{"id":184371,"date":"2026-05-22T07:07:31","date_gmt":"2026-05-22T07:07:31","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/184371\/"},"modified":"2026-05-22T07:07:31","modified_gmt":"2026-05-22T07:07:31","slug":"cholesterolis-pavojai-ir-kaip-ji-valdyti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/184371\/","title":{"rendered":"Cholesterolis: pavojai ir kaip j\u012f valdyti"},"content":{"rendered":"\n

\u2013 Teko gird\u0117ti, kad anks\u010diau cholesterolio normos buvo kur kas auk\u0161tesn\u0117s, laikui b\u0117gant jos kito, d\u0117l ko atsirado \u012fvairi\u0173 manipuliacij\u0173, neva pakito, kad \u017emon\u0117s vartot\u0173 daugiau vaist\u0173. Tai kas \u0161iandien medicinoje laikoma \u201enormaliu\u201c cholesterolio lygiu ir kod\u0117l i\u0161 ties\u0173 tos normos pakito?<\/p>\n

\u2013 Labai \u012fdomus teiginys, jog rekomenduojamos arba tikslin\u0117s cholesterolio koncentracijos kito d\u0117l farmacijos kompanij\u0173 poveikio. Tai tikr\u0173 tikriausias mitas. Vakar\u0173 medicinoje esame \u012fprat\u0119 remtis moksliniais \u012frodymais \u2013 tai, k\u0105 nustat\u0117 tyr\u0117jai steb\u0117dami daugyb\u0119 \u017emoni\u0173 ir taikydami vien\u0105 ar kit\u0105 gydymo metod\u0105, o \u0161iuo m\u016bs\u0173 aptariamu klausimu, \u2013 gydym\u0105 vaistais. Ne naujiena, kad kraujagysli\u0173 sienel\u0117se su metais atsiranda cholesterolio sankaup\u0173, vadinam\u0173j\u0173 aterosklerozini\u0173 plok\u0161teli\u0173. Joms pama\u017eu did\u0117jant, siaurinamas kraujagysl\u0117s spindis ir ji pama\u017eu u\u017ekem\u0161ama. Arba, aterosklerozinei plok\u0161telei \u012fply\u0161us, vir\u0161 jos susiformuoja trombas, kuris sukelia \u016bmin\u012f kraujagysl\u0117s u\u017esikim\u0161im\u0105.<\/p>\n

\u2013 Nuo ko priklauso rizika?<\/p>\n

\u2013 Kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 turime skirting\u0105 rizik\u0105 patirti miokardo infarkt\u0105 ar galvos smegen\u0173 insult\u0105. Tam \u012ftakos turi m\u016bs\u0173 individualus rizikos veiksni\u0173 rinkinys \u2013 am\u017eius, lytis, arterin\u0117 hipertenzija, nutukimas, r\u016bkymas, mitybos ir fizinio aktyvumo \u012fpro\u010diai, genetika ir kt. Kiekvienas turime \u0161i\u0173 rizikos veiksni\u0173 derin\u012f, kuris ir nulemia m\u016bs\u0173 rizik\u0105 susirgti. Dar daugiau, gyvename regione, kuris pats savaime yra priskiriamas didel\u0117s rizikos zonai.<\/p>\n

Taigi, \u012fvertinusi didel\u0117s apimties tyrimus, gydytoj\u0173 kardiolog\u0173 bendruomen\u0117 yra pateikusi rekomendacijas, jog ma\u017eos rizikos \u017emon\u0117ms (jauniems, neturintiems rizikos veiksni\u0173), blogasis (MTL) cholesterolis tur\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017eesnis nei 3,0 mmol\/l, vidutin\u0117s rizikos asmenimis \u0161io cholesterolio koncentracija tur\u0117t\u0173 b\u016bti <2,6 mmol\/l, didel\u0117s rizikos asmenims (sergantiems cukriniu diabetu, arterine hipertenzija) <1,8 mmol\/l, o labai didel\u0117s rizikos asmenims (jau persirgusiems miokardo infarktu, insultu ar sergantiems pa\u017eengusia ateroskleroze) <1,4 mmol\/l. Pasiekus tokias tikslines cholesterolio koncentracijas rizika patirti \u0161irdin\u012f \u012fvyk\u012f yra reik\u0161mingai ma\u017eesn\u0117, nors ir ne lygi nuliui.<\/p>\n

\"Cholesterolis <\/p>\n

\u2013 Kod\u0117l cholesterolis da\u017enai vadinamas \u201etyliuoju \u017eudiku\u201c \u2013 kuo jis pavojingas, jei \u017emogus nejau\u010dia joki\u0173 simptom\u0173? <\/p>\n

\u2013 Visi\u0161kai teisingai. Cholesterolio koncentracijos padid\u0117jimas ir jo atsid\u0117jimas kraujagysl\u0117se vyksta met\u0173 metus ir nesukelia joki\u0173 simptom\u0173. Tik \u012fply\u0161us aterosklerozinei plok\u0161telei arba jai visi\u0161kai u\u017ekim\u0161us kraujagysl\u0119 pasirei\u0161kia simptomai \u2013 skausmas kr\u016btin\u0117je, dusulys, ar net staigi mirtis. Tai jau yra ligos sukeltas padarinys, kuris gali b\u016bti ir pirmas, ir paskutinis. Labai suprantama kiekvieno \u017emogaus galvosena, kam vartoti vaistus, jeigu jautiesi gerai. Da\u017eniausiai juos vartojame, kuomet jau\u010diame skausm\u0105, turime temperat\u016bros ir pan.<\/p>\n

Kalbant apie dislipidemij\u0105, yra b\u016btinas m\u016bs\u0173 s\u0105moningumas. A\u0161 \u017einau savo rizik\u0105 patirti miokardo infarkt\u0105 ir ma\u017eindamas cholesterolio koncentracij\u0105, stengiuosi j\u0105 valdyti, kad infarktu susirg\u010diau kiek galima v\u0117liau, o galb\u016bt niekada.<\/p>\n

\u2013 Ar tiesa, kad dalis \u017emoni\u0173 yra geneti\u0161kai link\u0119 \u012f auk\u0161tesn\u012f cholesterol\u012f, jei taip, kiek procentais yra toki\u0173, kurie gali kaltinti genus?<\/p>\n

\u2013 Tikrai taip, tai yra tiesa. Dalis lig\u0173, tarp j\u0173 ir \u017eenkliai padid\u0117jusi cholesterolio koncentracija, gali b\u016bti nulemtos gen\u0173. \u0160\u012f susirgim\u0105 vadiname \u0161eimine hipercholesterolemija. Yra \u017einoma, jog \u0161eimine hipercholesterolemija serga ma\u017edaug 1 i\u0161 250\u2013300 asmen\u0173, tai rei\u0161kia, kad Lietuvoje toki\u0173 \u017emoni\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti 10 000 \u2013 12 000. Ta\u010diau mes \u0161ios ligos diagnozuojame kur kas ma\u017eiau.<\/p>\n

J\u0105 \u012ftarti ir atpa\u017einti galime tik atlik\u0119 lipidogramos tyrim\u0105. \u0160eiminei hipercholesterolemijai b\u016bdinga nuo ankstyvos jaunyst\u0117s itin auk\u0161ta blogojo (MTL) cholesterolio koncentracija (>5,0 mmol\/l). Taip pat svarbu i\u0161tirti artimuosius \u0161eimose, kuriose \u0161irdies ligos pasirei\u0161kia ankstyvame am\u017eiuje (vyrams iki 55 m., moterims iki 60 m.).<\/p>\n

\u2013 Da\u017enai sakoma, kad lietuviai turi polink\u012f \u012f auk\u0161t\u0105 cholesterol\u012f \u2013 ar tai mitas, ar yra realus genetinis ar epidemiologinis pagrindas? <\/p>\n

\u2013 Grei\u010diausiai tai turi ir real\u0173 pagrind\u0105. Atkreipkime d\u0117mes\u012f \u012f kelet\u0105 dalyk\u0173. Pirmasis \u2013 epidemiologinis kontekstas. Lietuva gana nuosekliai fiksuoja vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 sergamumo ir mirtingumo nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rodikli\u0173 Europos S\u0105jungoje, kartu su Latvija, Estija. Antrasis \u2013 genetinis komponentas. Mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, \u0160iaur\u0117s ir Ryt\u0173 Europos populiacijos turi specifin\u012f genetini\u0173 variant\u0173 rinkin\u012f, susijus\u012f su cholesterolio apykaita. Tre\u010dia, gyvenimo b\u016bdas. Turime \u012fvertinti kaip atrodo m\u016bs\u0173 mityba, fizinis aktyvumas, nutukimo paplitimas, vaist\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 vartojimas, r\u016bkymo paplitimas.<\/p>\n

\"Cholesterolio <\/p>\n

\u2013 Koki\u0105 \u012ftak\u0105 cholesterolio lygiui turi tradicin\u0117 lietuvi\u0161ka mityba (riebi m\u0117sa, bulv\u0117s, pieno produktai, kepiniai)? <\/p>\n

\u2013 Tradicinei lietuvi\u0161kai virtuvei buvo b\u016bdingas yra tipi\u0161kas \u0161iaurieti\u0161kas racionas \u2013 gana daug so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 (kiauliena, la\u0161iniai, grietin\u0117, sviestas), daug perdirbt\u0173 angliavandeni\u0173 (balta duona, bulv\u0117s, saldumynai) ir palyginti ma\u017eai dar\u017eovi\u0173, \u017euvies bei ank\u0161tini\u0173 augal\u0173. Da\u017enai klausiama apie bulves. Bulv\u0117s pa\u010dios savaime n\u0117ra blogai. Problema \u2013 kaip jos paruo\u0161iamos: kepamos taukuose, patiekiamos su grietine ar sviestu. Tokia mityba turi tiesiogin\u012f poveik\u012f lipid\u0173 profiliui.<\/p>\n

So\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 gausu riebioje m\u0117soje ir pieno produktuose \u2013 tai skatina MTL cholesterolio gamyb\u0105 kepen\u0173 l\u0105stel\u0117se. Transriebalai, kuri\u0173 pasitaiko kepiniuose ir margarinuose, ne tik didina MTL, bet ir ma\u017eina DTL (ger\u0105j\u012f) cholesterol\u012f. Tur\u0117tume daugiau diskutuoti apie ypatingai perdirbt\u0105 ir greito paruo\u0161imo maist\u0105, kurio m\u016bs\u0173 racionuose atsiranda vis daugiau. Jis ypatingai nepalankus m\u016bs\u0173 sveikatai.<\/p>\n

Moksli\u0161kai \u012frodyta, kad mityba pagal Vidur\u017eemio j\u016bros princip\u0105 (daug dar\u017eovi\u0173, \u017euvies, alyvuogi\u0173 aliejaus, ank\u0161tini\u0173 dar\u017eovi\u0173) ma\u017eina MTL cholesterol\u012f ir \u0161irdies lig\u0173 rizik\u0105 reik\u0161mingai geriau nei kalorijas ribojan\u010dios dietos. Per\u0117jimas prie Vidur\u017eemio j\u016bros tipo mitybos yra vienas efektyviausi\u0173 nemedikamentini\u0173 cholesterolio koncentracij\u0105 ma\u017einan\u010di\u0173 gydymo metod\u0173.<\/p>\n

\u2013 Ar \u012fmanoma \u201esugadinti\u201c cholesterol\u012f vien mityba, net jei \u017emogus sportuoja ir yra normalaus svorio? <\/p>\n

\u2013 Taip, tai \u012fmanoma, ir tai vis dar vienas da\u017eniausiai \u017emones nustebinan\u010di\u0173 fakt\u0173. Sportas ir normalus k\u016bno svoris turi neabejotin\u0105 naud\u0105 \u0161ird\u017eiai, ta\u010diau jie neapsaugo nuo mitybos sukelto cholesterolio kiekio padid\u0117jimo. \u017dmogus gali b\u016bti lieknas, fizi\u0161kai aktyvus, ta\u010diau jei kasdien valgo daug s\u016brio, riebios m\u0117sos, sviesto ir ma\u017eai dar\u017eovi\u0173 ar \u017euvies \u2013 jo kepenys gamins per daug MTL cholesterolio, ir tai atsispind\u0117s kraujo tyrim\u0173 rezultatuose.<\/p>\n

Sportas pirmiausia gerina gerojo (DTL) cholesterolio kiek\u012f ir ma\u017eina triglicerid\u0173 koncentracij\u0105 \u2013 tai neabejotinai svarbu. Ta\u010diau b\u016btent blogojo (MTL) cholesterolio ma\u017einimui fizinis aktyvumas turi ma\u017eesn\u0119 \u012ftak\u0105 nei mityba ar genetika. Taigi aktyvus, lieknasis \u017emogus su blogai subalansuota mityba gali tur\u0117ti tok\u012f pat MTL cholesterol\u012f, kaip ma\u017eai judantis ir normal\u0173 svor\u012f turintis asmuo.<\/p>\n

\u2013 Ar yra sezonini\u0173 ar gyvenimo ritmo veiksni\u0173 (pvz., \u017eiema, ma\u017eesnis aktyvumas, stresas, moters m\u0117nesio ciklas, perimenopauz\u0117 ar kt.), kurie realiai daro \u012ftak\u0105 cholesterolio lygiui kraujyje?<\/p>\n

\u2013 Taip, cholesterolio koncentracija yra likusi svyruoti d\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Tyrimai rodo, kad MTL cholesterolis \u017eiemos metu b\u016bna vidutini\u0161kai 2\u20135 proc. didesnis nei vasar\u0105. Tai susij\u0119 su ma\u017eesniu fiziniu aktyvumu, didesniu kalorij\u0173 suvartojimu. Lietuvoje \u0161is efektas gali b\u016bti ry\u0161kesnis. L\u0117tinis stresas skatina kortizolio, streso hormono, padid\u0117jim\u0105, kuris netiesiogiai didina tiek MTLC, tiek triglicerid\u0173 koncentracij\u0105. Estrogenai turi apsaugin\u012f poveik\u012f \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemai \u2013 jie skatina DTL cholesterolio ir ma\u017eina MTL cholesterolio gamyb\u0105. Menopauz\u0117s metu estrogeno kiekis \u017eenkliai suma\u017e\u0117ja \u2013 tai viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l moter\u0173 po menopauz\u0117s \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika i\u0161auga ir priart\u0117ja prie vyr\u0173.<\/p>\n

\u2013 Ar yra klaiding\u0173 \u012fsitikinim\u0173 apie cholesterol\u012f, kuriuos pacientai da\u017eniausiai atsine\u0161a \u012f konsultacij\u0105? <\/p>\n

\u2013 Mitas Nr. 1. Jau\u010diuosi gerai, vadinasi, mano cholesterolis yra normalus. Padid\u0117jusi cholesterolio koncentracija nesukelia joki\u0173 simptom\u0173. \u017dmon\u0117s neretai jau\u010diasi gerai iki miokardo infarkto ar insulto, tod\u0117l reikia b\u016btent kraujo tyrim\u0173, neu\u017etenka vien geros savijautos.<\/p>\n

Mitas Nr. 2. Statinai pakenkia kepenims. Tai vienas labiausiai paplitusi\u0173 ir did\u017eiausi\u0105 \u017eal\u0105 turin\u010di\u0173 mit\u0173. Statinai paprastai yra gerai toleruojami, o klini\u0161kai reik\u0161mingas kepen\u0173 pakenkimas yra itin retas (ma\u017eiau nei 1 i\u0161 10 000 pacient\u0173), paprastai lengvas ir gr\u012f\u017etamas. Visuomet suprantu pacient\u0173 nerim\u0105, tod\u0117l patariu atlikti kepen\u0173 ferment\u0173 tyrimus ir tur\u0117site ai\u0161k\u0173 ir patikim\u0105 atsakym\u0105.<\/p>\n

Mitas Nr. 3. Kiau\u0161iniai lemia auk\u0161t\u0105 cholesterol\u012f. Ry\u0161ys tarp maisto cholesterolio ir kraujyje esan\u010dio cholesterolio n\u0117ra tiesioginis. Didesn\u0119 \u012ftak\u0105 MTL cholesteroliui turi maiste esantys sotieji riebalai. Kiau\u0161iniai yra puikus baltym\u0173 \u0161altinis ir did\u017eiajai daliai sveik\u0173 \u017emoni\u0173 cholesterolio koncentracijos reik\u0161mingai nepadidina.<\/p>\n

\u2013 Jei reik\u0117t\u0173 duoti 3 svarbiausius patarimus lietuviui, norin\u010diam \u201esutvarkyti cholesterol\u012f\u201c, kokie jie b\u016bt\u0173?<\/p>\n

\u2013 1. Prad\u0117kite nuo tikslo \u2013 noriu b\u016bti sveikas. Pasitikrinkite cholesterol\u012f ir su gydytoju aptarkite savo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105. \u017dinokite ne tik kokia yra J\u016bs\u0173 cholesterolio koncentracija, bet kokia ji turi b\u016bti b\u016btent Jums. Pereikite prie savo rizikos valdymo. Jeigu esate 40\u201360 m. am\u017eiaus, pasitikrinkite savo sveikat\u0105 \u2013 sudalyvaukite prevencin\u0117je \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 programoje.<\/p>\n

2. S\u0105moningai pama\u017eu keiskite savo gyvenimo b\u016bd\u0105. Ma\u017einkite so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 kiek\u012f savo maisto racione, padidinkite dar\u017eovi\u0173, vaisi\u0173, \u017euvies, pilno gr\u016bdo produkt\u0173. Atraskite patinkan\u010di\u0105 fizin\u0119 veikl\u0105, atsisakykite \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173. <\/p>\n

3. Jeigu gydytojas rekomendavo vaistus \u2013 vartokite juos atsakingai. Statinai \u2013 vieni geriausiai i\u0161tirt\u0173 vaist\u0173. J\u0173 nauda \u017emon\u0117ms, turintiems padid\u0117jusi\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 rizik\u0105 yra neabejotina ir keleriopai vir\u0161ija galimus \u0161alutinius rei\u0161kinius. Jeigu abejojate, visuomet klauskite savo gydytojo. Netoleruojant statin\u0173 galima pasirinkti ir kitus cholesterolio koncentracij\u0105 kraujyje ma\u017einan\u010dius vaistus.<\/p>\n

Grie\u017etai draud\u017eiama Delfi<\/a> paskelbt\u0105 informacij\u0105 panaudoti kitose interneto svetain\u0117se, \u017einiasklaidos priemon\u0117se ar kitur arba platinti m\u016bs\u0173 med\u017eiag\u0105 kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, b\u016btina nurodyti Delfi<\/a> kaip \u0161altin\u012f. Daugiau informacijos Taisykl\u0117se<\/a> ir info@delfi.lt<\/a> \"Delfi\"<\/a> <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u2013 Teko gird\u0117ti, kad anks\u010diau cholesterolio normos buvo kur kas auk\u0161tesn\u0117s, laikui b\u0117gant jos kito, d\u0117l ko atsirado…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":184372,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,2454,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,22391,26,27],"class_list":["post-184371","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-cholesterolis","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-tomas-lapinskas","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116616970231789192","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/184371","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=184371"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/184371\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/184372"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=184371"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=184371"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=184371"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}