\u0160iuolaikin\u0117s Ukrainos teritorijoje valstie\u010diai taip pat verk\u0117, bet i\u0161 laim\u0117s. Taut\u0173 mentalitetas susiformavo tais tolimais tolimais laikais, kad jo u\u017euomazg\u0105 sunku \u012f\u017evelgti u\u017e daugyb\u0117s propagandini\u0173 sluoksni\u0173 u\u017edangos.<\/p>\n
Bet pabandyti galima!<\/p>\n
Kai baud\u017eiauninkas ap\u017evelgdavo pasaul\u012f aplink save, matydavo tik savo lauko kra\u0161tel\u012f ir tvor\u0105 jo riboje. Visas pasaulis tokiam \u017emogui atsiskleid\u0117 ne toliau nei matomumo riba.<\/p>\n
Ukrainoje oficiali baud\u017eiava truko ma\u017eiau nei \u0161imtmet\u012f, \u017eymiai trumpiau nei Rusijoje. Taigi, nuo kazok\u0173 laik\u0173 i\u0161lik\u0119s laisv\u0117s tro\u0161kimas iki \u0161iol i\u0161liko tautos mentalitete.<\/p>\n
Faktai, parengti ukrainie\u010di\u0173 istoriko<\/p>\n
Ne veltui \u0161iuolaikinio Ukrainos himno \u017eod\u017eiuose yra tokios eilut\u0117s: \u201eSiel\u0105, k\u016bn\u0105 atiduosime u\u017e m\u016bs\u0173 laisv\u0119. Ir parodysime, kad mes, broliai, esame kazok\u0173 gimin\u0117s”. Istorija, kaip tokia, yra gana tiksli mokslo sritis. Nes laikui b\u0117gant ji duoda ai\u0161k\u0173 atsakym\u0105, kas i\u0161 ties\u0173 yra kas.<\/p>\n
\u0160iuolaikinis Rusijos propagandos m\u0105stymo b\u016bdas yra nukreiptas \u012f tai, kad priverst\u0173 eilin\u012f piliet\u012f \u012fsisavinti nenugalimos savo \u0161alies didyb\u0117s \u012fvaizd\u012f.<\/p>\n
Pagrindiniu veiksniu tampa militaristinis didingumas. Siekiant paveikti realyb\u0117s suvokim\u0105, \u0161alies istorija interpretuojama grubiai. Tai ne paprastas fakt\u0173 rinkinys, o j\u0173 ai\u0161kinimas per propagandos prizm\u0119.<\/p>\n
I\u0161 ten kyla teiginiai, kad \u201eRusija niekada nepralaim\u0117jo” ir \u201eniekada neprad\u0117jo kar\u0173”, kuriuos skelbia Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas, i\u0161 ten kyla ir \u0161iuolaikinis teiginys \u201etai mes laim\u0117jome kov\u0105 su fa\u0161izmu”.<\/p>\n
Nors internetas maloniai patars, kad pergal\u0119 Antrajame pasauliniame kare i\u0161 tikr\u0173j\u0173 pasiek\u0117 antinacistin\u0117 koalicija. O joje – daugiau nei 50 valstybi\u0173.<\/p>\n
\u017dinoma, tiesos niekur nepasl\u0117psi: \u0161iuolaikin\u0117je Rusijoje yra dideli\u0173 sunkum\u0173 su internetu. Ir kiekvien\u0105 gegu\u017e\u0117s 9 -\u0105j\u0105 vyksta veiksmas, kur\u012f Ukrainoje jau keliolika met\u0173 vadiname ne kitaip, kaip \u201epergal\u0117s beprotybe”.<\/p>\n
Istorikai paneigia rusi\u0161kus mitus apie Rusios, Ukrainos istorij\u0105 ir slav\u0173 taut\u0173 kilm\u0119. \u010cia pateikiama fakt\u0173 apie Rusijos karus, vykusius prie\u0161 daugiau nei keturis \u0161imtus met\u0173, rinktin\u0117.<\/p>\n
Livonijos karai truko 25 metus – pralaim\u0117jimas; 1605 metai: Buturlinio \u017eygis \u012f Dagestan\u0105 – pralaim\u0117jimas; ketveri\u0173 met\u0173 karas su Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublika 1609-1619 m. – pralaim\u0117jimas; 1609-1617 m. karas su \u0160vedija – pralaim\u0117jimas; 1632-1634 m. vyk\u0119s Smolensko karas – pralaim\u0117jimas; 1649 m. – savoti\u0161kas be kraujo praliejimo karas su Kinija, kuris truko 40 met\u0173 – pralaim\u0117jimas; 1676-1681 m. – karas su turkais-osmanais – pralaim\u0117jimas; po keleri\u0173 met\u0173 – 1711 m. Pruto \u017eygis, Maskvos caro Petro I karin\u0117 kampanija Maskvos-Turkijos karo (1710-1713 m.) metu, kuri baig\u0117si Maskvos armijos sutriu\u0161kinimu ir \u017eeminan\u010dios taikos pasira\u0161ymu – visi\u0161kas pralaim\u0117jimas; 1717 m. – Chivino \u017eygis \u012f Vidurin\u0119 Azij\u0105 – pralaim\u0117jimas; ma\u017edaug po de\u0161imties met\u0173 – naujas Chivino \u017eygis – v\u0117l pralaim\u0117jimas; 1853-1856 m. Krymo karas – pralaim\u0117jimas; Rusijos ir Japonijos karas, kuris Rusijos imperijai atne\u0161\u0117 1905 m. revoliucij\u0105 – \u017eeminantis pralaim\u0117jimas.<\/p>\n
Pirmasis pasaulinis karas – pralaim\u0117jimas ir teritorij\u0173 atidavimas. Be to, buvo soviet\u0173-lenk\u0173 karas ir dar viena nes\u0117km\u0117.<\/p>\n
Tuomet, 1921 m., Raudonoji armija, skanduodama \u0161\u016bkius \u201eVar\u0161uva! Berlynas!”, patyr\u0117 triu\u0161kinant\u012f pralaim\u0117jim\u0105 prie\u0161 Pilsudskio vadovaujam\u0105 Lenkijos kariuomen\u0119 ir Ukrainos Nepriklausomos Respublikos kariuomen\u0117s dalinius. Istorikai t\u0105 \u012fvyk\u012f vadina ne kitaip, kaip \u201eStebuklu prie Vyslos”.<\/p>\n
Dar neabejotinas pralaim\u0117jimas \u201e\u017diemos kare” – taip j\u012f vadina Suomijoje. Didel\u0117 pagal plot\u0105 Taryb\u0173 S\u0105junga su gausia armija galiausiai \u012fsigijo dal\u012f tuo metu neutralios Suomijos ir – kaip gi kitaip! – \u012ftrauk\u0117 \u0161i\u0105 teritorij\u0105 \u012f savo Konstitucij\u0105.<\/p>\n
Bet dr\u0105s\u016bs suomiai apgyn\u0117 \u0161alies nepriklausomyb\u0119. Tuometinis TSRS u\u017esienio reikal\u0173 ministras Via\u010deslavas Molotovas sak\u0117, kad Helsink\u012f u\u017eimsime per vien\u0105 dien\u0105.<\/p>\n
\u0160iandienos Rusijos \u017einiasklaida prat\u0119s\u0117 Ukrainos sostin\u0117s u\u017e\u0117mimo termin\u0105 iki trij\u0173 dien\u0173. \u017dinomiausia sovietin\u0117 daina soviet\u0173-suomi\u0173 karo laikais tapo \u201ePriimk mus, gra\u017eioji Suomija”. Suomiai suk\u016br\u0117 atsakom\u0105j\u0105 dain\u0105 \u201eNe, Molotovai”, kurioje i\u0161juok\u0117 soviet\u0173 invazij\u0105.<\/p>\n
\u201e\u017diemos karo” metu sovietin\u0117 aviacija bombardavo \u0161alies sostin\u0119, o V.Molotovas tvirtino, kad tai buvo ne bombos, o l\u0117ktuvai Helsinkio danguje m\u0117t\u0117 maist\u0105 badaujantiems suomi\u0173 darbininkams.<\/p>\n
Visose konferencijose \u0161is TSRS u\u017esienio reikal\u0173 liaudies komisaras sakydavo, kad jo valstyb\u0117 nekariauja su Suomija. Dabartinis Kremlius gina teigin\u012f apie teritorij\u0173 i\u0161laisvinim\u0105.<\/p>\n
Savo prisiminimuose apie Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 \u201epergal\u0117s mar\u0161alas” Georgijus \u017dukovas pripa\u017eino pagalb\u0105 i\u0161 s\u0105junginink\u0173 – pirmiausia JAV. Kalbama apie tankus, l\u0117ktuvus, maist\u0105 ir automobilius \u201epergal\u0117s ginklui” – legendinei \u201eKatyu\u0161ai”.<\/p>\n
Net pagal sovietinius istorijos vadov\u0117lius tas karas buvo laikomas antihitlerin\u0117s koalicijos pergale. N\u0117ra abejon\u0117s, kad daugum\u0105 naci\u0173 divizij\u0173 Raudonoji armija sunaikino b\u016btent Ryt\u0173 fronte, tuo tarpu 2\/3 vokie\u010di\u0173 aviacijos buvo dislokuota Vakar\u0173 fronte, taip pat beveik visas laivynas – Atlante.<\/p>\n
Nuo 1945 m. gegu\u017e\u0117s 9 d. iki TSRS \u017elugimo sovietin\u0117 armija vienaip ar kitaip savo karius siunt\u0117 \u012f 23 pasaulio \u0161alis.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, Afganistane, kur 10 met\u0173 truko vadinamoji \u201ebroli\u0161ka pagalba”. Remiantis oficialiais duomenimis, Afganistane \u017euvo 1551 soviet\u0173 karys, 53 t\u016bkst. buvo su\u017eeisti arba patyr\u0117 smegen\u0173 sukr\u0117tim\u0105, daugiau nei 400 kari\u0173 dingo be \u017einios.<\/p>\n
\u0160iandien Rusija kas m\u0117nes\u012f Ukrainoje praranda daugiau \u017emoni\u0173 nei TSRS per vis\u0105 de\u0161imtmet\u012f trukusi\u0105 Afganistano kampanij\u0105.<\/p>\n
\u0160iuo metu bendri Rusijos kariuomen\u0117s nuostoliai Ukrainoje yra ma\u017edaug de\u0161imt kart\u0173 didesni nei Afganistane. Tikslus afganistanie\u010di\u0173 \u017euvusi\u0173j\u0173 skai\u010dius karo metu (1979-1989 m.) lieka ne\u017einomas, vertinimai labai skiriasi: nuo 560 t\u016bkst. iki 2 mln. \u017emoni\u0173.<\/p>\n
Dauguma \u017euvusi\u0173j\u0173 – civiliai. Taip pat prane\u0161ama apie ma\u017edaug 80-95 t\u016bkst. mud\u017eahed\u0173 ir apie 18 t\u016bkst. vyriausyb\u0117s kari\u0173 \u017e\u016bt\u012f.<\/p>\n
Be to, buvo \u010ce\u010d\u0117nijos karas, kuris baig\u0117si taikos susitarimu. Jame buvo numatytas bes\u0105lygi\u0161kas federalini\u0173 paj\u0117g\u0173 i\u0161vedimas ir atid\u0117tas sprendimas d\u0117l \u010ce\u010d\u0117nijos statuso iki 2001 m. gruod\u017eio 31 d.<\/p>\n
Deja, moraliniai principai – antrasis \u010ce\u010d\u0117nijos karas sulau\u017e\u0117 \u0161iuos susitarimus, ir dabar \u010ce\u010d\u0117nijos lyderis save ir \u010de\u010d\u0117n\u0173 taut\u0105 vadina \u201eV.Putino p\u0117stininkais”.<\/p>\n
Istorin\u0117 praraja<\/p>\n
\u0160iandieniniai Kremliaus propagandistai nuolat kartoja teigin\u012f apie agresyv\u0173 NATO blok\u0105. Es\u0105 jis kelia gr\u0117sm\u0119 Rusijos Federacijai. Tod\u0117l ir vyksta karas su Ukraina.<\/p>\n
Rusijoje iki \u0161iol kaip propagandos kertinis akmuo egzistuoja ir klesti \u012fprastas \u0161ablonas: \u201eNATO subombardavo Jugoslavij\u0105”. I\u0161 ties\u0173 NATO nebombardavo Jugoslavijos.<\/p>\n
Tai rei\u0161kia, kad tai nebuvo operacija, vykdyta b\u016btent NATO vardu. \u017dinomas NATO penktasis straipsnis buvo panaudotas tik vien\u0105 kart\u0105 per vis\u0105 jo galiojimo laik\u0105: 2001 m. rugs\u0117jo 11 d. JAV \u0117m\u0117si Jugoslavijos vald\u017eios likvidavimo ir nuvertimo, sustabdydamos pilietin\u012f kar\u0105 ir civili\u0173 gyventoj\u0173 \u017eudynes.<\/p>\n
Kelios NATO aljansui priklausan\u010dios \u0161alys, remdamosi susitarimu, prie to prisid\u0117jo.<\/p>\n
Amerikie\u010diai mandagiai pasi\u016bl\u0117 u\u017ebaigti pilietin\u012f kar\u0105. Jei karas nesibaigs, jie pa\u017ead\u0117jo panaudoti j\u0117g\u0105. Jie nurod\u0117 ir b\u016bsim\u0173 bombardavim\u0173 vietas.<\/p>\n
Vykdydama operacij\u0105, JAV aviacija smog\u0117 Serbijos radijo ir televizijos pastatui Belgrado centre. \u017duvo 16 \u017emoni\u0173. Taip pat nukent\u0117jo netoliese esantis Kinijos ambasados pastatas.<\/p>\n
Karas visada pasirei\u0161kia siaubingai. Netoli Jugoslavijos miesto Srebrenicos (44\u00b006\u00b4 \u0161iaur\u0117s platumos, 19\u00b018\u00b4 ryt\u0173 ilgumos) \u012fvyko siaubingos \u017eudyn\u0117s. Buvo nu\u017eudyta a\u0161tuoni t\u016bkstan\u010diai Bosnijos musulmon\u0173.<\/p>\n
\u0160iame nusikaltime dalyvavo Bosnijos serb\u0173 armija, vadovaujama Ratko Mladi\u010diaus. Be abejo, neapsi\u0117jo ir be Rusijos. Anatolijus Kolganovas fig\u016bravo Hagos tribunolo dokumentuose, susijusiuose su \u012fvyki\u0173 Srebrenicoje kontekste.<\/p>\n
Primenu: \u0161iuo metu tas pats Hagos tribunolas i\u0161dav\u0117 are\u0161to order\u012f V.Putinui. Karo Jugoslavijoje metu Rusijos kariai pa\u017eeid\u0117 savo \u012fsipareigojimus d\u0117l i\u0161 anksto suderintos taikos palaikymo misijos.<\/p>\n
Jie savaranki\u0161kai ir slapta sureng\u0117 600 km. \u017eyg\u012f \u012f Pri\u0161tin\u0105 ir u\u017e\u0117m\u0117 \u201eSlatina” oro uost\u0105. \u0160is \u012fvykis tapo vienu i\u0161 sud\u0117tingiausi\u0173 moment\u0173 Rusijos ir Vakar\u0173 santykiuose po \u0160altojo karo pabaigos.<\/p>\n
Tai, kad buvusioje Jugoslavijoje kariavo tik NATO kariai, n\u0117ra tiesa. U\u017e \u201eSlatinos” oro uosto u\u017e\u0117mim\u0105 Rusijos didvyrio vard\u0105 gavo generolas leitenantas Viktoras Zavarzinas ir speciali\u0173j\u0173 paj\u0117g\u0173 majoras Junus-Bekas Jevkurovas.<\/p>\n
1995 m. liep\u0105 Ukrainos taikos palaikymo paj\u0117gos i\u0161gelb\u0117jo t\u016bkstan\u010dius \u017depos miesto, esan\u010dio Bosnijoje, gyventoj\u0173 – \u0161is miestas yra u\u017e penkiasde\u0161imties kilometr\u0173 nuo Srebrenicos.<\/p>\n
Serbijos generolas R.Mladi\u010dius pasi\u016bl\u0117 ukrainie\u010diams palikti miest\u0105, ta\u010diau sulauk\u0117 neigiamo atsakymo. Vietiniai gyventojai net pra\u0161\u0117 ukrainie\u010di\u0173 atiduoti jiems ginklus savigynai, nes nepasitik\u0117jo Europos taikos palaikymo paj\u0117gomis – jau buvo su\u017einoj\u0119 apie netoliese, Srebrenicoje, \u012fvykdytas \u017eudynes.<\/p>\n
Taip Ukrainos kariai stojo ginti taiki\u0173 gyventoj\u0173. Taip buvo u\u017ekirstas kelias genocidui, pana\u0161iam \u012f t\u0105, kuris \u012fvyko netoliese.<\/p>\n
Pulkininko Mykolos Verchoglyado vadovaujami 240 Ukrainos kari\u0173 (79-oji atskiroji desantin\u0117 brigada) i\u0161gelb\u0117jo \u017emones. \u017depa miestas buvo paskelbtas \u201esaugia zona”, \u017emones pavyko evakuoti.<\/p>\n
\u010cia ir dabar<\/p>\n
Pasibaigus \u201e\u0161altajam karui” Europoje pastebima pavojinga tendencija. Rusijos Federacija iki \u0161iol turi savo karines paj\u0117gas Moldovos Respublikoje. Kalbama apie Rusijos kariuomen\u0117s operatyvin\u0119 grup\u0119, kuri yra savoti\u0161ka TSRS 14-osios kariuomen\u0117s armijos \u012fp\u0117din\u0117.<\/p>\n
Be to, Rusija u\u017egrob\u0117 20 proc. Gruzijos teritorijos. Tai Piet\u0173 Osetija ir Abchazija, kuriose yra rus\u0173 karin\u0117s baz\u0117s. V\u0117liau – Krymas ir kontinentin\u0117 Ukraina, kur dabar vyksta siaubingas karas. Baisiausias karas Europoje po Antrojo pasaulinio karo.<\/p>\n
Vitalijus Portnikovas – ukrainie\u010di\u0173 \u017eurnalistas, publicistas, ra\u0161ytojas: \u201ePo komunizmo \u017elugimo, vietoj to, kad sukurtume nauj\u0105 pasaulin\u0119 tvark\u0105, grind\u017eiam\u0105 vertyb\u0117mis ir taisykl\u0117mis, mes su jumis tiesiog bej\u0117gi\u0161kai steb\u0117jome, kaip ta pasaulin\u0117 tvarka, sukurta po Antrojo pasaulinio karo, gri\u016bva d\u0117l Rusijos ir Kinijos.<\/p>\n
Ir galiausiai pasiek\u0117me jos griuvim\u0105, i\u0161 prad\u017ei\u0173 d\u0117l Rusijos prezidento, o dabar – su kuo a\u0161 jus nuo\u0161ird\u017eiai sveikinu – d\u0117l Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 prezidento. Nors a\u0161 ne\u017einau, kaip galima sugriauti tai, kas jau sugriauta”.<\/p>\n
Ukraina kovoja u\u017e savo, kaip valstyb\u0117s, i\u0161likim\u0105. Kovoja jau penktus metus. I\u0161 brit\u0173 karaliaus Karolio III kalbos JAV Kongrese: \u201eI\u0161 karto po rugs\u0117jo 11-osios \u012fvyki\u0173, kai NATO pirm\u0105 kart\u0105 pritaik\u0117 5 straipsn\u012f, JT Saugumo Taryba susivienijo prie\u0161 teror\u0105, mes kartu atsiliep\u0117me \u012f \u0161\u012f raginim\u0105.<\/p>\n
Kaip m\u016bs\u0173 tautos tai dar\u0117 jau daugiau nei \u0161imtmet\u012f, petys \u012f pet\u012f per du pasaulinius karus, \u201e\u0161altojo karo” laikais, Afganistane ir kitais momentais, l\u0117musiais m\u016bs\u0173 bendr\u0105 saugum\u0105.<\/p>\n
\u0160iandien tokia pati nepalau\u017eiama ry\u017etinga pozicija reikalinga siekiant apginti Ukrain\u0105 ir jos nepaprastai dr\u0105si\u0105 taut\u0105. Ji b\u016btina siekiant u\u017etikrinti tikrai teising\u0105 taik\u0105…”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 \u0160iuolaikin\u0117s Ukrainos teritorijoje valstie\u010diai taip pat verk\u0117, bet i\u0161 laim\u0117s. Taut\u0173 mentalitetas susiformavo tais tolimais tolimais laikais,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":183129,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,28919,30,31,34,35,3462,24,223,28920,815,32,33,37,39,36,38,40,28918,141,23,22,44,28,29,2370,119,2396,26,27,6131,360,74,75,76],"class_list":["post-183128","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-baudziava","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-gruzija","tag-headlines","tag-jav","tag-jugoslavija","tag-karas","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-mentalitetas","tag-nato","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-putinas","tag-rusija","tag-serbija","tag-top-stories","tag-topstories","tag-tsrs","tag-ukraina","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116608570910155641","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/183128","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=183128"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/183128\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/183129"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=183128"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=183128"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=183128"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}