{"id":178274,"date":"2026-05-15T05:43:11","date_gmt":"2026-05-15T05:43:11","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/178274\/"},"modified":"2026-05-15T05:43:11","modified_gmt":"2026-05-15T05:43:11","slug":"ecb-pries-naftos-soka-kai-vaistai-netinka-ligai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/178274\/","title":{"rendered":"ECB prie\u0161 naftos \u0161ok\u0105: kai vaistai netinka ligai"},"content":{"rendered":"

\t\t\t\t\t\"ECB,<\/a><\/p>\n

Foto: infa.lt \/ DI<\/p>\n

Europos Centrinis Bankas atsid\u016br\u0117 keblioje pad\u0117tyje. Infliacija euro zonoje \u0161oktel\u0117jo iki 3%, energijos kainos kyla d\u0117l karo Artimuosiuose Rytuose, o bir\u017eelio m\u0117nes\u012f gali b\u016bti pakeltos pal\u016bkan\u0173 normos. Logika ai\u0161ki \u2013 infliacija auga, vadinasi reikia veikti, ra\u0161o \u201ePolitico<\/a>\u201c leidinys.<\/p>\n

Bet ar tai tinkamas vaistas \u0161iai ligai?<\/p>\n

Pasi\u016blos \u0161okas \u2013 ne paklausos<\/p>\n

Dabartin\u0117 infliacija kyla ne tod\u0117l, kad europie\u010diai per daug i\u0161leid\u017eia. Ji kyla tod\u0117l, kad nafta brangsta d\u0117l karo, infrastrukt\u016bra suniokota, o Hormuzo s\u0105siaurio mar\u0161rutai \u2013 nesaug\u016bs.<\/p>\n

Pal\u016bkan\u0173 normos k\u0117limas veikia paklaus\u0105 \u2013 brangesn\u0117s paskolos stabdo vartojim\u0105 ir investicijas. Tai logi\u0161kas \u012frankis kai ekonomika perkaista. Bet \u0161iuo atveju ekonomika neperkaista \u2013 ji ken\u010dia nuo i\u0161orinio sm\u016bgio.<\/p>\n

Pal\u016bkan\u0173 k\u0117limas neatidaro Hormuzo s\u0105siaurio. Neatstato naftos infrastrukt\u016bros. Nepadidina energijos pasi\u016blos. Jis tiesiog smogs silpnai ekonomikai antr\u0105 kart\u0105.<\/p>\n

2022 met\u0173 \u0161e\u0161\u0117lis<\/p>\n

ECB<\/a> bijo pakartoti 2022 met\u0173 klaid\u0105 \u201c tada lauk\u0117 per ilgai, infliacija per\u0161oko 10 proc. Maltos centrinio banko vadovas Aleksandras Demarco, vienas nuosaikesni\u0173 ECB nari\u0173, \u0161i\u0105 savait\u0119 signalizavo palaikym\u0105 pal\u016bkan\u0173 k\u0117limui. Jo argumentas: negalima leisti energijos kainoms i\u0161plisti \u012f platesn\u0119 infliacij\u0105 ir kelti darbo u\u017emokes\u010dio l\u016bkes\u010dius.<\/p>\n

Argumentas pagr\u012fstas. Bet situacija i\u0161 esm\u0117s skirtinga. 2022 metais infliacija buvo ir pasi\u016blos, ir paklausos \u0161okas \u2014 po COVID\u2019o ekonomika atgijo spar\u010diai, vartojimas \u0161ov\u0117 auk\u0161tyn. Dabar augimo n\u0117ra \u2013 yra silpna ekonomika ir i\u0161orinis energetikos kriz\u0117s sm\u016bgis.<\/p>\n

Dilema be gero sprendimo<\/p>\n

ECB nariai patys tai pripa\u017e\u012fsta \u2014 netiesiogiai. Demarco sutinka, kad pal\u016bkan\u0173 k\u0117limas silpnos ekonomikos s\u0105lygomis kelia recesijos rizik\u0105. Kiti nariai \u2014 de Guindos, Villeroy de Galhau, Stournaras \u2013 ragina palaukti ir rinkti daugiau duomen\u0173.<\/p>\n

Ekonomist\u0173 nuomon\u0117s i\u0161siskiria. Berenbergo vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas teigia: esant silpnam augimui ir augan\u010diam nedarbui, darbuotojai vargu ar gal\u0117s i\u0161kovoti pernelyg didelius atlyginim\u0173 padid\u0117jimus, o \u012fmon\u0117s \u2013 perkelti visas i\u0161laidas vartotojams.<\/p>\n

I\u0161 esm\u0117s ECB stovi prie\u0161 klausim\u0105, \u012f kur\u012f monetarin\u0117 politika neturi gero atsakymo: k\u0105 daryti kai vienu metu kyla infliacija ir smunka ekonomika?<\/p>\n

Kaina, apie kuri\u0105 tylima<\/p>\n

Europa susiduria su klausimu, kur\u012f u\u017eduoti vie\u0161ai vengiama, ta\u010diau kuris kabo ore: rus\u0173 duj\u0173 ir naftos atsisakymas buvo politinis sprendimas, priimtas vertybi\u0173 vardan. Tai suprantama. Ta\u010diau energetikos kain\u0173 augimas, kur\u012f dabar bando tramdyti ECB pal\u016bkan\u0173 k\u0117limu, yra i\u0161 dalies to paties sprendimo pasekm\u0117.<\/p>\n

Tai ne argumentas u\u017e ar prie\u0161 \u2013 tai ekonomin\u0117 aritmetika. ES moka u\u017e savo pasirinkim\u0105. S\u0105\u017eininga politika reikalauja to pasirinkimo kain\u0105 \u012fvardinti atvirai, o ne sl\u0117pti j\u0105 u\u017e ECB sprendim\u0173.<\/p>\n

Alternatyv\u0173 kaina<\/p>\n

Europa turi ribot\u0173 alternatyv\u0173 \u2013 Norvegijos dujos padeda, bet nepadengia viso poreikio. SGD<\/a> i\u0161 JAV ir kit\u0173 tiek\u0117j\u0173 yra prieinama, bet \u017eymiai brangesn\u0117. Tiekimo grandin\u0117s ilgesn\u0117s, infrastrukt\u016bra nepritaikyta tokiam mastui per trump\u0105 laik\u0105.<\/p>\n

Svarbiausia \u2013 \u0161ios alternatyvos tinkamos susitraukusiam vidaus vartojimui, bet visi\u0161kai nepakeliamos eksportuojan\u010diai pramonei. Pramon\u0117 negali tiesiog \u201ema\u017eiau vartoti\u201c \u2013 ji arba gamina konkurencingai, arba nei\u0161gyvena. Kai energija brangsta, o konkurentai Azijoje moka ma\u017eiau \u2013 tai ne teorija. Tai gamykl\u0173 u\u017edarymas.<\/p>\n

Kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 reikalinga<\/p>\n

Pal\u016bkan\u0173 normos \u2013 tai pinig\u0173 politikos \u012frankis. Energetikos kriz\u0117 \u2013 tai strukt\u016brin\u0117 ir geopolitin\u0117 problema. J\u0105 sprend\u017eia diversifikuoti tiekimo \u0161altiniai, energetinis savaranki\u0161kumas, ES kapital\u0173 rink\u0173 integracija \u2013 procesai, kurie juda l\u0117tai ir sunkiai.<\/p>\n

ECB gali kelti pal\u016bkanas. Gali j\u0173 nekelti. Bet nei vienas sprendimas nepadidins energijos pasi\u016blos. Klausimas tik kiek papildomos \u017ealos padarys netinkamas vaistas.<\/p>\n

Europa \u0161iandien neturi gero atsakymo \u012f energetikos kriz\u0119. Tol, kol Hormuzo s\u0105siauris<\/a> lieka u\u017edarytas, o alternatyvos \u2013 per brangios pramonei, ECB sprendimai yra tik simptom\u0173 gydymas. Tikrasis klausimas, kurio niekas vie\u0161ai neu\u017eduoda: kiek laiko Europa gali sau leisti mok\u0117ti \u0161i\u0105 kain\u0105?<\/p>\n

Pareng\u0117: Klaudija<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Foto: infa.lt \/ DI Europos Centrinis Bankas atsid\u016br\u0117 keblioje pad\u0117tyje. Infliacija euro zonoje \u0161oktel\u0117jo iki 3%, energijos kainos…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":178275,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,1761,21024,19418,28498,37,39,36,38,40,24351,8298,3170,46],"class_list":["post-178274","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-ecb","tag-energetikos-krize","tag-hormuzo-sasiauris","tag-klaudija","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naftos-kainos","tag-palukanu-norma","tag-sgd","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116577003487558951","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/178274","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=178274"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/178274\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/178275"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=178274"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=178274"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=178274"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}