{"id":178667,"date":"2026-05-15T13:29:15","date_gmt":"2026-05-15T13:29:15","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/178667\/"},"modified":"2026-05-15T13:29:15","modified_gmt":"2026-05-15T13:29:15","slug":"the-new-york-times-is-kaisiadoriu-lietuva-atkuria-pelkes-rusu-tankams-skandinti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/178667\/","title":{"rendered":"\u201eThe New York Times\u201c i\u0161 Kai\u0161iadori\u0173: Lietuva atkuria pelkes rus\u0173 tankams skandinti"},"content":{"rendered":"

Kadaise \u0161ioje teritorijoje driek\u0117si did\u017eiul\u0117 durpin\u0117 pelk\u0117. O jos labai efektyviai sand\u0117liuoja anglies dioksid\u0105, atsaking\u0105 u\u017e kylan\u010di\u0105 temperat\u016br\u0105 planetoje. Be to, puikiai stabdo tankus. Mink\u0161tas durpyno pavir\u0161ius nesugeba i\u0161laikyti \u0161arvuot\u0173 transporto priemoni\u0173 svorio. Tankai \u012fstringa ir nugrimzta, da\u017enai visam laikui.<\/p>\n

Lietuvos gynybos viceministras Tomas Godliauskas teig\u0117, kad pelk\u0117s, kartu su kitais kariniais sprendimais, sudaryt\u0173 \u201eintegrali\u0105 gynybos linij\u0105\u201c. Jis prid\u016br\u0117, kad \u0161is projektas turi dar vien\u0105 prana\u0161um\u0105: palyginus su kitomis priemon\u0117mis, pavyzd\u017eiui, grioviais tankams ar u\u017eminuotais laukais, tai gan\u0117tinai pigu.<\/p>\n

\"J.<\/a> <\/p>\n

J. Andriejauskait\u0117s \/ 15min nuotr.\/Ekskavatorius<\/p>\n

Lietuva n\u0117ra vienintel\u0117 Europos S\u0105jungos \u0161alis, kuri pasitelk\u0117 pelkes, taip siekdama atgrasyti Rusij\u0105 nuo invazijos. Latvija ir Suomija taip pat bando atkurti pelkes tiek aplinkosaugos, tiek gynybos tikslais. Pelk\u0117s Ukrainoje taip pat pad\u0117jo sul\u0117tinti Rusijos armijos \u017eygio \u012f Kyjiv\u0105 2022 m. temp\u0105, kuris galiausiai \u017elugo.<\/p>\n

Richardas Hookeris, buv\u0119s JAV Nacionalinio saugumo tarybos vadovas, \u0161iuo metu dirbantis vyresniuoju mokslo darbuotoju Va\u0161ingtone \u012fsik\u016brusiame Atlanto tarybos tyrim\u0173 centre, pa\u017eym\u0117jo, kad durpyn\u0173 atk\u016brimas i\u0161 ties\u0173 gal\u0117t\u0173 atlikti svarb\u0173 vaidmen\u012f Lietuvos gynyboje nuo galimos invazijos i\u0161 Ryt\u0173.<\/p>\n

I\u0161 Minsko \u012f Vilni\u0173 veda tik vienas pagrindinis greitkelis, o Rusijos paj\u0117gos yra pilnai mechanizuota ir neturi toki\u0173 lengv\u0173j\u0173 p\u0117stinink\u0173 dalini\u0173, kokie yra amerikie\u010di\u0173 kariuomen\u0117je, atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ekspertas. Tai rei\u0161kia, kad atkurti ir ne\u012f\u017eengiami durpynai priverst\u0173 besiver\u017eian\u010dias paj\u0117gas \u017eygiuoti tais keliais ir takais, kur jos b\u016bt\u0173 kur kas labiau pa\u017eeid\u017eiamos.<\/p>\n

\u201eId\u0117ja, kad galima pasinaudoti nat\u016braliomis kli\u016btimis ir jas suderinti su dirbtin\u0117mis, taip siekiant sul\u0117tinti puolan\u010diojo jud\u0117jim\u0105, yra puiki\u201c, \u2013 \u012fvertino R.Hookeris.<\/p>\n

\u201eB\u016bt\u0173 galima padaryti dar daugiau, nei buvo padaryta iki \u0161iol, ta\u010diau pirmieji \u017eenklai vis tiek yra daug \u017eadantys\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n

\"Roberto<\/a> <\/p>\n

Roberto Riabovo \/ BNS nuotr.\/Pelk\u0117, kurioje paskendo JAV kari\u0173 \u0161arvuotis<\/p>\n

Kiek pavojingos i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra pelk\u0117s, pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 kov\u0105 iliustravo nelaim\u0117, kuomet 70 ton\u0173 sveriantis JAV kariuomen\u0117s \u0161arvuotis \u201eM88\u201c vienoje i\u0161 j\u0173 nuskendo per pratybas netoli Pabrad\u0117s. \u017duvo keturi \u012fgulos nariai.<\/p>\n

Pelki\u0173 atk\u016brimo projektas yra Lietuvos bendros gynybos doktrinos \u2013 saugumo strategijos, mobilizuojan\u010dios karin\u012f, civilin\u012f ir privat\u0173 sektorius, kad jie b\u016bt\u0173 pasireng\u0119 Rusijos agresijos atveju \u2013 dalis. Kaip nurod\u0117 gynybos viceministras, Lietuva i\u0161 viso siekia atkurti 6 t\u016bkst. hektar\u0173 durpyn\u0173.<\/p>\n

Ta\u010diau tai apima kur kas daugiau nei vien sienos gynyba. Tai \u2013 vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 surinkti anglies dvidegin\u012f.<\/p>\n

Durpynai susidaro, kai pelk\u0117se, kuriose tr\u016bksta deguonies, bakterijos ir grybai negali visi\u0161kai suskaidyti organini\u0173 med\u017eiag\u0173, toki\u0173 kaip augalai ir negyvi gyv\u016bnai. Lietuvoje dal\u012f susidariusi\u0173 durpyn\u0173 soviet\u0173 vald\u017eia i\u0161kas\u0117 ir panaudodavo elektrin\u0117se bei pl\u0117sti \u017eem\u0117s \u016bkiui.<\/p>\n

Lietuvos aplinkos viceministr\u0117 Aira Paliuk\u0117nait\u0117 sak\u0117, kad durpyn\u0173 atk\u016brimas yra prioritetin\u0117 daugelio vyriausyb\u0117s institucij\u0173 veikla. Ministerija planuoja, kad atk\u016brimas bus t\u0119siamas ateinan\u010dius 30 met\u0173, nes tai ir dalis politikos, kuria siekiama atitikti Europos S\u0105jungos gamtos atk\u016brimo \u012fstatym\u0105.<\/p>\n

\"JAV<\/a> <\/p>\n

JAV kariuomen\u0117s nuotr.\/Dingusi\u0173 JAV kari\u0173 gelb\u0117jimo operacija i\u0161 arti<\/p>\n

\u012estatymas nurodo, kad kiekviena bloko \u0161alis turi parengti ir \u012fgyvendinti plan\u0105, kuris atitikt\u0173 bendrus tikslus: kaip per ateinan\u010dius de\u0161imtme\u010dius suma\u017einti anglies dioksido i\u0161metimo apimtis ir atkurti biologin\u0119 \u012fvairov\u0119 bei buveines.<\/p>\n

Pana\u0161u, kad pradin\u0117 Lietuvos pad\u0117tis yra gera. Po \u017eeme vis dar yra did\u017eiuliai kiekiai nesuardyt\u0173 durpi\u0173. Pareig\u016bnai teig\u0117, kad i\u0161 naujo jas u\u017eliejus vandeniu, \u017eem\u0119 v\u0117l b\u016bt\u0173 galima paversti vadinam\u0105ja anglies dioksido absorbavimo arba sand\u0117liavimo sistema, nes durp\u0117s gali kaupti angl\u012f daug ilgiau nei mi\u0161kai.<\/p>\n

Ta\u010diau tai n\u0117ra paprastas procesas. Techninis planavimas ir vietov\u0117s paruo\u0161imas gali u\u017etrukti ne vienerius metus. \u0160ie projektai dar tik pradedami \u012fgyvendinti, ypa\u010d pasienyje, ta\u010diau prie j\u0173 jau prisideda nevyriausybin\u0117s grup\u0117s, tokios kaip Durpyn\u0173 atk\u016brimo ir i\u0161saugojimo fondas.<\/p>\n

Nors dalis \u0161alies gyventoj\u0173 durpini\u0173 pelki\u0173 atk\u016brim\u0105 ir veiksmingum\u0105 vertina skepti\u0161kai, kiti apie \u0161\u012f plan\u0105 atsiliepia palankiai.<\/p>\n

Albertas Lakstauskas, 52 met\u0173 mokytojas ir politikas, vis\u0105 gyvenim\u0105 praleido \u017d\u0105sliuose, nedideliame miestelyje netoli vieno i\u0161 fondo projekt\u0173. \u0160iuo metu \u010dia bandoma atkurti apie 150 hektar\u0173 nusausintos dirvos, i\u0161 kurios i\u0161gaunamos durp\u0117s apr\u016bpindavo Soviet\u0173 S\u0105jung\u0105 energija.<\/p>\n

A.Lakstauskas sak\u0117, kad jis, kaip ir kai kurie kiti miestelio gyventojai, abejoja, ar vien durpynai gal\u0117t\u0173 sustabdyti Rusijos invazij\u0105. Ta\u010diau jis teig\u0117 manantis, kad aplinkosauga yra nacionalinio pasidid\u017eiavimo reikalas.<\/p>\n

\u201eJei galime padaryti kai k\u0105 geriau, manau, kad tai gera galimyb\u0117, \u2013 pa\u017eym\u0117jo vyras. \u2013 Ir a\u0161 nusprend\u017eiau prisid\u0117ti.\u201c<\/p>\n

\u0160is straipsnis buvo publikuotas laikra\u0161tyje \u201eThe New York Times\u201c.<\/a><\/p>\n

\u00a9 2026 The New York Times Company<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kadaise \u0161ioje teritorijoje driek\u0117si did\u017eiul\u0117 durpin\u0117 pelk\u0117. O jos labai efektyviai sand\u0117liuoja anglies dioksid\u0105, atsaking\u0105 u\u017e kylan\u010di\u0105 temperat\u016br\u0105…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":178668,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-178667","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-top-stories","26":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116578836157117226","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/178667","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=178667"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/178667\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/178668"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=178667"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=178667"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=178667"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}