{"id":175348,"date":"2026-05-12T01:42:14","date_gmt":"2026-05-12T01:42:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/175348\/"},"modified":"2026-05-12T01:42:14","modified_gmt":"2026-05-12T01:42:14","slug":"investavimas-didziausia-klaida-nepradeti-laiku","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/175348\/","title":{"rendered":"Investavimas: did\u017eiausia klaida neprad\u0117ti laiku"},"content":{"rendered":"

Persekioja \u012fvair\u016bs mitai<\/p>\n

Pasiteiravus pa\u0161nekovo, kas lemia, kad didel\u0117 dalis Lietuvos gyventoj\u0173 vis dar laiko pinigus bank\u0173 s\u0105skaitose, o apie investavim\u0105 nesvarsto arba apie tai nenori net gird\u0117ti, V. \u0160imkus ai\u0161kina, kad tai lemia kelios prie\u017eastys. Da\u017eniausiai jos yra psichologin\u0117s.<\/p>\n

\u201eKai kurios yra objektyvios, nes dalis \u017emoni\u0173 tikrai neturi \u012fpro\u010dio taupyti ir neb\u016btinai turi finansini\u0173 galimybi\u0173, nes neturi bazini\u0173 rezerv\u0173 ir turi kitus prioritetus. Bet kitu atveju, tarp t\u0173 \u017emoni\u0173, kurie turi santaup\u0173, da\u017enai vyrauja \u012fsivaizdavimas, kad tai yra labai sud\u0117tinga, reikia labai daug \u012fsitraukimo, daug kapitalo ir kad \u010dia ne paprastam \u017emogui, nors i\u0161 tikr\u0173j\u0173 dabar investavimas yra labai demokratizuotas ir daug lengviau prieinamas pla\u010diajai visuomenei. <\/p>\n

Kiti galb\u016bt turi ir istori\u0161kai ka\u017ekoki\u0173 skaud\u017ei\u0173 patir\u010di\u0173 ar aplinkoje mato \u012fsivaizdavim\u0105, kad tai labai rizikinga ir labai bijo prarasti pinigus, asocijuoja tai su lo\u0161imais, kazino ar ka\u017ekokia spekuliacija, nors sistemingas investavimas yra visi\u0161kai kitoks ir tai galima daryti pakankamai saugiai\u201c, \u2013 lietuvi\u0173 pasyvumo investavime prie\u017eastis vardija pa\u0161nekovas.<\/p>\n

\"Lietuvos <\/p>\n

Pasyviausi investuotojai \u2013 vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s.<\/p>\n

\u201eTurb\u016bt aktyviau investuoja dirbantys \u017emon\u0117s, tie, kurie gauna didesnes pajamas. Da\u017eniausiai investuoja 35\u201355 met\u0173 \u017emon\u0117s. Jaunimui investavimas da\u017enai yra \u012fdomus, jie eksperimentuoja, ta\u010diau nema\u017ea dalis neturi pastovi\u0173 pajam\u0173, kad gal\u0117t\u0173 tai daryti nuosekliai. Be to, yra ir objektyvi\u0173 vartojimo poreiki\u0173 \u2013 pirmojo b\u016bsto \u012fsigijimas ir kiti dalykai. Tod\u0117l susidom\u0117jimo da\u017enai b\u016bna daug, bet jis nepavirsta nuosekliu investavimu.<\/p>\n

Vyresni \u017emon\u0117s investuoja re\u010diau ir da\u017eniau renkasi labiau turto i\u0161saugojimui skirtus produktus. Ta\u010diau ir \u010dia matomas pagyv\u0117jimas \u2013 \u017emon\u0117s stengiasi apsaugoti savo pinigus nuo nuvert\u0117jimo ir ie\u0161ko galimybi\u0173. Vis d\u0117lto santykinai vyresnio am\u017eiaus investuotoj\u0173 yra ma\u017eiau, nors jie turi l\u0117\u0161\u0173 ir santaup\u0173 bei tikrai gal\u0117t\u0173 jas protingiau \u012fdarbinti, u\u017euot laik\u0119 banko s\u0105skaitoje\u201c, \u2013 toliau situacij\u0105 Lietuvoje apibendrina pa\u0161nekovas.<\/p>\n

Investavimas \u2013 ne tik turtingiesiems<\/p>\n

Bandydamas i\u0161sklaidyti mit\u0105, kad investavimas skirtas tik didel\u012f finansin\u012f kapital\u0105 turintiems \u017emon\u0117ms, V. \u0160imkus grie\u017etai tvirtina, kad prad\u0117ti investuoti galima net ir labai ma\u017eomis sumomis: \u201eJeigu visai nedr\u0105su ir nepa\u017e\u012fstama viskas, tai ir nuo vieno euro galima prad\u0117ti, pa\u017ei\u016br\u0117ti, kaip tas procesas vyksta, ir po to tai daryti dr\u0105siau.\u201c Ir priduria, kad ilgalaikiam rezultatui svarbus nuoseklus \u012fprotis.<\/p>\n

Siekiant paneigti \u012fsitikinim\u0105, kad investavimui b\u016btinas ne tik did\u017eiulis finansinis kapitalas, bet ir tokio pat dyd\u017eio \u017eini\u0173 baga\u017eas, V. \u0160imkus si\u016blo \u012f \u0161\u012f proces\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti papras\u010diau. Pasak jo, svarbiausia tur\u0117ti bazines \u017einias \u2013 supratim\u0105 apie instrumentus, \u012f kuriuos investuojama, o kasdien sekti rink\u0173 ir steb\u0117ti situacij\u0105 tikrai nereikia. Prie\u0161ingai \u2013 tai gali ir pakenkti.<\/p>\n

\u201e\u017dinios visada yra gerai, bet jos gali sukurti ir pernelyg didelio pasitik\u0117jimo jausm\u0105. Daugiau suprantantiems kartais gali sektis pras\u010diau, nes jie imasi daugiau aktyvi\u0173 veiksm\u0173. Tai gali b\u016bti nenumatytas neigiamas \u0161alutinis \u017eini\u0173 poveikis. Bet, ai\u0161ku, \u017einios padeda protingai pasirinkti produktus, galb\u016bt padeda ramiau steb\u0117ti rink\u0173 svyravimus. Ir, ai\u0161ku, gerai yra suprasti tai, k\u0105 tu perki, \u012f k\u0105 investuoji, kas tai yra, kuo akcija skiriasi nuo obligacijos. Bet apskritai toks kasdienis rink\u0173 steb\u0117jimas ilgalaikiam investuotojui tikrai yra labiau \u017ealingas negu naudingas\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia pa\u0161nekovas.<\/p>\n

\"\u201eSwedbank\u201c <\/p>\n

Vis\u0173 svarbiausia, kalbant apie investavim\u0105, pabr\u0117\u017eia pa\u0161nekovas, yra ne greitas u\u017edarbis, o laikas. B\u016btent jis leid\u017eia veikti sud\u0117tini\u0173 pal\u016bkan\u0173 efektui \u2013 procesui, kai u\u017edirbama gr\u0105\u017ea pradeda generuoti papildom\u0105 gr\u0105\u017e\u0105.<\/p>\n

\u201eKuo ilgiau \u017emogus praleid\u017eia rinkoje, tuo geresnius rezultatus pasiekia. Da\u017eniausiai net pirmieji de\u0161imt investavimo met\u0173 pakankamai nuobod\u017eiai atrodo, nes did\u017eioji dalis sukaupto kapitalo yra nuo to, k\u0105 mes sutaupome, ir tos gr\u0105\u017eos matosi santykinai nedaug. Tik v\u0117liau pradeda dominuoti gr\u0105\u017ea \u2013 investuot\u0173 pinig\u0173 u\u017edarbis da\u017eniausiai pradeda lenkti tai, k\u0105 mes galime sutaupyti, ir tada portfelis pradeda gyventi savo gyvenim\u0105\u201c, \u2013 sako jis ir pabr\u0117\u017eia, kad svarbiausia investavimo formul\u0117 da\u017enai yra labai paprasta \u2013 prad\u0117ti kuo anks\u010diau ir i\u0161likti nuosekliam. O kalbant apie sum\u0105, kuri\u0105 ilgainiui reik\u0117t\u0173 skirti \u0161iam reikalui, pa\u0161nekovas pa\u017eymi, kad ilgalaikiam investavimui periodi\u0161kai reik\u0117t\u0173 skirti apie 10\u201320 procent\u0173 savo pajam\u0173.<\/p>\n

K\u0105 rinktis: akcijas, obligacijas ar fondus?<\/p>\n

Visiems b\u016bt\u0173 kur kas papras\u010diau, jei atsirast\u0173 investavimo guru, kuris atsakyt\u0173, kur geriausia investuoti. Deja, ta\u010diau vieno universalaus atsakymo papras\u010diausiai n\u0117ra. Pasak V. \u0160imkaus, investavimo sprendimai priklauso nuo trij\u0173 pagrindini\u0173 dalyk\u0173: am\u017eiaus, rizikos tolerancijos ir finansini\u0173 tiksl\u0173. <\/p>\n

Imkime konkre\u010dius pavyzd\u017eius. Jaunesni \u017emon\u0117s, ai\u0161kina strategas, da\u017eniausiai gali sau leisti didesn\u0119 rizik\u0105: \u201eKuo jaunesnis \u017emogus, tuo agresyviau gali investuoti, tuo daugiau gali skirti akcijoms.\u201c Ta\u010diau jeigu artimiausias tikslas \u2013 ne pensija, o, pavyzd\u017eiui, b\u016bsto pradinis \u012fna\u0161as, situacija kaipmat kei\u010diasi \u2013 l\u0117\u0161as, kurios skirtos pradiniam \u012fna\u0161ui kaupti, verta laikyti saugiau, nes rink\u0173 svyravimai gali sujaukti planus. <\/p>\n

\"Pinigai\"\/ <\/p>\n

Kalb\u0117damas apie vyresnius investuotojus, jis atkreipia d\u0117mes\u012f, kad da\u017enas klaidingai mano, jog investuoti pensijoje jau per v\u0117lu, gr\u0105\u017eos nebus, o visos turto klas\u0117s yra per daug rizikingos: \u201e\u017dmogus, i\u0161\u0117j\u0119s \u012f pensij\u0105, dar gali joje gyventi 20\u201330 met\u0173 ir tas investavimo horizontas yra pakankamai ilgas. Ir tikrai tie pinigai dar turi laiko padirb\u0117ti. Be to, Lietuvoje senjorai da\u017enai neketina vis\u0173 pinig\u0173 i\u0161leisti patys \u2013 jie nori ka\u017ek\u0105 palikti vaikams ar an\u016bkams. Tod\u0117l galima svarstyti ir rizikingesn\u012f dalies l\u0117\u0161\u0173 \u012fdarbinim\u0105, jeigu tikslas yra perduoti jas savo artimiesiems.\u201c<\/p>\n

Vis d\u0117lto baz\u0119, anot jo, tokiame am\u017eiuje da\u017eniausiai tur\u0117t\u0173 sudaryti saugesni instrumentai.<\/p>\n

\u201eSaugi\u0105 dal\u012f gali sudaryti terminuoti ind\u0117liai, gynybos obligacijos, kitos saugios valstybin\u0117s obligacijos ar obligacij\u0173 fondai \u2013 tai yra dalis, kuri ma\u017eai svyruoja ir generuoja pal\u016bkanas. Tai pagrindin\u0117 pajamas generuojanti ir turt\u0105 apsauganti dalis, kuri ma\u017eai kinta ir kuri\u0105 galima naudoti vartojimui, kai ateina laikas. Kita vertus, gali b\u016bti ir rizikingesn\u0117 dalis \u2013 tai pla\u010diai diversifikuoti akcij\u0173 fondai arba dividendin\u0117s akcijos, dividend\u0173 akcij\u0173 fondai. Jie taip pat generuot\u0173 pajamas, kurias b\u016bt\u0173 galima vartoti, ta\u010diau jos b\u016bt\u0173 didesn\u0117s nei i\u0161 visi\u0161kai saugi\u0173 instrument\u0173. Tai turb\u016bt baz\u0117 tokiame vyresniame am\u017eiuje yra \u012fvair\u016bs skolos popieriai, kurie moka pal\u016bkanas, o nedidel\u0117 dalis gali b\u016bti agresyvesn\u0117 \u2013 skirta akcijoms\u201c, \u2013 patarimais dalijasi V. \u0160imkus.<\/p>\n

O bendrai pradedantieji investuotojai \u0161iandien vis da\u017eniau atsigr\u0119\u017eia \u012f ETF \u2013 bir\u017eoje prekiaujamus fondus, leid\u017eian\u010dius vienu pirkimu investuoti \u012f \u0161imtus ar net t\u016bkstan\u010dius \u012fmoni\u0173. \u0160ie fondai padeda diversifikuoti rizik\u0105 ir nereikalauja nuolat sekti rink\u0173 ar analizuoti pavieni\u0173 bendrovi\u0173 rezultat\u0173. Pla\u010diai diversifikuoti fondai daugeliui \u017emoni\u0173 tampa racionaliu pasirinkimu tod\u0117l, kad leid\u017eia \u201enusipirkti rink\u0105\u201c, o ne bandyti atsp\u0117ti pavienes s\u0117km\u0117s istorijas. V. \u0160imkus taip pat pabr\u0117\u017eia, kad daugumai \u017emoni\u0173 b\u016btent paprasti, diversifikuoti produktai ilgainiui tampa efektyviausiu keliu.<\/p>\n

\u201eGaudyti ir bandyti aplenkti rink\u0105 da\u017enai b\u016bna berg\u017ed\u017eias reikalas. Tiesiog reikia paimti t\u0105 vidutin\u0119 rinkos gr\u0105\u017e\u0105, investuojant \u012f pla\u010diai diversifikuotus produktus, ir tai daryti visi\u0161kai automatizuotai\u201c, \u2013 sako investavimo strategas.<\/p>\n

\"Pinigai\"\/ <\/p>\n

O kad b\u016bt\u0173 dar papras\u010diau \u012fsivertinti, kokie finansiniai instrumentai labiausiai tinka konkre\u010diam atvejui, pa\u0161nekovas skuba pasidalinti universalia taisykle, kuri gali pad\u0117ti apsispr\u0119sti, kokias turto klases rinktis.<\/p>\n

\u201eDa\u017enai taikoma tokia taisykl\u0117: kokio am\u017eiaus yra \u017emogus, tokia jo turto dalis tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikoma saugesn\u0117se turto klas\u0117se. Pavyzd\u017eiui, jeigu \u017emogui yra 40 met\u0173, tuomet apie 40 proc. turto gal\u0117t\u0173 b\u016bti investuota \u012f santykinai saugius instrumentus, pavyzd\u017eiui, obligacijas, o lik\u0119 60 proc. \u2013 agresyviau, \u012f akcijas. Tai \u2013 tam tikras balansas tarp augimo ir turto i\u0161saugojimo\u201c, \u2013 pa\u017eymi investavimo strategas.<\/p>\n

Kaip atrodo pats pirmas \u017eingsnis?<\/p>\n

\u017dmogui, kuris iki \u0161iol niekada neinvestavo, prad\u017eia da\u017enai atrodo sud\u0117tingiausia \u2013 da\u017enai kyla \u012fvairi\u0173 klausim\u0173, pavyzd\u017eiui \u2013 kokioje platformoje investuoti ir kaip apskritai tai padaryti? Ta\u010diau praktikoje, sako pa\u0161nekovas, tai daug papras\u010diau, nei gali pasirodyti.<\/p>\n

\u201eTai turb\u016bt [reik\u0117t\u0173] nueiti \u012f savo bank\u0105, atsidaryti vertybini\u0173 popieri\u0173 s\u0105skait\u0105 ir i\u0161sirinkti diversifikuotus produktus \u2013 ar tai b\u016bt\u0173 to banko si\u016blomi fondai, ar ETF\u2019ai, kurie atrodo patraukl\u016bs ir atitinkantys poreikius. Tada arba padaryti pirm\u0105 pavedim\u0105 pa\u010diam, \u012fsigyti vertybini\u0173 popieri\u0173, arba u\u017estatyti automatin\u012f pavedim\u0105, kad tai vykt\u0173 ka\u017ekuri\u0105 m\u0117nesio dien\u0105, kai patogu, ir tiesiog palikti \u0161\u012f proces\u0105 savieigai \u2013 leisti pinigams dirbti ir automatizuoti tiek taupymo, tiek investavimo proces\u0105.<\/p>\n

Da\u017eniausiai \u017emon\u0117ms tai, k\u0105 si\u016blo pagrindin\u0117s institucijos ir bankai, yra patogiausia \u2013 prad\u0117ti ten, kur jau esi klientas. Tai da\u017eniausiai atitinka j\u0173 poreikius. Jeigu turi didesni\u0173, specifini\u0173 poreiki\u0173, nori investuoti \u012f sud\u0117tingesnius produktus, tada galima dairytis \u012f tarptautinius brokerius, kurie si\u016blo kitas paslaugas arba palankesnes kainas tam tikriems produktams. Bet papras\u010diausia prad\u0117ti toje finansin\u0117je institucijoje, kurioje \u017emogus jau gauna finansines paslaugas\u201c, \u2013 pataria ekspertas.<\/p>\n

\"Investavimo <\/p>\n

Bando atsp\u0117ti rink\u0105, vaikosi mad\u0173<\/p>\n

Ir pabaigai, pasiteiravus, kokios yra da\u017eniausios daromos investuotoj\u0173 klaidos, V. \u0160imkus pa\u017eymi, kad vienas did\u017eiausi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 investuotojams \u2013 emocijos. Ypa\u010d tada, kai rinkos pradeda kristi. Pasak V. \u0160imkaus, nema\u017eai \u017emoni\u0173 daro t\u0105 pa\u010di\u0105 klaid\u0105: investuoja augimo metu, o prasid\u0117jus kritimui i\u0161sig\u0105sta ir parduoda investicijas blogiausiu momentu.<\/p>\n

\u201eNuoseklumas ir laikymasis savo plano yra esm\u0117, nes jeigu pradedama m\u0117tytis, da\u017eniausiai praleid\u017eiamas ne tik pakritimas, bet ir po to sekantis pakilimas \u2013 nesp\u0117jama laiku gr\u012f\u017eti \u012f rink\u0105, ir \u017emon\u0117s praleid\u017eia vis\u0105 teigiam\u0105 gr\u0105\u017e\u0105, kol laukia, kada bus geras laikas pirkti. Tod\u0117l ypa\u010d ilgalaikiam, pavyzd\u017eiui, pensijai skirtam investavimui reikia visi\u0161kai nereaguoti \u012f tai, kas vyksta ir tiesiog nuosekliai pirkti \u2013 pirkti, kai rinkos brangios, pirkti, kai jos pigios\u201c, \u2013 pataria ekspertas.<\/p>\n

Anot jo, daug \u017emoni\u0173 taip pat pasiduoda FOMO (angl. Fear of Missing Out) efektui \u2013 baimei praleisti tariam\u0105 galimyb\u0119 greitai u\u017edirbti.<\/p>\n

\u201eKartais \u017emon\u0117s pasiduoda FOMO \u2013 perka tai, kas yra labai madinga ir jau i\u0161brang\u0119, burbulo stadijoje, ir nudega, nes vaikosi greito pelno vietoje nuoseklaus investavimo. Tai da\u017eniausiai klaidos yra susijusios su psichologija \u2013 ne d\u0117l to, kad n\u0117ra ai\u0161kaus plano, o d\u0117l to, kad vaikomasi greito pelno arba bandoma b\u016bti gudresniems u\u017e rink\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia jis.<\/p>\n

Stratego teigimu, b\u016btent tod\u0117l automatizuotas investavimas daugeliui \u017emoni\u0173 tampa geriausia apsauga nuo impulsyvi\u0173 ir emocionali\u0173 sprendim\u0173: \u201eLabai gerai yra automatizuoti \u0161iuos dalykus, nes tai padeda psichologi\u0161kai atsispirti klaidoms.\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Persekioja \u012fvair\u016bs mitai Pasiteiravus pa\u0161nekovo, kas lemia, kad didel\u0117 dalis Lietuvos gyventoj\u0173 vis dar laiko pinigus bank\u0173 s\u0105skaitose,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":175349,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[3380,81,2048,37,39,36,38,40,46,2235],"class_list":{"0":"post-175348","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-swedbank","9":"tag-business","10":"tag-investavimas","11":"tag-lietuva","12":"tag-lietuviu","13":"tag-lithuania","14":"tag-lithuanian","15":"tag-lt","16":"tag-verslas","17":"tag-vytenis-simkus"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116559068829438714","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/175348","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=175348"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/175348\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/175349"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=175348"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=175348"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=175348"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}