{"id":177435,"date":"2026-05-14T06:07:09","date_gmt":"2026-05-14T06:07:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/177435\/"},"modified":"2026-05-14T06:07:09","modified_gmt":"2026-05-14T06:07:09","slug":"lietuvoje-kaupiama-ekonomikos-galia-bns-spaudos-centras","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/177435\/","title":{"rendered":"Lietuvoje kaupiama ekonomikos galia | BNS Spaudos centras"},"content":{"rendered":"<p>Darius Lasionis \u2013 Lietuvos in\u017einerijos ir technologij\u0173 pramon\u0117s asociacijos (LINPRA) direktorius<\/p>\n<p>Europos komisija si\u016blo \u00a0Pramon\u0117s spartinimo akt\u0105 (PSA), kurio tikslas \u2013 stiprinti pramon\u0119 ir kurti darbo vietas Europoje. Tiksliau sakant, PSA nustatytas tikslas iki 2035 m. gamybai tenkan\u010di\u0105 ES BVP dal\u012f padidinti iki 20 proc. Visgi, tikslas yra auk\u0161to lygio politin\u0117 ambicija, strategin\u0117 kryptis, negarantuojanti rezultato. Genialumas slypi paprastume: konkurencingumo u\u017etikrinimas yra pagrindinis raktas \u012f s\u0117km\u0119. Konkurencingum\u0105 lemia darbo na\u0161umas, \u017ealiav\u0173 ir darbo ka\u0161tai. Tiek Kinijoje, tiek Azijos \u0161alyse \u017ealiav\u0173 ir darbo ka\u0161tai yra ma\u017eesni ir darbo trukm\u0117 yra ilgesn\u0117 nei Europoje. Vis d\u0117lto, in\u017einerijos ir technologij\u0173 pramon\u0117 Lietuvoje i\u0161siskiria darbo na\u0161umo kontekste.<\/p>\n<p>In\u017einerijos ir technologij\u0173 pramon\u0117je dirbantis asmuo sukuria daugiau prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s<\/p>\n<p>Remiantis Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros duomenimis, 2024 m. (u\u017e 2025 m. duomen\u0173 dar n\u0117ra) Lietuvoje darbo na\u0161umas siek\u0117 47,2 t\u016bkst. eur\u0173, kai jis buvo vertinamas prid\u0117tine verte, tenkan\u010dia vienam u\u017eimtajam to meto kainomis. Per metus darbo na\u0161umas padid\u0117jo 4 proc., ta\u010diau jis buvo ma\u017eiausias nuo 2021 m. Vadinasi, darbo na\u0161umas Lietuvoje did\u0117ja, ta\u010diau augimo tempas \u201ei\u0161sikvepia\u201d. Auk\u0161tesnis perspektyvumo lygis yra pastebimas Lietuvos in\u017einerijos ir technologij\u0173 pramon\u0117je. 2024 m. Lietuvos in\u017einerijos ir technologij\u0173 pramon\u0117s vidutinis darbo na\u0161umas siek\u0117 50,2 t\u016bkst. eur\u0173 ir tai buvo auk\u0161tesnis rodiklis nei \u0161alies \u016bkyje ir apdirbamojoje gamyboje (45,1 t\u016bkst. eur\u0173). Tai rodo, kad Lietuvoje vienas dirbantis asmuo per metus vidutini\u0161kai suk\u016br\u0117 \u0161iek tiek daugiau prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s nei bendrai \u0161alies \u016bkyje (pokytis: 3 t\u016bkst. eur\u0173) ir apdirbamojoje gamyboje (pokytis: 5,1 t\u016bkst. eur\u0173) dirbantis asmuo. O metinis augimo tempas siek\u0117 6,9 proc. ir jis buvo didesnis nei \u0161alies \u016bkyje bei apdirbamojoje gamyboje. <\/p>\n<p>\u0160i situacija atspindi s\u0105lyginai didesn\u012f Lietuvos in\u017einerijos ir technologij\u0173 pramon\u0117s konkurencingum\u0105. Tam reik\u0161mingos \u012ftakos gali tur\u0117ti diegt\u0173 inovacij\u0173 ir technologij\u0173 mastas \u012fmon\u0117se. Pavyzd\u017eiui2022\u20132024 m. Lietuvos in\u017einerijos ir technologij\u0173 pramon\u0117je inovacin\u0119 veikl\u0105 vidutini\u0161kai vykd\u0117 68 proc. \u012fmoni\u0173\u00a0 ir tai buvo 6 proc. punktais daugiau nei apdirbamosios gamybos srityje bei 5 proc. punktais daugiau nei 2020\u20132022 m. in\u017einerijos ir technologij\u0173 pramon\u0117je. Taigi matome, kad palaipsniui vis daugiau \u012fmoni\u0173 savo veikloje diegia naujus produktus, naujus technologinius ar veiklos organizavimo, rinkodaros procesus. <\/p>\n<p>Kompiuterini\u0173, elektronini\u0173 ir optini\u0173 gamini\u0173 gamybos subsektorius \u2013 darbo na\u0161umo lyderis<\/p>\n<p>2024 m. Lietuvos in\u017einerijos ir technologij\u0173 pramon\u0117je i\u0161siskyr\u0117 kompiuterini\u0173, elektronini\u0173 ir optini\u0173 gamini\u0173 gamybos subsektorius, kuriame darbo na\u0161umas siek\u0117 86,5 t\u016bkst. eur\u0173, kai jis yra vertinamas prid\u0117tine verte, tenkan\u010dia vienam u\u017eimtajam to meto kainomis. Kitaip sakant, \u0161iame subsektoriuje darbo na\u0161umas buvo 1,8 karto didesnis nei \u0161alies \u016bkyje, 1,9 karto didesnis nei apdirbamojoje gamyboje ir 1,7 karto didesnis nei in\u017einerijos ir technologij\u0173 pramon\u0117je. O metinis augimo tempas siek\u0117 net 22 proc. \u0160io sektoriaus apr\u0117ptyje kuriama moderni, auk\u0161tos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s produkcija, konkurencinga ne tik Lietuvoje, bet ir u\u017e jos rib\u0173. <\/p>\n<p>Stipr\u0117jantis Lietuvos in\u017einerijos ir technologij\u0173 pramon\u0117s potencialas yra tyliai kaupiama ekonomikos galia, kuri \u0161alies mastu naud\u0105 teikia ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu. Kitaip sakant, investicijos \u012f auk\u0161t\u0105 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 kurian\u010di\u0105 in\u017einerijos ir technologij\u0173 pramon\u0119 yra vienas i\u0161 pagrindini\u0173 b\u016bd\u0173 u\u017etikrinti \u0161alies ekonomin\u012f gerb\u016bv\u012f ne tik \u0161iandienai, bet ir ateities kartoms. <\/p>\n<p>\n                        Prane\u0161im\u0105 paskelb\u0117: Akvil\u0117 Andriu\u0161kait\u0117-Paur\u0117, Lietuvos in\u017einerijos ir technologij\u0173 pramon\u0117s asociacija LINPRA                    <\/p>\n<p>\u201eBNS Spaudos centre\u201c skelbiami \u012fvairi\u0173 organizacij\u0173 prane\u0161imai \u017einiasklaidai. U\u017e prane\u0161im\u0173 turin\u012f atsako juos paskelb\u0119 asmenys bei j\u0173 atstovaujamos organizacijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Darius Lasionis \u2013 Lietuvos in\u017einerijos ir technologij\u0173 pramon\u0117s asociacijos (LINPRA) direktorius Europos komisija si\u016blo \u00a0Pramon\u0117s spartinimo akt\u0105 (PSA),&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":177436,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,37,39,36,38,40,46],"class_list":{"0":"post-177435","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-lietuva","10":"tag-lietuviu","11":"tag-lithuania","12":"tag-lithuanian","13":"tag-lt","14":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116571435352081675","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/177435","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=177435"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/177435\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/177436"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=177435"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=177435"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=177435"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}