![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/2021488757.jpg\")
<\/p>\nEksperimentinis daugiabutis<\/p>\n
Taikos g. 162 namo pirmininkas Tomas Jara\u0161\u016bnas, \u201eVakaro \u017eini\u0173” papra\u0161ytas papasakoti apie namo b\u016bkl\u0119 tikino, jog pirmininko pareigas eina palyginti neseniai ir maloniai patar\u0117 kreiptis \u012f namo \u012fgaliotin\u0119.<\/p>\n
\u201eKiek \u017einau, pamatai pas\u0117d\u0119 vienoje vietoje. Daugiau niekas neblog\u0117ja. Nutar\u0117me, kad \u0161\u012fmet steb\u0117sime, ar yra didesni poky\u010diai”, – sak\u0117 jis. Vyras nusisteb\u0117jo, kod\u0117l \u017emon\u0117s kreipiasi \u012f \u017einiasklaid\u0105, u\u017euot savo nuog\u0105stavimus i\u0161sak\u0119 bendrijai.<\/p>\n
Namo \u012fgaliotin\u0117 Regina Kontrimait\u0117 teig\u0117, kad toki\u0173 nam\u0173, kaip j\u0173 gatv\u0117je, Lietuvoje yra tik 4. Ir visi jie sostin\u0117je Justini\u0161k\u0117se.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 namas nestandartinis, pats pirmas pastatytas (1987 m.) kaip eksperimentinis. Kiti statyti v\u0117liau (1988 m., 1991 m.). Rygos g. 24, 26, 30 namai yra absoliu\u010diai identi\u0161ki, – d\u0117st\u0117 ji. – Tarybiniais laikais buvo valdi\u0161ki namai ir kooperatiniai.<\/p>\n
M\u016bs\u0173 – kooperatinis ir dar Rygos g. 26, bet pas juos ma\u017eiau skilim\u0173 sienose. Viskas priklauso nuo grunto ir kit\u0173 faktori\u0173.<\/p>\n
Pas juos buvo pastiprinti pamatai, tai faktas kaip blynas. Su m\u016bs\u0173 namu, kas buvo blogai, pasimok\u0117 ir kitur gal kitaip dar\u0117. O m\u016bs\u0173 pirmas – tai mums li\u016bdniausia”.<\/p>\n
R.Kontrimait\u0117 pasakojo, kad Taikos g. 162 daugiabutis tarybiniais laikais buvo statomas kaip \u0161eiminis bendrabutis lenk\u0173 darbuotojams, kad \u0161ie tur\u0117t\u0173 kur gyventi. Mat tuo laiku sostin\u0117s senamiestyje pastat\u0173 restauracijas atliko lenk\u0173 \u012fmon\u0117 \u201eBudimex”.<\/p>\n
Statybai i\u0161brangus (daugiau kaip milijonas rubli\u0173), nuspr\u0119sta nam\u0105 padaryti kooperatin\u012f. Valstybei tokia statyba tiesiog buvo per brangi.<\/p>\n
\u201eKaip dabar \u017emon\u0117s paskolas pasiima ir i\u0161 karto reikia jas mok\u0117ti, pana\u0161iai ir su kooperatiniais buvo. Kovojome pusantr\u0173 met\u0173, taikiu b\u016bdu 105 t\u016bkst. rubli\u0173 atsikovojome (kad ma\u017eiau \u017emon\u0117ms tekt\u0173 mok\u0117ti, – aut. past.).<\/p>\n
Fizi\u0161kai mums negr\u0105\u017eino t\u0173 105 t\u016bkst. rubli\u0173, bet mums kelet\u0105 met\u0173 nereik\u0117jo mok\u0117ti, – pasakojo namo \u012fgaliotin\u0117. – O \u0161iaip tai buvo broko…<\/p>\n
Paskui pusantr\u0173 met\u0173 naujai pastatytame name atliko (rangovas, – aut. past.) remont\u0105, tais\u0117 visus brokus. Brok\u0173 \u010dia buvo \u017eiauriai daug. Buvo kaip buvo… Apie \u0161\u012f nam\u0105 galiu roman\u0105 para\u0161yti (juokiasi).”<\/p>\n
Senieji liftai k\u0117l\u0117 problem\u0173<\/p>\n
Atsiliepdama apie dabartin\u0119 namo b\u016bkl\u0119 R.Kontrimait\u0117 tikino, jog sus\u0117d\u0119 keli namo kampai. Vis d\u0117lto \u012f daugiabut\u012f investuojama nuolat. Pasak pa\u0161nekov\u0117s, tvarkomasi pagal finansines galimybes.<\/p>\n
\u201eAntri metai esame \u201e\u012fklimp\u0119 \u012f liftus”. Baltarusi\u0161kiems liftams buvo 40 met\u0173, did\u012fj\u012f lift\u0105 mes pasikeit\u0117me. Dabar prad\u0117jo montuoti ma\u017e\u0105j\u012f lift\u0105.<\/p>\n
Liftai netur\u0117jo stabdymo mechanizmo – kad nesukelt\u0173 tokios vibracijos. Mums k\u0117l\u0117 dideles problemas, nes skilo sienos, m\u016bs\u0173 namas – monolitinis, ne toks standartinis, kaip 16-auk\u0161\u010diai.<\/p>\n
M\u016bs\u0173 namas siauras ir ilgas, galuose sud\u0117ti mil\u017eini\u0161ki betoniniai balkonai”, – ai\u0161kino namo \u012fgaliotin\u0117 ir prid\u016br\u0117, kad nauji liftai \u0161iandien yra nema\u017ea finansin\u0117 na\u0161ta gyventojams.<\/p>\n
R.Kontrimait\u0117 daugiabu\u010dio gyventojus ramina: padaryta ir namo balkon\u0173 ekspertiz\u0117. Rizikos, kad balkonai kris, n\u0117ra. D\u0117l daugiabu\u010dio pamat\u0173 – irgi n\u0117ra tragi\u0161ka pad\u0117tis.<\/p>\n
Namo \u012fgaliotin\u0117 sak\u0117, kad sienos skilusios prakti\u0161kai pas visus gyventojus. \u201eName yra 86 butai. Daro \u017emon\u0117s remontus, gr\u0119\u017eia. Monolitas yra toks dalykas – kol jo nejudini, negr\u0119\u017ei, nekali, tol stovi normaliai.<\/p>\n
Visi masi\u0161kai daro remontus, gr\u0119\u017ein\u0117ja, daro visokias pertvarkas… Mes vaik\u0161\u010dioti po butus ir tikrinti neturime joki\u0173 \u012fgaliojim\u0173. Turb\u016bt ne tik Lietuvoje yra, kas kaip sugalvoja, tas taip daro. Namas, nenori nenori, skilin\u0117ja.”<\/p>\n
Pa\u0161nekov\u0117 kalb\u0117jo, jog kitais metais bus i\u0161simok\u0117ta u\u017e liftus ir tuomet bus galima spr\u0119sti kitas pastato problemas.<\/p>\n
Paklausta, kokia gali b\u016bti \u201enamo sus\u0117dimo” problemos sprendimo kaina, R.Kontrimait\u0117 tikino, kad konkreti suma dar neai\u0161ki, pradin\u0117 darb\u0173 suma siekt\u0173 110 t\u016bkst. eur\u0173, plius geologiniai tyrimai, projekto kaina, – gali b\u016bti, kad suma i\u0161augt\u0173 ir iki 200 t\u016bkst. eur\u0173.<\/p>\n
\u201eTai m\u016bs\u0173 ateities klausimas, bet tragedijos n\u0117ra. Pamatus mes ap\u017ei\u016brin\u0117jome, keturiose vietose yra skilimai, kurie nesiple\u010dia, tvarkomi kiek. Kad b\u016bt\u0173 kiaurai suskil\u0119 prie pamat\u0173 – n\u0117ra. R\u016bsyje \u0161ito dalyko irgi n\u0117ra.<\/p>\n
Technin\u0117 ap\u017ei\u016bra vyksta, \u0161iais metais su in\u017einieriumi vaik\u0161\u010diojome, ap\u017ei\u016brin\u0117jome, esame susid\u0117j\u0119 \u017eymeklius, kol kas niekas papildomai neskyla.<\/p>\n
Visi skilimai buvo nuo sen\u0173 laik\u0173, – kalb\u0117jo namo \u012fgaliotin\u0117 Regina. – Mes ir sukiu\u017eusius lauko kanalizacijos vamzd\u017eius pasikeit\u0117me, vidaus kanalizacijos vamzd\u017eius kol kas kei\u010diame tik, kai atsitinka kokios avarijos.<\/p>\n
Stog\u0105 susitvark\u0117me, sienas nuolat tvarkome. Susid\u0117jome bendro naudojimo patalpose plastikinius langus, duris. Mes visada dirbame.<\/p>\n
Dvejus metus taup\u0117me, kad susid\u0117tume plastikinius langus, duris, ir susid\u0117jome, viskas gerai, gaisriniai vamzd\u017eiai pas mus nebesprogsta, \u017eiema nebaisi. \u0160iais metais ir aplinka turi b\u016bti sutvarkyta.”<\/p>\n
Paklausta, ar \u017emon\u0117s noriai investuoja \u012f savo turt\u0105, pa\u0161nekov\u0117 akcentuoja, kad vis dar sunku atsikratyti senojo mentaliteto, kai norima, kad viskas b\u016bt\u0173 gra\u017eu, bet kad nereik\u0117t\u0173 mok\u0117ti.<\/p>\n
\u201eKai \u017emon\u0117s ima paskol\u0105 ir nusiperka but\u0105, tai kitaip vertina. O mes visa \u0161ita karta, kur masi\u0161kai miegamuosiuose rajonuose s\u0117dime, mes tuos butus (gavome, – aut. past.) i\u0161 atlyginimo \u201eop” arba kiti u\u017e investicinius \u010dekius”, – kalb\u0117jo R.Kontrimait\u0117.<\/p>\n
Interviu su technikos moksl\u0173 daktaru, nepriklausomu statini\u0173 ir j\u0173 projekt\u0173 ekspertu \u010ceslovu IGNATAVI\u010cIUMI:<\/p>\n
<\/p>\n
– K\u0105 bendrai gal\u0117tum\u0117te pasakyti apie sen\u0173 daugiabu\u010di\u0173 b\u016bkl\u0119?<\/p>\n
– Pastatai labiausiai nuken\u010dia i\u0161 i\u0161or\u0117s. Laikan\u010dios konstrukcijos, ypa\u010d senesni\u0173 nam\u0173, suprojektuotos, saky\u010diau, patikimai. Tais laikais nebuvo kompiuteri\u0173 ir tiksliai projektuoti nebuvo \u012fmanoma.<\/p>\n
Kai studijavau, mes visus skai\u010diavimus atlikdavome su logaritmine liniuote su atitinkama paklaida. T\u0173 laik\u0173 normose buvo \u012fvestas atsargos koeficientas, jis buvo net iki 60 proc. (!).<\/p>\n
Konstruktorius, kuris atlikdavo skai\u010diavimus, dar prid\u0117davo, taigi laikan\u010dios konstrukcijos gal\u0117davo atlaikyti dvigubai didesnes apkrovas nei i\u0161 tikr\u0173j\u0173.<\/p>\n
Tod\u0117l pas mus ir n\u0117ra avarini\u0173 situacij\u0173 su laikan\u010diomis konstrukcijomis. Tik t\u0173 nam\u0173 i\u0161or\u0117 nuo atmosferini\u0173, temperat\u016brini\u0173 poky\u010di\u0173 yra silpna. Tai b\u016bdinga vis\u0173 tip\u0173 pastatams – tiek plytiniams, tiek stambiaplok\u0161\u010diams, tiek monolitiniams.<\/p>\n
– Paprastas \u017emogus skilin\u0117jan\u010dias kambari\u0173 sienas gali apib\u016bdinti kaip \u201ejudan\u010dio namo” po\u017eym\u012f. K\u0105 \u010dia \u017einoti?<\/p>\n
– Ten viduje yra keramzitbetonis (kalba apie Taikos g. 162 nam\u0105, – aut. past.). Betonas yra laidus \u0161ilumai, o keramzitbetonis \u017eymiai geriau izoliuoja \u0161ilum\u0105, jis yra por\u0117tas. Viduje sienose \u0161i vieta yra silpna.<\/p>\n
\u017dmon\u0117s gr\u0119\u017eia, keramzitas byra, \u010dia nieko baisaus n\u0117ra. Monolitiniuose namuose i\u0161 i\u0161or\u0117s apdailos sluoksniai yra tvirtesni.<\/p>\n
\u017dmon\u0117s ne\u017einodami keramzitbetonio savybi\u0173 pragr\u0119\u017eia sienas, aptinka silpn\u0105 keramzitbeton\u012f ir mano, kad \u010dia did\u017eiausias sovietme\u010dio laik\u0173 brokas. I\u0161 ties\u0173 tai n\u0117ra brokas.<\/p>\n
– \u017dmon\u0117s gerinasi savo buit\u012f, k\u0105 patartum\u0117te jiems – koki\u0173 dalyk\u0173 nedaryti remontuojant butus?<\/p>\n
– \u012estatymi\u0161kai neleistina griauti vidaus sien\u0173. Pamenu atvej\u012f Kaune, kai \u017emon\u0117s griaudami sienas pa\u017eeid\u0117 laikan\u010dias konstrukcijas. Tokiu atveju namas gali deformuotis, t.y. vir\u0161utini\u0173 auk\u0161t\u0173 perdangos gali deformuotis. Pastate gali atsirasti ply\u0161iai. Laikan\u010di\u0173 sien\u0173 ardyti neleistina jokiu b\u016bdu!<\/p>\n
Taip pat reikia \u017ei\u016br\u0117ti, kaip gr\u0119\u017eiama, kad ir su tikslu pakabinti paveikslus. Reikia \u017ei\u016br\u0117ti, kur eina laidai, nes stambiaplok\u0161\u010diuose namuose, t.y. pa\u010diose plok\u0161t\u0117se, padaryti kanalai, juose pravesti elektros laidai.<\/p>\n
Sovietme\u010diu Vilniuje yra buv\u0119 keli atvejai, kai \u017emogus su elektriniu gr\u0119\u017etuvu gr\u0119\u017e\u0117 sien\u0105, nor\u0117jo pakabinti paveiksl\u0105 ir pataik\u0117 \u012f elektros kabel\u012f, \u017euvo nuo elektros sm\u016bgio.<\/p>\n
Gyventojus reikt\u0173 ra\u0161ti\u0161kai supa\u017eindinti su tokiais dalykais. Kad darytum gr\u0119\u017ein\u012f, turi \u017einoti, kur eina laidai.<\/p>\n
D\u0117l nam\u0173 i\u0161or\u0117s – stambiaplok\u0161\u010di\u0173 nam\u0173 did\u017eiausia problema yra si\u016bl\u0117s. Dabar jos tvarkomos, saky\u010diau, kvalifikuotai. Jeigu per si\u016bles prasiskverbia dr\u0117gm\u0117, atsiranda pel\u0117sis, pro dr\u0117gnas vietas i\u0161eina daug \u0161ilumos, pa\u010dios sienin\u0117s plok\u0161t\u0117s gali trup\u0117ti ir pan.<\/p>\n
– Matyt, daug gyventoj\u0173 pam\u0105sto, kiek tie seni daugiabu\u010diai atlaikys, kiek kart\u0173 \u010dia dar gyvens?<\/p>\n
– M\u016bs\u0173 \u0161alies daugiabu\u010diai buvo projektuojami 100-150 met\u0173 eksploatacijos laikotarpiui, bet tie pastatai stov\u0117s \u017eymiai ilgiau. Toki\u0173 dalyk\u0173, kad jie savaime prad\u0117s gri\u016bt, netur\u0117t\u0173 b\u016bti.<\/p>\n
Tiek stambiaplok\u0161\u010di\u0173, tiek monolitini\u0173, tiek plytini\u0173 nam\u0173 grei\u010diausiai susid\u0117vi i\u0161or\u0117s apdaila. Pro i\u0161or\u0117s apdail\u0105 \u012f sienas patenka dr\u0117gm\u0117, ji \u017eiem\u0105 u\u017e\u0161\u0105la, susidaro didesni \u0161ilumos nuostoliai, susidaro irimai, fasadas pradeda trup\u0117ti.<\/p>\n
Pa\u017ei\u016br\u0117kite \u012f modernizuotus namus, papildomai ap\u0161iltintus. Jie kuo puikiausiai stovi. Jeigu pastatai b\u016bt\u0173 papildomai ap\u0161iltinti, kvalifikuotai b\u016bt\u0173 padaryta nauja apdaila, tai jie pergyvens visus, galiu dr\u0105siai sakyti.<\/p>\n
– Jeigu pastebima, kad sus\u0117d\u0119s namas? Tai labai blogas \u017eenklas?<\/p>\n
– Kiekvienas namas turi prisiderinimo laikotarp\u012f. Kai pastatomas namas, pirmieji 5-10 met\u0173 yra prisiderinimui. Visame pasaulyje taip yra, d\u0117l s\u0117dimo susidaro ply\u0161iukai kokie, bet paskui stabilizuojasi ir visiems laikams stabiliai laikosi.<\/p>\n
Jeigu sename name naujai atsiranda deformacijos, tada gali b\u016bti kitos prie\u017eastys, pavyzd\u017eiui, Antakalnyje Grybo g. yra vienas namas, po kuriuo yra tekantys po\u017eeminiai vandenys, tai vis atsiranda deformacij\u0173, nes gruntas i\u0161plaunamas i\u0161 po pamat\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Eksperimentinis daugiabutis Taikos g. 162 namo pirmininkas Tomas Jara\u0161\u016bnas, \u201eVakaro \u017eini\u0173” papra\u0161ytas papasakoti apie namo b\u016bkl\u0119 tikino,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":178105,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,1433,30,31,34,35,24,223,18022,32,33,37,39,36,38,40,23,22,1145,11527,28,29,12361,1135,3683,1341,18021,26,27,1453],"class_list":{"0":"post-178104","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-birutis","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-jav","16":"tag-kuncevicius","17":"tag-latest-news","18":"tag-latestnews","19":"tag-lietuva","20":"tag-lietuviu","21":"tag-lithuania","22":"tag-lithuanian","23":"tag-lt","24":"tag-naujienos","25":"tag-news","26":"tag-olekas","27":"tag-pavilionis","28":"tag-populiariausios-naujienos","29":"tag-populiariausiosnaujienos","30":"tag-rumai","31":"tag-sajudis","32":"tag-simonyte","33":"tag-sinica","34":"tag-sporto","35":"tag-top-stories","36":"tag-topstories","37":"tag-zydai"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116574919480847684","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/178104","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=178104"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/178104\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/178105"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=178104"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=178104"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=178104"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}