![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/av.jpg\")
<\/p>\n\u0160iuos ir kitus aktualius klausimus \u201eRespublika” aptar\u0117 su Lietuvos gr\u016bd\u0173 augintoj\u0173 asociacijos pirmininku Audriumi VANAGU.<\/p>\n
<\/p>\n
– D\u0117l u\u017esit\u0119susio konflikto Artimuosiuose Rytuose ir blokuoto Horm\u016bzo s\u0105siaurio stebimi naftos kainos svyravimai ir degal\u0173 kain\u0173 augimas. Brangstant degalams kai kurios avialinijos jau prane\u0161\u0117 ma\u017einan\u010dios skryd\u017ei\u0173 skai\u010di\u0173. O kokia situacija yra Lietuvos \u017eem\u0117s \u016bkyje? Ar \u016bkininkai nepritr\u016bks degal\u0173 s\u0117jai?<\/p>\n
– Degal\u0173 tr\u016bkumo, kaip tokio, n\u0117ra, bet turime akivaizd\u0173 kain\u0173 augim\u0105. Degalai per pastaruosius m\u0117nesius pabrango 30-35 proc. Tas pats vyksta ir su tr\u0105\u0161omis. Pastar\u0173j\u0173 tiekimas i\u0161 Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 sustojo neapibr\u0117\u017etam laikui, konflikto pabaigos nematyti, tod\u0117l karbamidas – viena populiariausi\u0173, koncentruota, greitai tirpstanti granuliuota azotin\u0117 tr\u0105\u0161a, skirta dirvos tr\u0119\u0161imui ir pur\u0161kimui per lapus, taip pat pabrango apie 35 proc.<\/p>\n
Nei\u0161vengiamai visa tai atsilieps ir galutinei gr\u016bd\u0173 kainai, kadangi didel\u0119 dal\u012f j\u0173 auginime sudaro tiek degal\u0173, tiek tr\u0105\u0161\u0173 dedamoji. \u012etakos tur\u0117s ir tai, koks yra atskiro \u016bkio investavimo intensyvumas, bet paprastai apie 50 proc. investavimo \u012f hektar\u0105 i\u0161laid\u0173 sudaro b\u016btent tr\u0105\u0161os.<\/p>\n
\u017dvelgiant \u012f Lietuvos \u016bki\u0173 situacij\u0105 per pelningumo prizm\u0119, pastaruosius trejus metus vidutini\u0161kai ji siekia tik apie 10 proc. Sakau \u201etik”, nes toks pelningumas yra labai ma\u017eas, i\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 procent\u0173 dar reikia atlikti investicijas \u012f \u016bkius, tod\u0117l vis ai\u0161kiau pastebime, jog \u016bkininkai \u201egaudo” kiekvien\u0105 cent\u0105 ir ie\u0161ko, kur b\u016bt\u0173 galima sutaupyti.<\/p>\n
Be to, nuo \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eios susiduriama ir su dar vienu rimtu i\u0161\u0161\u016bkiu – Europos S\u0105jungoje, \u012fskaitant ir Lietuv\u0105, \u012fsigaliojo pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM, arba angl. CBAM), dar vadinamas anglies dioksido mokes\u010diu, importuojamoms tr\u0105\u0161oms ir kitoms tar\u0161ioms prek\u0117ms.<\/p>\n
\u0160is mokestis taip pat gerokai padidino tr\u0105\u0161\u0173 kainas ir skai\u010diuojama, jog d\u0117l jo \u016bkininkams dar \u0161iemet gali tekti papildoma apie 100 mln. eur\u0173 siekianti na\u0161ta, kuri kasmet vis did\u0117s.<\/p>\n
Taip pat jau met\u0173 prad\u017eioje buvo u\u017efiksuotas drasti\u0161kas azoto tr\u0105\u0161\u0173 importo suma\u017e\u0117jimas ir kain\u0173 \u0161uolis. Prasid\u0117jus kariniams veiksmams Vidurio Rytuose, kai kuriais atvejais per nakt\u012f tr\u0105\u0161os pabrango 70 eur\u0173 u\u017e ton\u0105, o \u0161iandien galima kalb\u0117ti apie 60-70 proc. pabrangim\u0105.<\/p>\n
Ir, kaip min\u0117jau, d\u0117l karo Irane pabrango degalai. \u0160ios dvi aplinkyb\u0117s lemia, kad turint 10 proc. pelningumo rib\u0105 bei matant, jog gr\u016bd\u0173 kainos yra 5-6 met\u0173 \u017eemumose, \u016bkininkams tenka galvoti apie tik\u0117tinus nuostolius ir sp\u0117lioti, koks bus \u0161i\u0173metis derlius.<\/p>\n
Bendras neapibr\u0117\u017etumas ir nenusp\u0117jami pavasariniai orai atgraso \u016bkininkus nuo investicij\u0173. Matome, kad jie atsargiau investuoja \u012f technik\u0105 ir atsargiau renkasi pas\u0117li\u0173 apsaugos priemones, kas kelia klausim\u0173 d\u0117l pas\u0117li\u0173 derliaus kokyb\u0117s bei skatina abejones, ar pavyks i\u0161naudoti turim\u0105 potencial\u0105.<\/p>\n
Nesl\u0117psiu – situacija gr\u016bdininkyst\u0117s srityje yra sud\u0117tinga ir, kadangi vis dar \u201ekylame \u012f kaln\u0105”, yra visi\u0161kai neai\u0161ku, kuo viskas pasibaigs. Galutinius atsakymus tur\u0117sime tik po sezono, bet visiems linkiu, kad neramumai baigt\u0173si ir i\u0161sispr\u0119st\u0173 \u201e\u017eali\u0173j\u0173” mokes\u010di\u0173, ma\u017einan\u010di\u0173 Lietuvos gr\u016bd\u0173 augintoj\u0173 konkurencingum\u0105 pasaulin\u0117je rinkoje, klausimai.<\/p>\n
– Viena pagrindini\u0173 kalio tr\u0105\u0161\u0173 gamintoj\u0173 pasaulyje yra kaimynin\u0117 Baltarusija. Va\u0161ingtonas gerina santykius su Minsku, t\u0105 pat\u012f Vilniui si\u016bl\u0117 Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 specialusis pasiuntinys Baltarusijai D\u017eonas Koulas (John Coale). K\u0105 j\u016bs manote apie tai?<\/p>\n
– \u010cia kyla labai ai\u0161kus vertybinis klausimas. Neutrali\u0105 valstyb\u0119, kurioje gyvena mums broli\u0161ka tauta, u\u017epuol\u0117 ir daugiau negu keturis metus niokoja \u0161alis-agresor\u0117, tod\u0117l mums nereikia ne tik \u0161alies-agresor\u0117s, bet ir jos bendrininki\u0173 produkcijos, \u012fskaitant tas pa\u010dias tr\u0105\u0161as. Nesvarbu, kokia forma tos tr\u0105\u0161os pasiekt\u0173 mus – mai\u0161uose, kaip amoniakas ar dujos.<\/p>\n
Be to, kalio tr\u0105\u0161as pasaulinei rinkai tiekia Kanada, Marokas ir kitos valstyb\u0117s, tad problemos kaip ir neb\u016bt\u0173, jeigu ne Briuselio \u201ei\u0161 oro” sugalvojami ir primetami mokes\u010diai.<\/p>\n
\u017dvelgiant \u012f \u0161i\u0105 situacij\u0105 dar giliau, Lietuvai yra b\u016btina visokeriopa nepriklausomyb\u0117 nuo Ryt\u0173 kaimyni\u0173. Neb\u016btinai pigesn\u0117s tr\u0105\u0161os tapt\u0173 \u201egelb\u0117jimu ratu” Lietuvos \u017eem\u0117s \u016bkiui, ta\u010diau jeigu j\u0173 nepirksime, neb\u016bsime \u201elaikomi u\u017e pavad\u0117lio”, kas, manau, yra labai svarbu ne tik \u017eemdirbiams, bet ir visiems atsakingiems Lietuvos pilie\u010diams.<\/p>\n
– Gr\u012f\u017etant prie konkurencigumo klausimo, derybos d\u0117l prekybos susitarimo tarp ES ir MERCOSUR (jungia Argentin\u0105, Brazilij\u0105, Paragvaj\u0173 ir Urugvaj\u0173) buvo prad\u0117tos siekiant panaikinti daugel\u012f importo mokes\u010di\u0173 bei sukurti 700 mln. vartotoj\u0173 turin\u010di\u0105 laisvosios prekybos zon\u0105. Nors derybos baigtos ir \u012fsigaliojo laikinas susitarimas, jam prie\u0161inasi Pranc\u016bzijos ir Lenkijos \u016bkininkai, ne visi tam pritaria ir Lietuvoje. Kaip gr\u016bd\u0173 augintojai vertina planus sukurti laisvosios prekybos zon\u0105?<\/p>\n
– Mes, gr\u016bd\u0173 augintojai, dalyvaujame bendroje pasaulin\u0117je rinkoje ir prekiaujame per t\u0105 pa\u010di\u0105 bir\u017e\u0105, ta\u010diau d\u0117l anks\u010diau min\u0117t\u0173 veiksni\u0173 tampa vis sud\u0117tingiau konkuruoti su tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173, kuriose pigesni degalai ir ma\u017eesni mokes\u010diai, produkcija.<\/p>\n
Konkre\u010diai \u0161is susitarimas m\u016bs\u0173 pad\u0117\u010diai tiesiogin\u0117s \u012ftakos neturi, bet jeigu jis bus pilna apimtimi \u012fgyvendinamas, pasekmes pajus m\u0117sos augintojai, cukraus ir gal ka\u017ekiek etanolio gamintojai, nes MERCOSUR \u0161alys siekia palankesni\u0173 s\u0105lyg\u0173 eksportuoti \u012f Europ\u0105 jautien\u0105, pauk\u0161tien\u0105, cukr\u0173 ir ry\u017eius.<\/p>\n
Jeigu jiems tai b\u016bt\u0173 leista, produkcija i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 tikrai paveikt\u0173 rinkos kainas. Vartotojai tuo, tik\u0117tina, apsid\u017eiaugt\u0173, ta\u010diau \u201e\u017eaidimai” su kainomis skausmingai atsiliept\u0173 tiek Lietuvos, tiek kit\u0173 ES \u0161ali\u0173 \u017eemdirbiams ir \u016bkininkams.<\/p>\n
Juolab kad po \u201etr\u0105\u0161\u0173” mokes\u010dio Europos komisija dar galvoja \u012fvesti papildomus mokes\u010dius augal\u0173 apsaugos produktams bei degalams.<\/p>\n
Visgi norisi tik\u0117ti, kad, atsi\u017evelgiant \u012f \u0161iandienin\u0119 situacij\u0105, jie tam nesiry\u0161. Nes, prie\u0161ingu atveju, visas europinis eksportas tapt\u0173 nekonkurencingas, o Europos vartotojams, nors ir atsivert\u0173 galimyb\u0117s pirkti pigesn\u0119 produkcij\u0105 i\u0161 Lotyn\u0173 Amerikos, kilt\u0173 papildom\u0173 klausim\u0173 d\u0117l to, kiek ji atitinka pas mus taikomus saugumo ir fitosanitarinius reikalavimus.<\/p>\n
Beje, niekas neprie\u0161taraut\u0173, jeigu visi bendrojoje rinkoje \u201e\u017eaist\u0173” vienodomis s\u0105lygomis, ta\u010diau \u0161iandien turime situacij\u0105, kai pas mus produkcijos savikaina auga, ta\u010diau pajamos priklauso nuo konkurencijos su tre\u010diosiomis \u0161alimis, kur galioja visi\u0161kai kitokia mokes\u010di\u0173 ir sanitarini\u0173 norm\u0173 sistema. \u017dvelgiant i\u0161 \u017eemdirbi\u0173 pozicijos tai n\u0117ra s\u0105\u017eininga.<\/p>\n
– Apibendrinant, \u0161iandien tiek Lietuvoje, tiek Europoje turime situacij\u0105, kai ai\u0161ku, kad niekas neai\u0161ku. Visgi, tur\u0117dami nema\u017e\u0105 \u016bkininkavimo patirt\u012f, gal pabandytum\u0117te pasidalinti preliminariomis prognoz\u0117mis d\u0117l rudeninio derliaus?<\/p>\n
– Tai n\u0117ra paprasta, nes net pa\u010dioje Lietuvoje situacija yra labai nevienoda. Didesn\u0117je \u0161alies dalyje vyrauja po nekokybi\u0161kos pernai met\u0173 rudens s\u0117jos, kai buvo s\u0117jama dr\u0117gnomis s\u0105lygomis, bei d\u0117l \u017eiemos metu tur\u0117to storo sniego sluoksnio i\u0161ret\u0117j\u0119 pas\u0117liai. Kai kur reikalingas pers\u0117jimas.<\/p>\n
Kuomet kov\u0105 oras su\u0161ilo, nuotaikos buvo optimistin\u0117s, ta\u010diau balandis atne\u0161\u0117 v\u0117sesnius oras, \u0161iluma v\u0117lavo savait\u0119-dvi, nebuvo krituli\u0173, tod\u0117l optimizmas i\u0161tirpo kaip sniegas. Tokios gamtos i\u0161daigos smarkiai apsunkina prognozes.<\/p>\n
Kita vertus, jau dabar galima teigti, jog tokio potencialo, kaip pernai ar u\u017epernai, neturime. Tikim\u0117s, kad pagal derliaus kiek\u012f \u012ftilpsime \u012f pastar\u0173j\u0173 penkeri\u0173 met\u0173 vidurk\u012f, ta\u010diau rekord\u0173 laukti nevert\u0117t\u0173.<\/p>\n
Kalbant apie gr\u016bdus, vartotojams j\u0173 tikrai nepritr\u016bks. Jeigu Lietuvoje j\u0173 u\u017eaugs ma\u017eiau, prekybininkai ras kur j\u0173 \u012fsigyti. Visgi, jeigu galvojame apie \u0161alies \u016bki\u0173 gyvybingum\u0105, situacija atrodo prastokai.<\/p>\n
Prastokai, bet ne tragi\u0161kai. Pra\u0117jusiais metais pad\u0117tis irgi buvo neapibr\u0117\u017eta, gird\u0117josi daug \u012fvairi\u0173 nuog\u0105stavim\u0173, ta\u010diau derliaus kiekis vir\u0161ijo pastar\u0173j\u0173 penkeri\u0173 met\u0173 vidurk\u012f ir tai gelb\u0117jo. Jeigu pra\u0117jusiais metais b\u016btume sulauk\u0119 ma\u017eesnio derliaus, \u0161iandien daugelio \u016bki\u0173 pad\u0117tis b\u016bt\u0173 \u017eenkliai sud\u0117tingesn\u0117.<\/p>\n
Galutinius rezultatus matysime tik tuomet, kai gr\u016bdai bus aruoduose, bet neapibr\u0117\u017etumas vis tiek i\u0161lieka ir \u016bkinink\u0173 optimizmo tai neskatina.<\/p>\n
Poveikis<\/p>\n
Pastaraisiais metais stebimas bendras geopolitin\u0117s pad\u0117ties paa\u0161tr\u0117jimas ir kriz\u0117 Horm\u016bzo s\u0105siauryje smarkiai paveik\u0117 pasaulin\u0119 agrochemijos rink\u0105. Azoto tr\u0105\u0161\u0173 kaina i\u0161augo 3 kartus, kalio tr\u0105\u0161\u0173 kaina per pastaruosius penkerius metus \u0161oktel\u0117jo nuo 200 iki 380 JAV doleri\u0173 u\u017e ton\u0105.<\/p>\n
Esama situacija suskubo pasinaudoti Baltarusijos tr\u0105\u0161\u0173 gamintojas \u201eBelaruskali”, kuris ne tik padidino gamybos paj\u0117gumus, bet ir, Lietuvai nutraukus tranzit\u0105, perorientavo tiekimo grandines. Minsko teigimu, net jeigu Vilnius ir apsigalvot\u0173, tranzito per Klaip\u0117dos uost\u0105, bent jau artimiausiu metu, atkurti nepavykt\u0173.<\/p>\n
Pagrindiniais baltarusi\u0173 tr\u0105\u0161\u0173 gamintojo partneriais i\u0161lieka Kinija, Brazilija, Turkija, Indija, Iranas, Vietnamas, Kazachstanas ir Afrikos \u0161alys.<\/p>\n
Minsko teigimu, baltarusi\u0161komis kalio tr\u0105\u0161omis labai domisi ir Va\u0161ingtonas, neseniai panaikin\u0119s sankcijas dviem baltarusi\u0161koms \u012fmon\u0117ms, ta\u010diau jam tenka stoti \u012f eil\u0119, kadangi \u0161alies turimas kalio tr\u0105\u0161\u0173 kiekis jau yra parduotas arba u\u017esakytas.<\/p>\n
Taip pat bendros tendencijos paskatino kaimynin\u0119 \u0161al\u012f prad\u0117ti eksploatuoti nauj\u0105 kasybos kompleks\u0105 bei prad\u0117ti taikyti nestandartin\u0119 gavybos ir transportavimo schem\u0105. Minsko teigimu, tai didina \u012fmon\u0117s pelningum\u0105 bei leid\u017eia efektyviau ir ekonomi\u0161kiau naudoti turimus i\u0161teklius.<\/p>\n
Skai\u010diai<\/p>\n
Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis ir \u017dem\u0117s \u016bkio ministerijos ap\u017evalgomis, d\u0117l klimato s\u0105lyg\u0173 Lietuvos gr\u016bd\u0173 derlius 2020-2025 metais pasi\u017eym\u0117jo svyravimais:<\/p>\n
– 2020 m. prikulta apie 6,5-6,7 mln. ton\u0173 gr\u016bd\u0173. Tai buvo vienas did\u017eiausi\u0173 derli\u0173 \u0161alies istorijoje.<\/p>\n
– 2021 m. derlius buvo ma\u017eesnis ir siek\u0117 apie 5,3-5,5 mln. ton\u0173.<\/p>\n
– 2022 m. gr\u016bd\u0173 prikulta apie 6,3-6,5 mln. ton\u0173.<\/p>\n
– 2023 m. d\u0117l nepalanki\u0173 or\u0173 derlius suma\u017e\u0117jo iki ma\u017edaug 5,7-5,9 mln. ton\u0173.<\/p>\n
– 2024 m. derlius buvo pana\u0161us \u012f 2023 m. ar kiek ma\u017eesnis (apie 5,5-5,8 mln. t).<\/p>\n
– 2025 m., remiantis 2025 m. sausio-spalio m\u0117n. duomenimis, gr\u016bd\u0173 supirkta 10,3 proc. ma\u017eiau nei tuo pa\u010diu laikotarpiu pernai. Tikslus galutinis met\u0173 derlius dar tikslinamas, ta\u010diau prognozuotas ma\u017eesnis kiekis nei 2023-2024 m.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 \u0160iuos ir kitus aktualius klausimus \u201eRespublika” aptar\u0117 su Lietuvos gr\u016bd\u0173 augintoj\u0173 asociacijos pirmininku Audriumi VANAGU. – D\u0117l…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":177148,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,28400,30,31,1788,28186,672,34,35,2763,24,23973,32,33,37,39,36,38,40,14983,1786,23,22,44,28,29,26,27,10318,9253,2762,74,75,76],"class_list":{"0":"post-177147","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-belaruskali","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-degalai","13":"tag-duona","14":"tag-es","15":"tag-featured-news","16":"tag-featurednews","17":"tag-grudai","18":"tag-headlines","19":"tag-hormuzas","20":"tag-latest-news","21":"tag-latestnews","22":"tag-lietuva","23":"tag-lietuviu","24":"tag-lithuania","25":"tag-lithuanian","26":"tag-lt","27":"tag-mercosur","28":"tag-nafta","29":"tag-naujienos","30":"tag-news","31":"tag-pasaulis","32":"tag-populiariausios-naujienos","33":"tag-populiariausiosnaujienos","34":"tag-top-stories","35":"tag-topstories","36":"tag-trasos","37":"tag-ukininkai","38":"tag-vanagas","39":"tag-world","40":"tag-world-news","41":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116568793135361249","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/177147","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=177147"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/177147\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/177148"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=177147"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=177147"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=177147"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}