{"id":179973,"date":"2026-05-17T07:52:02","date_gmt":"2026-05-17T07:52:02","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/179973\/"},"modified":"2026-05-17T07:52:02","modified_gmt":"2026-05-17T07:52:02","slug":"ka-tai-reiskia-vaikams-ir-tevams","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/179973\/","title":{"rendered":"k\u0105 tai rei\u0161kia vaikams ir t\u0117vams?"},"content":{"rendered":"

\u201eMeta\u201c pristat\u0117 naujas priemones, kurios skirtos geriau atpa\u017einti nepilname\u010dius \u201eInstagram\u201c ir \u201eFacebook\u201c platformose. Am\u017eiui nustatyti bendrov\u0117 prad\u0117s naudoti dirbtinio intelekto sprendimus, kurie analizuos vartotoj\u0173 nuotraukas, vaizdo \u012fra\u0161us bei elgsen\u0105. Nors tokie poky\u010diai gali pad\u0117ti geriau apsaugoti vaikus internete, ekspert\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f \u2013 vien technologini\u0173 priemoni\u0173 nepakanka, ra\u0161oma prane\u0161ime \u017einiasklaidai.<\/p>\n

Pasak \u201eTele2\u201c Skaitmeninio turinio vadov\u0117s Justinos Antropik, socialini\u0173 tinkl\u0173 platformos vis aktyviau ie\u0161ko b\u016bd\u0173, kaip spr\u0119sti vaik\u0173 saugumo klausimus, nes spaudimas tai daryti auga visame pasaulyje.<\/p>\n

\u201eDidel\u0117 dalis vaik\u0173 ir paaugli\u0173 socialiniais tinklais naudojasi anks\u010diau, nei leid\u017eia oficialios platform\u0173 taisykl\u0117s. Tod\u0117l technologij\u0173 bendrov\u0117s ie\u0161ko nauj\u0173 b\u016bd\u0173, kaip tiksliau nustatyti vartotoj\u0173 am\u017ei\u0173 ir riboti nepilname\u010diams netinkam\u0105 turin\u012f\u201c, \u2013 sako J. Antropik.<\/p>\n

Jaunimas \u2013 viena pa\u017eeid\u017eiamiausi\u0173 grupi\u0173<\/p>\n

\u201eTele2\u201c atlikti tyrimai rodo, kad 7 i\u0161 10 t\u0117v\u0173 mano, jog internetas n\u0117ra saugi vieta j\u0173 vaikams, ta\u010diau tik du penktadaliai riboja laik\u0105 ir turin\u012f pasitelkdami specialias program\u0117les.<\/p>\n

Operatorius kartu su Vilniaus universiteto (VU) mokslininkais tyr\u0117 ir socialini\u0173 tinkl\u0173 poveik\u012f \u017emoni\u0173 emocinei sveikatai. Paai\u0161k\u0117jo, kad d\u0117l rizikingo socialini\u0173 tinkl\u0173 naudojimo daugiau nei tre\u010ddalis 18\u201324 met\u0173 jaunuoli\u0173 jau\u010diasi stipriai vieni\u0161i, o su auk\u0161ta priklausomyb\u0117s nuo socialini\u0173 tinkl\u0173 rizika susiduria net penktadalis \u0161ios am\u017eiaus grup\u0117s atstov\u0173.<\/p>\n

\u201eSocialini\u0173 tinkl\u0173 algoritmai kuriami taip, kad kuo ilgiau i\u0161laikyt\u0173 m\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f, tod\u0117l jauniems \u017emon\u0117ms tampa sunkiau atsitraukti, o ilgainiui tai gali paveikti emocin\u0119 savijaut\u0105 ir santykius su aplinkiniais\u201c, \u2013 teigia ji.<\/p>\n

Technologiniai sprendimai, pasak ekspert\u0117s, gali suma\u017einti dal\u012f rizik\u0173, ta\u010diau jie n\u0117ra universalus atsakymas.<\/p>\n

\u201eVaikai ir paaugliai labai greitai prisitaiko prie nauj\u0173 ribojim\u0173. U\u017esienyje jau fiksuojami atvejai, kai nepilname\u010diai bando apeiti am\u017eiaus patvirtinimo sistemas net pasitelkdami dirbtinius \u016bsus ar kitus vizualinius triukus, kad atrodyt\u0173 vyresni. Tai tik dar kart\u0105 parodo, kad vien technologij\u0173 neu\u017etenka. Daug svarbiau \u2013 atviras pokalbis su vaikais, kritinis m\u0105stymas ir sveiki naudojimosi socialiniais tinklais \u012fpro\u010diai\u201c, \u2013 sako J. Antropik.<\/p>\n

T\u0117vams svarbiausia \u2013 ne tik riboti<\/p>\n

Anot J. Antropik, technologin\u0117s priemon\u0117s \u2013 svarbi higiena, ta\u010diau dar svarbiau kalb\u0117tis su vaikais apie j\u0173 patirtis internete.<\/p>\n

\u201eSvarbu ne tik nustatyti laiko limitus ar u\u017eblokuoti tam tikras program\u0117les, bet ir kalb\u0117tis su vaikais apie tai, k\u0105 jie mato socialiniuose tinkluose, kaip d\u0117l to jau\u010diasi ir kod\u0117l norisi vis gr\u012f\u017eti prie telefono. Kai vaikas supranta rib\u0173 prasm\u0119, jos tampa gerokai veiksmingesn\u0117s\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n

Ekspert\u0117 t\u0117vams rekomenduoja atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f kelis signalus, kurie gali rodyti problemin\u012f naudojim\u0105si socialiniais tinklais: suprast\u0117jusi\u0105 nuotaik\u0105 po nar\u0161ymo, miego problemas, dirglum\u0105, nuolatin\u012f telefono tikrinim\u0105 ar ma\u017e\u0117jant\u012f susidom\u0117jim\u0105 veiklomis u\u017e ekran\u0173 rib\u0173.<\/p>\n

\u201eSvarbiausia nepamir\u0161ti, kad socialiniai tinklai yra tik viena vaik\u0173 gyvenimo dalis. Gyvas bendravimas, hobiai, sportas ir laikas su \u0161eima i\u0161lieka esminiai dalykai, padedantys i\u0161laikyti emocin\u0119 pusiausvyr\u0105\u201c, \u2013 priduria J. Antropik.<\/p>\n

Tyrim\u0105 \u201eLietuvos visuomen\u0117s emocinis atsparumas\u201c bendrov\u0117s \u201eTele2\u201c u\u017esakymu atliko UAB \u201eNorstat\u201c. 2025 m. lapkri\u010dio\u2013gruod\u017eio m\u0117nesiais atliktas tyrimas<\/a> reprezentuoja 18\u201374 met\u0173 am\u017eiaus Lietuvos gyventoj\u0173, kurie naudojasi internetu, nuomon\u0119. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1 t\u016bkst. respondent\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u201eMeta\u201c pristat\u0117 naujas priemones, kurios skirtos geriau atpa\u017einti nepilname\u010dius \u201eInstagram\u201c ir \u201eFacebook\u201c platformose. Am\u017eiui nustatyti bendrov\u0117 prad\u0117s naudoti…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":179974,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[7144,81,295,1573,3032,37,39,36,38,40,1714,1576,2171,692,46],"class_list":["post-179973","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-meta","tag-business","tag-dirbtinis-intelektas","tag-facebook","tag-instagram","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-technologijos","tag-tele2","tag-tyrimas","tag-vaikai","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116588835320231960","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/179973","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=179973"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/179973\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/179974"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=179973"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=179973"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=179973"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}