Priklausomi nuo algos<\/p>\n
Did\u017eioji dalis Lietuvos gyventoj\u0173 yra priklausomi nuo vieno pajam\u0173 \u0161altinio \u2013 da\u017eniausiai samdomo darbo u\u017emokes\u010dio. Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros duomenimis, 2025 m. samdomas darbas buvo pagrindinis pajam\u0173 \u0161altinis 56 proc. gyventoj\u0173, o apie 6 proc. pagrindines pajamas gavo i\u0161 savaranki\u0161kos veiklos. Galima sakyti, kad daugiau nei pus\u0117 lietuvi\u0173 savo finansin\u0119 ateit\u012f patiki darbdaviui. Jei samdomas darbas yra vienintelis pajam\u0173 \u0161altinis, nuo darbdavio priklauso, kiek, kada ir kaip da\u017enai did\u0117s atlyginimas.<\/p>\n
Vieno pajam\u0173 \u0161altinio modelis lietuviams \u012fprastas, nes jis perduodamas i\u0161 kartos \u012f kart\u0105. Verslumo ir investavimo kult\u016bra Lietuvoje dar jauna \u2013 prakti\u0161kai tokio pat am\u017eiaus kaip m\u016bs\u0173 \u0161alies nepriklausomyb\u0117. Vos prie\u0161 keliasde\u0161imt met\u0173 keisti darb\u0105 ar kurti nuosav\u0105 veikl\u0105 nebuvo paprasta, o investuoti \u2013 net ne\u012fmanoma.<\/p>\n
\nJaunuoliai teis\u016bs \u2013 kuo daugiau pajam\u0173 \u0161altini\u0173, tuo ma\u017eesn\u0117 rizika susidurti su finansiniais sunkumais ir tuo daugiau laisv\u0117s taupyti ir investuoti.<\/p>\n<\/blockquote>\n
Gali diversifikuoti<\/p>\n
\u0160iais laikais lietuviai gyvena visi\u0161kai kitokioje aplinkoje nei j\u0173 t\u0117vai ar seneliai \u2013 galimyb\u0117s papildomai u\u017esidirbti, kaupti turt\u0105 ir investuoti yra prakti\u0161kai neribotos. Ta\u010diau pernai SEB atlikta apklausa parod\u0117, kad apie 63 proc. gyventoj\u0173 savo l\u0117\u0161\u0173 niekur neinvestuoja. Vadinasi, daugiau nei pus\u0117 lietuvi\u0173 nesinaudoja vienu papras\u010diausi\u0173 b\u016bd\u0173 generuoti papildomas pajamas ir stiprinti finansin\u012f savaranki\u0161kum\u0105.<\/p>\n
Kitose \u0161alyse, pavyzd\u017eiui, Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose, kur moderni rinkos ekonomika gyvuoja gerokai ilgiau, gyventojai yra \u012fprat\u0119 tur\u0117ti kelis pajam\u0173 \u0161altinius. Pra\u0117jusiais metais atliktas tyrimas parod\u0117, kad 37 proc. dirban\u010di\u0173j\u0173 JAV turi papildom\u0105 veikl\u0105, o dar 35 proc. aktyviai svarsto j\u0105 prad\u0117ti. Taip pat apie 62 proc. amerikie\u010di\u0173 investuoja \u012f akcij\u0173 rink\u0105, o Lietuvoje pana\u0161i dalis gyventoj\u0173 apskritai neinvestuoja.<\/p>\n
Jaunesn\u0117s kartos pajam\u0173 valdym\u0105 supranta geriau nei vyresni gyventojai \u2013 net 67 proc. Z kartos atstov\u0173 nurodo, kad norint pasiekti finansin\u012f saugum\u0105 b\u016btina tur\u0117ti kelis b\u016bdus u\u017esidirbti.<\/p>\n
Jaunuoliai teis\u016bs \u2013 kuo daugiau pajam\u0173 \u0161altini\u0173, tuo ma\u017eesn\u0117 rizika susidurti su finansiniais sunkumais ir tuo daugiau laisv\u0117s taupyti ir investuoti. Technologijos ir \u0161iuolaikin\u0117 darbo kult\u016bra leid\u017eia papildomai u\u017edirbti i\u0161 bet kurios pasaulio vietos ir bet kuriuo metu. Be to, pasyvias pajamas gali generuoti ir \u012fdarbintos santaupos.<\/p>\n
Pasyvios pajamos<\/p>\n
I\u0161 investavimo gaunamos pajamos vadinamos pasyviomis, nes joms generuoti nereikalingas nuolatinis tiesioginis darbas. \u012edomu, kad nuo 2020 m. akcij\u0173 rinka augo spar\u010diau nei vidutinis darbo u\u017emokestis. Vidutinis darbo u\u017emokestis Lietuvoje nuo 2020 m. padid\u0117jo apie 60 proc., o JAV akcij\u0173 indeksas S&P 500 tuo pa\u010diu laikotarpiu i\u0161augo ma\u017edaug dvigubai daugiau \u2013 apie 120 proc.<\/p>\n
\u017dinoma, svarbu suprasti, kad istoriniai duomenys negarantuoja tokios pa\u010dios gr\u0105\u017eos ateityje. Ta\u010diau jei nuo 2020 m. dal\u012f savo darbo u\u017emokes\u010dio b\u016btum\u0117te nuosekliai investav\u0119, j\u016bs\u0173 investicij\u0173 prieaugis grei\u010diausiai b\u016bt\u0173 buv\u0119s didesnis nei atlyginimo.<\/p>\n
Investuotojams reik\u0161ming\u0105 finansin\u0119 naud\u0105 sukuria sud\u0117tini\u0173 pal\u016bkan\u0173 efektas \u2013 kai investicij\u0173 gr\u0105\u017ea u\u017edirbama ne tik nuo pradin\u0117s investuotos sumos, bet ir nuo jau u\u017edirbto pelno. Pavyzd\u017eiui, jei \u017emogus 20 met\u0173 kas m\u0117nes\u012f investuot\u0173 po 100 eur\u0173 ir gaut\u0173 7 proc. metin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105, tik\u0117tina, jis sukaupt\u0173 apie 52 t\u016bkst. eur\u0173, o tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei investuot\u0173 l\u0117\u0161\u0173 suma.<\/p>\n
Vyksta diskusijos<\/p>\n
Kai kuriose \u0161alyse jau diskutuojama apie universalaus bazinio atlyginimo poreik\u012f \u2013 valstyb\u0117s mokam\u0105 bazin\u0119 i\u0161mok\u0105 visiems gyventojams. Ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 dal\u012f tokio finansinio pagrindo galime susikurti patys, nelaukdami, kol tai u\u017e mus padarys kas nors kitas.<\/p>\n
Remiantis istoriniais duomenimis, akcij\u0173 rinka ilguoju laikotarpiu vidutini\u0161kai generavo apie 7\u201310 proc. metin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105. Pavyzd\u017eiui, sukaupus 52 t\u016bkst. eur\u0173 investicin\u012f portfel\u012f ir skai\u010diuojant 7 proc. metin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105, tai reik\u0161t\u0173 apie 3,6 t\u016bkst. eur\u0173 per metus, arba apie 300 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f papildom\u0173 pajam\u0173. Tai suma, kuri gali padengti automobilio lizingo \u012fmok\u0105, vaiko ugdymo i\u0161laidas ar tiesiog suteikti daugiau finansin\u0117s laisv\u0117s.<\/p>\n
Nedideli, reguliar\u016bs veiksmai ilguoju laikotarpiu sukuria didel\u0119 vert\u0119. Ta\u010diau pirmiausia turime nebijoti keisti po\u017ei\u016brio \u2013 diversifikuoti pajam\u0173 \u0161altinius ir leisti sau gyventi geriau.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Priklausomi nuo algos Did\u017eioji dalis Lietuvos gyventoj\u0173 yra priklausomi nuo vieno pajam\u0173 \u0161altinio \u2013 da\u017eniausiai samdomo darbo u\u017emokes\u010dio.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":175733,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,37,39,36,38,40,46],"class_list":{"0":"post-175732","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-lietuva","10":"tag-lietuviu","11":"tag-lithuania","12":"tag-lithuanian","13":"tag-lt","14":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116561322038146645","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/175732","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=175732"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/175732\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/175733"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=175732"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=175732"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=175732"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}