{"id":179036,"date":"2026-05-15T23:53:09","date_gmt":"2026-05-15T23:53:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/179036\/"},"modified":"2026-05-15T23:53:09","modified_gmt":"2026-05-15T23:53:09","slug":"didziausias-jav-bankas-prognozuoja-ukrainai-suomijos-scenariju-po-karo-pabaigos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/179036\/","title":{"rendered":"Did\u017eiausias JAV bankas prognozuoja Ukrainai \u201eSuomijos scenarij\u0173\u201c po karo pabaigos"},"content":{"rendered":"

J\u0173 vertinimu, karo baigtis bus nuspr\u0119sta prie deryb\u0173 stalo, nes situacija fronte pateko \u012f aklaviet\u0119, o fronto linija beveik nesikei\u010dia jau daugiau nei dvejus metus. Kaip kompromiso su Rusija dal\u012f, \u201eJPMorgan\u201c nuomone, Ukraina<\/a> gali b\u016bti priversta sutikti su neutralitetu bei kariuomen\u0117s dyd\u017eio ir galimybi\u0173 apribojimais. Maskva toki\u0105 baigt\u012f gal\u0117t\u0173 pateikti kaip savo pergal\u0119, nors ir nepasiekt\u0173 visi\u0161kos Ukrainos kapituliacijos.<\/p>\n

\u201eJPMorgan\u201c mano, kad Ukrainai teks nueiti pana\u0161\u0173 keli\u0105 kaip Suomijai<\/a> po karo su SSRS: ji neteko apie 10 proc. teritorijos, ta\u010diau i\u0161saugojo demokratin\u0119 sistem\u0105, rinkos ekonomik\u0105 ir ry\u0161ius su Vakarais, vengdama tiesiogin\u0117s konfrontacijos su kaimynine valstybe. Kyjivui tai reik\u0161t\u0173 integracij\u0105 \u012f Europos S\u0105jung\u0105 pama\u017eu ir galb\u016bt \u012f NATO, nors i\u0161 prad\u017ei\u0173 ir be visavert\u0117s apsaugos pagal 5-\u0105j\u012f NATO straipsn\u012f.<\/p>\n

Prie\u0161 metus \u201eJPMorgan\u201c analitikai pagrindiniu Ukrainos scenarijumi laik\u0117 \u201eSakartvelo scenarij\u0173\u201c, juo remiantis \u0161alis pama\u017eu gr\u012f\u017et\u0173 \u012f Kremliaus \u012ftak\u0105. Tokios raidos tikimyb\u0117 tuomet buvo vertinama 50 proc. Dabar bankas reik\u0161mingai pakeit\u0117 prognoz\u0119: \u201eSuomijos scenarijaus\u201c tikimyb\u0117 vertinama 50 proc., \u201eSakartvelo\u201c \u2013 30 proc., \u201eIzraelio\u201c scenarijaus \u2013 10 proc., o \u201ePiet\u0173 Kor\u0117jos\u201c ir \u201eBaltarusijos\u201c modeli\u0173 \u2013 po 5 proc.<\/p>\n

\u201eJPMorgan\u201c sak\u0117, kad prognoz\u0117s pasikeitim\u0105 pirmiausia l\u0117m\u0117 sustipr\u0117jusi Europos parama Kyjivui. Kai 2025 m. JAV<\/a> karin\u0117 pagalba beveik visi\u0161kai suma\u017e\u0117jo, Europa padidino param\u0105 Ukrainai, palyginti su 2022\u20132024 m. vidurkiu. D\u0117l to bendras paramos mastas 2025 m. i\u0161liko beveik toks pats. Europos S\u0105junga<\/a> atv\u0117r\u0117 90 mlrd. eur\u0173 paskol\u0105 Ukrainai, o Tarptautinis valiutos fondas prad\u0117jo skirti 8,1 mlrd. JAV doleri\u0173 kredit\u0105 trumpalaikiam biud\u017eeto deficitui padengti.<\/p>\n

\u201eJPMorgan\u201c teig\u0117, kad Ukrainos biud\u017eeto deficitas 2026 m. sieks apie 50 mlrd. JAV doleri\u0173, ta\u010diau ne\u012fskai\u010diuojant vis\u0173 karo i\u0161laid\u0173. Ukrainos atstatymo kain\u0105 bankas vertina beveik 600 mlrd. JAV doleri\u0173 per artimiausi\u0105 de\u0161imtmet\u012f. Ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama, kad tai beveik tris kartus perkopia dabartin\u012f Ukrainos metin\u012f BVP (190 mlrd. JAV doleri\u0173).<\/p>\n

\u201eSakartvelo scenarijaus\u201c tikimyb\u0119 bankas vertina 30 proc. Jis reik\u0161t\u0173 Vakar\u0173 paramos silpn\u0117jim\u0105 pama\u017eu, u\u017esit\u0119sus\u012f nestabilum\u0105 ir galim\u0105 Ukrainos dreif\u0105 atgal \u012f Rusijos \u012ftak\u0105 be oficialios kapituliacijos. \u201eJPMorgan\u201c taip pat man\u0117, kad ma\u017eai tik\u0117tinas yra \u201ePiet\u0173 Kor\u0117jos scenarijus\u201c, numatantis pilnavertes JAV saugumo garantijas ir Vakar\u0173 kari\u0173 dislokavim\u0105 Ukrainoje. Jo tikimyb\u0117 vertinama vos 5 proc. Blogiausiu variantu bankas laiko \u201eBaltarusijos scenarij\u0173\u201c, taip pat 5 proc. tikimyb\u0119, kai Ukraina fakti\u0161kai tampa nuo Maskvos priklausoma valstybe.<\/p>\n

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Rusija<\/a> yra suinteresuota sudaryti susitarim\u0105 esant dabartinei JAV administracijai. \u201eJPMorgan\u201c man\u0117, kad Maskva dabartin\u0119 Va\u0161ingtono pozicij\u0105 vertina kaip sau palankesn\u0119 d\u0117l JAV nenoro svarstyti Ukrainos naryst\u0117s NATO ir pasirengimo spausti Kyjiv\u0105 teritorin\u0117ms nuolaidoms.<\/p>\n

Per pastaruosius metus, kaip nurod\u0117 banko analitikai, Rusija u\u017e\u0117m\u0117 tik apie 0,8 proc. Ukrainos teritorijos, patirdama ma\u017edaug 35 t\u016bkst. nuostoli\u0173 per m\u0117nes\u012f. Nuo 2022 m. pabaigos Rusijos paj\u0117gos padidino kontroliuojam\u0105 teritorij\u0105 ma\u017edaug 1,5 proc. Bendrus Rusijos nuostolius analitikai vertina apie 325 t\u016bkst. \u017euvusi\u0173j\u0173 ir 875 t\u016bkst. su\u017eeist\u0173j\u0173. Ataskaitos autoriai man, kad konflikto baigt\u012f dabar lems ne tiek situacija fronte, o diplomatini\u0173, finansini\u0173 ir karini\u0173 veiksni\u0173 derinys. Pabr\u0117\u017eiama, kad bet koks konflikto sureguliavimas beveik neabejotinai lems dalin\u012f sankcij\u0173 Rusijai su\u0161velninim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"J\u0173 vertinimu, karo baigtis bus nuspr\u0119sta prie deryb\u0173 stalo, nes situacija fronte pateko \u012f aklaviet\u0119, o fronto linija…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":179037,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,1068,34,35,24,223,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,119,150,26,27,360,74,75,76],"class_list":{"0":"post-179036","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-europos-sajunga","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-jav","16":"tag-latest-news","17":"tag-latestnews","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-pasaulis","26":"tag-populiariausios-naujienos","27":"tag-populiariausiosnaujienos","28":"tag-rusija","29":"tag-suomija","30":"tag-top-stories","31":"tag-topstories","32":"tag-ukraina","33":"tag-world","34":"tag-world-news","35":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116581289347414755","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/179036","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=179036"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/179036\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/179037"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=179036"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=179036"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=179036"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}