0173, kurios tampa pagrindiniu stabd\u017eiu operatyviai energetikos sistemos transformacijai. <\/p>\n
Tuo tarpu energetikos ekonomikos srityje besispecializuojanti Kauno kolegijos Verslo katedros docent\u0117 dr. Indr\u0117 \u0160ik\u0161nelyt\u0117-Butkien\u0117 \u012f\u017evelgia pavoj\u0173, kad energetinis saugumas gali b\u016bti pasiektas klimato tiksl\u0173 s\u0105skaita. \u201eEnergetikos sprendimai vis labiau priklauso nuo geopolitini\u0173 veiksni\u0173 ir globali\u0173 rink\u0173 svyravim\u0173, tod\u0117l ilgalaikis stabilumas tampa sunkiau prognozuojamas\u201c.<\/p>\n
Mokslinink\u0117 reziumuoja, kad esant auk\u0161toms energijos kainoms, politinis spaudimas vyriausyb\u0117ms gali priversti jas gr\u012f\u017eti prie i\u0161kastinio kuro, taip nustumiant ilgalaikius klimato tikslus \u012f antr\u0105 plan\u0105 d\u0117l trumpalaikio socialinio stabilumo.<\/p>\n
Nebaigta transformacija: pagrindinis energetikos politikos i\u0161\u0161\u016bkis <\/p>\n
Apibendrindami tyrimo \u012f\u017evalgas, Kauno kolegijos mokslininkai sutinka: Rusijos karas prie\u0161 Ukrain\u0105 i\u0161 esm\u0117s perra\u0161\u0117 Europos energetikos darbotvark\u0119 ir negr\u012f\u017etamai paspartino poky\u010dius, ta\u010diau \u0161i transformacija i\u0161lieka nebaigta ir netolygi. Nors Senasis \u017eemynas tapo ma\u017eiau priklausomas nuo vieno konkretaus tiek\u0117jo diktato, jis kartu tapo labiau pa\u017eeid\u017eiamas globali\u0173 rink\u0173 svyravim\u0173 ir geopolitini\u0173 sukr\u0117tim\u0173. Tai rodo, kad energetin\u0117 nepriklausomyb\u0117 \u0161iandieniniame pasaulyje yra ne galutin\u0117 stotel\u0117, o nuolatinis dinami\u0161kas procesas. <\/p>\n
Kauno kolegijos mokslinink\u0173 vertinimu, pagrindinis i\u0161\u0161\u016bkis \u0161iandien yra suderinti energetin\u012f saugum\u0105 su ilgalaikiais klimato tikslais. Ar Europa i\u0161 ties\u0173 i\u0161silaisvins nuo energetin\u0117s priklausomyb\u0117s, ar tik pakeis jos krypt\u012f, priklausys nuo sprendim\u0173, kurie bus priimti artimiausiais metais.<\/p>\n
Prane\u0161im\u0105 pareng\u0117 Kauno kolegija. U\u017e pateiktos informacijos atitikim\u0105 tikrovei ir teis\u0117tum\u0105 atsako prane\u0161imo reng\u0117jas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Mokslinink\u0173 vertinimu, nors rusi\u0161k\u0173 duj\u0173 importo apimtys rekordi\u0161kai krito, regionas pateko \u012f nauj\u0105 neapibr\u0117\u017etumo zon\u0105, kurioje saugum\u0105 lemia…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":174868,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,3827,30,31,18981,34,35,24,28142,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-174867","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-atsinaujinanti-energetika","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-energetinis-saugumas","13":"tag-featured-news","14":"tag-featurednews","15":"tag-headlines","16":"tag-kauno-kolegija","17":"tag-latest-news","18":"tag-latestnews","19":"tag-lietuva","20":"tag-lietuviu","21":"tag-lithuania","22":"tag-lithuanian","23":"tag-lt","24":"tag-naujienos","25":"tag-news","26":"tag-pasaulis","27":"tag-populiariausios-naujienos","28":"tag-populiariausiosnaujienos","29":"tag-top-stories","30":"tag-topstories","31":"tag-world","32":"tag-world-news","33":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116555903694248805","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/174867","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=174867"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/174867\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/174868"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=174867"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=174867"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=174867"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}