{"id":181183,"date":"2026-05-18T15:14:14","date_gmt":"2026-05-18T15:14:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/181183\/"},"modified":"2026-05-18T15:14:14","modified_gmt":"2026-05-18T15:14:14","slug":"advokate-referendumas-del-seimos-apibrezimo-neturi-nieko-bendro-su-isipareigojimais-es-respublika-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/181183\/","title":{"rendered":"Advokat\u0117: referendumas d\u0117l \u0161eimos apibr\u0117\u017eimo neturi nieko bendro su \u012fsipareigojimais ES &#8211; Respublika.lt"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\" class=\"desktop_banner\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Pasak advokat\u0117s, prof. Liudvikos Me\u0161kauskait\u0117s, patariamasis referendumas d\u0117l \u0161eimos apibr\u0117\u017eimo neturi nieko bendro su \u012fsipareigojimais ES.<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Tod\u0117l tokie g\u0105sdinimai, jos nuomone, yra papras\u010diausia nepamatuoti.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">\u201eTie g\u0105sdinimai yra baim\u0117 savo tautos. Jei atsiklausimas\u00a0tautos, jos valios i\u0161girdimas prie\u0161tarauja m\u016bs\u0173 tarptautiniams \u012fsipareigojimams, tai rei\u0161kia, kad j\u016bs nepripa\u017e\u012fstate, kad Lietuva yra demokratin\u0117 valstyb\u0117, rei\u0161kia, kad j\u016bs nepripa\u017e\u012fstate Europos \u017emogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos straipsnio \u201eTeis\u0117 \u012f santuok\u0105\u201c, kuris ai\u0161kiai sako, kad atitinkamo am\u017eiaus sulauk\u0119s vyras ir moteris turi teis\u0119 registruoti santuok\u0105 ir kad ta santuoka registruojama pagal valstyb\u0117s nacionalinius \u012fstatymus. Stodami \u012f ES mes neatidav\u0117me savo suvereniteto spr\u0119sti santuokos ir \u0161eimos sampratos\u201c, \u2013 pirmadien\u012f Seime surengtoje apskritojo stalo diskusijoje \u201eReferendumas d\u0117l \u0161eimos sampratos Konstitucijoje: ar leisime tarti \u017eod\u012f Tautai?\u201c, &#8211; sak\u0117 L. Me\u0161kauskait\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Jos nuomone, tai netgi egzistencinis klausimas, turint galvoje drasti\u0161kai Lietuvoje ma\u017e\u0117jant\u012f gimstamum\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">\u201eEsu giliai \u012fsitikinusi, kad patariamasis referendumas gal\u0117t\u0173 ne skaldyti, o b\u016btent sutelkti taut\u0105, nes tai yra civilizuotas, skaidrus \u00a0tautos valios\u00a0pasirei\u0161kimas\u201c, \u2013 akcentavo ji.<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Renginyje dalyvavusi teisinink\u0117, prof. Violeta Vasiliauskien\u0117 irgi teig\u0117, kad nei viena tarptautin\u0117 institucija neturi teis\u0117s nurodyti suvereniai tautai, kaip jos Konstitucijoje turi b\u016bti traktuojama \u0161eima.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">\u201eJungtin\u0117s Tautos teigia, kad kiekviena \u0161alis pati apibr\u0117\u017eia kas yra \u0161eima. Europos \u017emogaus teisi\u0173 teismas palieka \u0161\u012f klausim\u0105 nacionalinei diskrecijai. ES neturi kompetencijos \u0161eimos teis\u0117s srityje, o m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 konstitucin\u0117 tvarka auk\u0161\u010diausi\u0105 vald\u017ei\u0105 suteikia b\u016btent tam, kam ir priklauso \u2013 Lietuvos \u017emon\u0117ms. Referendumas yra tiesiog tos vald\u017eios \u012fgyvendinamas tiesioginis demokratinis atsakymas \u012f klausim\u0105, \u012f kur\u012f visada tur\u0117jome atsakyti patys\u201c, \u2013 sak\u0117 V. Vasiliauskien\u0117.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">KT suteik\u0117 sau teis\u0119 \u201eperra\u0161yti\u201c Konstitucij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Diskusijoje dalyvavusios Seimo nar\u0117s, \u201evalstiet\u0117s\u201c Ligitos Girskien\u0117s nuomone, pernai baland\u017eio m\u0117nes\u012f Konstitucinis Teismas (KT), ai\u0161kindamas Konstitucijos 38 straipsnio nuostatas, suteik\u0117 sau teis\u0119 \u201eperra\u0161yti\u201c Konstitucij\u0105 ir suteikti jai platesn\u012f ir modernesn\u012f turin\u012f.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">\u201eTok\u012f plat\u0173 ir modern\u0173, kurio Tauta, priimdama Konstitucij\u0105 1992 metais, ai\u0161kiai ne\u012ftvirtino. Id\u0117jos surengti referendum\u0105 kritikai ai\u0161kina, kad Tauta pri\u0117m\u0117 tekst\u0105, o ne konkre\u010di\u0105 siaur\u0105 interpretacij\u0105. Kad Konstitucijos tekste n\u0117ra pasakyta, kad \u0161eima = tik santuoka. Teismas tik atskleid\u017eia normos tikr\u0105j\u0105 prasm\u0119. Ar gali KT taip \u201eatskleisti normos tikr\u0105j\u0105 prasme\u201c,\u00a0 kad jos reik\u0161m\u0117 i\u0161 esm\u0117s pasikeist\u0173? Vienareik\u0161mi\u0161kai \u2013 ne\u201c, \u2013 mano L. Girskien\u0117.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Pasak jos, KT negali sukurti turinio \u201ei\u0161 nieko\u201c, tik vadovaudamasis savo valia ir asmenin\u0117mis teis\u0117j\u0173 nuostatomis ar u\u017esienio teism\u0173 suformuota praktika.<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">\u201eJis turi vadovautis Konstitucijos tekstu, ankstesne savo doktrina, bendrais teis\u0117s principais, tarptautiniais \u012fsipareigojimais. Ta\u010diau tarptautin\u0117 praktika yra pagalbinis \u0161altinis, ne vir\u0161esnis u\u017e Konstitucij\u0105, ji padeda u\u017etikrinti \u017emogaus teises, i\u0161laikyti suderinamum\u0105 su Europa. Teismai kartais pernelyg remiasi tarptautine praktika, perkelia ne Tautos ai\u0161kiai patvirtintas id\u0117jas. Tai gali atrodyti kaip \u201enorm\u0173 importas be demokratinio mandato\u201c. B\u016btent taip nutiko su 2025 m. baland\u017eio 17 d. KT i\u0161ai\u0161kinimu\u201c, \u2013 sak\u0117 L. Girskien\u0117.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Kaip skelbta, pernai baland\u017eio m\u0117nes\u012f KT konstatavo \u2013 tai, jog Lietuvoje n\u0117ra \u012fteisinta tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 partneryst\u0117, prie\u0161tarauja pagrindiniam \u0161alies \u012fstatymui. KT taip pat prie\u0161taraujan\u010diu Konstitucijai paskelb\u0117 Civilinio kodekso (CK) straipsn\u012f, pagal kur\u012f partneryst\u0119 galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">\u201eJei visuomen\u0117 nesutinka su teismo interpretacija, kaip ir \u0161iuo atveju beveik 70 proc. Tautos nesutinka su \u0161eimos sampratos prapl\u0117timu, ji turi instrument\u0105 j\u0105 \u201eperra\u0161yti\u201c \u2013 pakeisdama Konstitucij\u0105 referendumu ir ai\u0161kiai \u012ftvirtindama kitoki\u0105 Konstitucijos nuostat\u0173 samprat\u0105. Niekas negali i\u0161 Tautos atimti \u0161ios teis\u0117s. Tauta yra Konstitucijos \u0161altinis. Konstitucijos 9 straipsnis numato, kad svarbiausi Valstyb\u0117s bei Tautos gyvenimo klausimai sprend\u017eiami referendumu.\u00a0 Konstitucijos keitimas referendume negali prie\u0161tarauti Konstitucijai\u201c, \u2013 teig\u0117 L. Girskien\u0117.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Pirmadien\u012f Seime vykusioje diskusijoje apie planuojam\u0105 surengti patariam\u0105j\u012f referendum\u0105 d\u0117l \u0161eimos sampratos taip pat dalyvavo Seimo nariai Audronius A\u017eubalis, Vytautas Sinica, akademin\u0117s bendruomen\u0117s atstovai, konstitucin\u0117s teis\u0117s ekspertai ir kiti.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Kaip jau skelb\u0117 ELTA, baland\u017eio 9 d. Seimas nutar\u0117 svarstyti parlamentar\u0173 grup\u0117s iniciatyv\u0105 kartu su 2027 m. vyksian\u010diais savivaldybi\u0173 taryb\u0173 ir mer\u0173 rinkimais surengti patariam\u0105j\u012f referendum\u0105 d\u0117l \u0161eimos sampratos \u012ftvirtinimo Konstitucijoje.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Jei Seimas pritart\u0173, per patariam\u0105j\u012f referendum\u0105 pilie\u010di\u0173 b\u016bt\u0173 paklausta, ar jie sutinka, kad \u201eKonstitucijoje tiesiogiai b\u016bt\u0173 \u012ftvirtinta, jog \u0161eimos teisiniai santykiai kyla tik i\u0161 vyro ir moters santuokos, motinyst\u0117s ir t\u0117vyst\u0117s\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Kaip pa\u017eymima nutarimo projekte, kur\u012f pateik\u0117 Mi\u0161rios Seimo nari\u0173 grup\u0117s narys Vytautas Sinica, \u0161eima yra visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s pagrindas, nuo kurios puosel\u0117jimo priklauso visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s tvarumas bei t\u0119stinumas. Seimas savo dokumente ketina priminti, kad \u201evyro ir moters papildomumas yra \u0161eimos, kaip pirmin\u0117s ir prigimtin\u0117s bendruomen\u0117s bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, k\u016brimo pagrindas\u201c.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Nutarimo projekte taip pat pabr\u0117\u017eiama pilie\u010di\u0173 teis\u0117 tiesiogiai spr\u0119sti svarbiausius valstybei klausimus, galin\u010dius tur\u0117ti \u012ftakos dabartin\u0117s ir ateities kart\u0173 gyvenimo kokybei bei pa\u010dios Tautos i\u0161likimui.<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Paskelbti patariam\u0105j\u012f referendum\u0105 d\u0117l Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo si\u016blo per 60 \u012fvairioms parlamentin\u0117ms frakcijoms atstovaujan\u010di\u0173 parlamentar\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Patariamasis referendumas laikomas \u012fvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pus\u0117 pilie\u010di\u0173, turin\u010di\u0173 rinkim\u0173 teis\u0119 ir \u012fra\u0161yt\u0173 \u012f rink\u0117j\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Jei referendumui pateiktam sprendimui pritar\u0117 ne ma\u017eiau kaip pus\u0117 jame dalyvavusi\u0173 pilie\u010di\u0173, j\u0173 pareik\u0161tos valios \u012fgyvendinimo klausimas ne v\u0117liau kaip per vien\u0105 m\u0117nes\u012f nuo galutini\u0173 referendumo rezultat\u0173 paskelbimo turi b\u016bti apsvarstytas Seime. .\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Pasak advokat\u0117s, prof. Liudvikos Me\u0161kauskait\u0117s, patariamasis referendumas d\u0117l \u0161eimos apibr\u0117\u017eimo neturi nieko bendro su \u012fsipareigojimais ES. Tod\u0117l&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":181184,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,1167,32,33,37,39,36,38,40,14442,23,22,28,29,7274,5270,26,27,18258],"class_list":{"0":"post-181183","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-konstitucija","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lt","22":"tag-meskauskaite","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-populiariausios-naujienos","26":"tag-populiariausiosnaujienos","27":"tag-referendumas","28":"tag-seima","29":"tag-top-stories","30":"tag-topstories","31":"tag-vasiliauskiene"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116596235842599151","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/181183","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=181183"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/181183\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/181184"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=181183"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=181183"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=181183"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}