{"id":180846,"date":"2026-05-18T09:29:48","date_gmt":"2026-05-18T09:29:48","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/180846\/"},"modified":"2026-05-18T09:29:48","modified_gmt":"2026-05-18T09:29:48","slug":"kibernetiniai-isilauzimai-ivyksta-per-vis-trumpesni-laika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/180846\/","title":{"rendered":"Kibernetiniai \u012fsilau\u017eimai \u012fvyksta per vis trumpesn\u012f laik\u0105"},"content":{"rendered":"<p>IT sistem\u0173 spragos \u0161iandien i\u0161naudojamos per kelias dienas, o kartais \u2013 ir per keliolika valand\u0173 nuo j\u0173 atsiradimo, tod\u0117l organizacijos da\u017enai nesp\u0117ja net tiksliai \u012fvertinti, kad yra pa\u017eeid\u017eiamos. Situacij\u0105 apsunkina ir tai, kad realus saugumo vaizdas neretai skiriasi nuo to, kaip j\u012f mato pa\u010dios \u012fmon\u0117s. \u201eTelia\u201c kibernetinio saugumo produkt\u0173 vadov\u0117 Agn\u0117 Pastalien\u0117 teigia, kad b\u016btent \u0161i \u201enematoma zona\u201c \u0161iandien kelia did\u017eiausi\u0105 rizik\u0105, ir paai\u0161kina, kokia yra viena efektyviausi\u0173 priemoni\u0173 jai ma\u017einti.<\/p>\n<p>Kibernetiniai nusikalt\u0117liai veikia vis grei\u010diau<\/p>\n<p>Remiantis \u201eGoogle Cloud\u201c 2026 m. pirmojo pusme\u010dio kibernetinio saugumo gr\u0117smi\u0173 ataskaita, kibernetiniai nusikalt\u0117liai vis da\u017eniau i\u0161naudoja nebe pavogtus slapta\u017eod\u017eius, o pa\u017eeid\u017eiam\u0105 programin\u0119 \u012frang\u0105 \u2013 tokios atakos sudaro 44,5 proc. vis\u0173 pirmini\u0173 \u012fsilau\u017eimo atvej\u0173 ir yra da\u017enesnis \u012fsilau\u017eimo b\u016bdas nei silpni prisijungimo duomenys, kurie sudaro 27,2 proc.<\/p>\n<p>Tai rei\u0161kia, kad \u012fsilau\u017e\u0117liams \u0161iandien vis da\u017eniau nebereikia bandyti atsp\u0117ti slapta\u017eod\u017ei\u0173 \u2013 jiems pakanka aptikti ir i\u0161naudoti jau vie\u0161ai \u017einomas programin\u0117s \u012frangos ar sistem\u0173 spragas. Dar svarbiau tai, kad tokios pa\u017eeid\u017eiamos vietos i\u0161naudojamos itin greitai: ataskaitos duomenimis, laikas nuo j\u0173 pavie\u0161inimo iki reali\u0173 atak\u0173 2025 m. antroje pus\u0117je sutrump\u0117jo nuo savai\u010di\u0173 iki vos keli\u0173 dien\u0173. Tod\u0117l \u012fmon\u0117ms lieka vis ma\u017eiau laiko reaguoti \u2013 spragos da\u017enai i\u0161naudojamos dar nesp\u0117jus j\u0173 pilnai \u012fvertinti ar u\u017etaisyti.<\/p>\n<p>\u201e\u0160iandien organizacijos nebegali sau leisti manyti, kad j\u0173 saugumo b\u016bkl\u0117 yra pakankamai gera. Kibernetin\u0117s gr\u0117sm\u0117s vystosi grei\u010diau nei daugelis vidini\u0173 proces\u0173, tod\u0117l b\u016btina tur\u0117ti nuolatin\u012f matomum\u0105 \u2013 \u017einoti, kur yra spragos ir kaip greitai jas galima pa\u0161alinti\u201c, \u2013 pa\u017eymi A. Pastalien\u0117.<\/p>\n<p>Kylanti TIS2 kartel\u0117<\/p>\n<p>Pasak jos, vis daugiau d\u0117mesio \u0161iai sri\u010diai skiriama ir reguliaciniame lygmenyje. Europos S\u0105jungos Tinkl\u0173 ir informacini\u0173 sistem\u0173 saugumo direktyva (TIS2) \u012fpareigoja organizacijas valdyti rizikas, o kartu ir reguliariai vertinti pa\u017eeid\u017eiamumus bei atlikti saugumo testavim\u0105.<\/p>\n<p>Lietuvoje \u0161ie reikalavimai \u012fgyvendinami per Kibernetinio saugumo \u012fstatym\u0105, kuriame numatyta, kad tinkl\u0173 ir informacini\u0173 sistem\u0173 sprag\u0173 skenavimas turi b\u016bti atliekamas ne re\u010diau kaip kas 6 m\u0117nesius. Vis d\u0117lto, anot A. Pastalien\u0117s, praktika rodo, kad toks da\u017enis da\u017enai yra tik minimalus atskaitos ta\u0161kas.<\/p>\n<p>\u201eFormalus reikalavim\u0173 atitikimas dar nerei\u0161kia realaus saugumo. Brandesn\u0117s organizacijos pa\u017eeid\u017eiamum\u0173 skenavim\u0105 atlieka gerokai da\u017eniau \u2013 kas m\u0117nes\u012f, kas savait\u0119 ar net nuolat. Svarbiausia yra ne pats skenavimo faktas, o ai\u0161kiai apibr\u0117\u017etas procesas: k\u0105 skenuojame, kaip vertiname rizik\u0105 ir kaip greitai pa\u0161aliname spragas\u201c, \u2013 pa\u017eymi eskpert\u0117.<\/p>\n<p>Pasak jos, da\u017ena klaida \u2013 manyti, kad jau turimos saugumo priemon\u0117s, saugan\u010dios kompiuterius ir serverius, u\u017etikrina vis\u0105 organizacijos saugum\u0105. Ir nors jos gali tur\u0117ti pa\u017eeid\u017eiamum\u0173 skenavimo funkcij\u0173, da\u017eniausiai j\u0173 nepakanka visapusi\u0161kam organizacijos saugumo vertinimui.<\/p>\n<p>\u201eTokie sprendimai da\u017eniausiai orientuoti \u012f kompiuteri\u0173 ir serveri\u0173 apsaug\u0105, ta\u010diau neapima visos infrastrukt\u016bros \u2013 ypa\u010d i\u0161 i\u0161or\u0117s pasiekiam\u0173 sistem\u0173. Be to, jie ne visada leid\u017eia u\u017etikrinti nuosekl\u0173, dokumentuot\u0105 ir audito metu lengvai pagrind\u017eiam\u0105 sprag\u0173 valdymo proces\u0105\u201c, \u2013 sako ekspert\u0117.<\/p>\n<p>Nematomos spragos ir per optimisti\u0161kas vertinimas<\/p>\n<p>Jos manymu, kartu vis labiau i\u0161ry\u0161k\u0117ja ir kult\u016brinis organizacij\u0173 i\u0161\u0161\u016bkis \u2013 geb\u0117jimas objektyviai \u012fsivertinti savo saugumo b\u016bkl\u0119. Neretai spragos n\u0117ra iki galo identifikuojamos arba j\u0173 reik\u0161m\u0117 nuvertinama, o saugumo vertinimas tampa daugiau formalumu nei realia rizikos analize.<\/p>\n<p>\u201eVienas svarbiausi\u0173 poky\u010di\u0173, kur\u012f \u0161iandien matome, \u2013 tai poreikis organizacijose kalb\u0117ti apie saugum\u0105 atvirai ir kriti\u0161kai. Tik turint ai\u0161k\u0173 vaizd\u0105 galima priimti tinkamus sprendimus. Pa\u017eeid\u017eiamum\u0173 skenavimas \u0161iuo atveju tampa ir vadybiniu \u012frankiu, padedan\u010diu priimti duomenimis gr\u012fstus sprendimus\u201c, \u2013 teigia A. Pastalien\u0117.<\/p>\n<p>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/04\/jp-1.png\"\/><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"IT sistem\u0173 spragos \u0161iandien i\u0161naudojamos per kelias dienas, o kartais \u2013 ir per keliolika valand\u0173 nuo j\u0173 atsiradimo,&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":180847,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,170,37,39,36,38,40,46],"class_list":["post-180846","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-kibernetine-ataka","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116594879317960191","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/180846","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=180846"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/180846\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/180847"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=180846"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=180846"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=180846"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}