Rugs\u0117jo m\u0117nes\u012f \u201eEurostat\u201c paskelb\u0117 2025 m. antrojo ketvir\u010dio darbo s\u0105naud\u0173 indekso rodiklius. Tai yra atlyginim\u0173 ap\u017evalga, papildyta kitomis su darbu susijusiomis s\u0105naudomis: mokes\u010diais, subsidijomis, i\u0161mokomis. \u0160io indekso dinamika rodo, kaip spar\u010diai Europos S\u0105jungoje augo darbo s\u0105naudos, palyginti su atitinkamu pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 laikotarpiu.<\/p>\n
Augimas Baltijos \u0161alyse yra \u012fsp\u016bdingas. Estija, kurioje augimas siek\u0117 10,3 proc., ir Lietuva, kurioje augimas siek\u0117 9,4 proc., patenka tarp \u0161ali\u0173, kuriose darbo s\u0105naudos did\u0117jo spar\u010diausiai. Estija nusileido tik Bulgarijai, Vengrijai ir Rumunijai. Latvijoje vidutin\u0117s valandos darbo s\u0105naudos taip pat padid\u0117jo 8,7 proc. Baltijos \u0161alyse steb\u0117tas augimas buvo spartesnis nei Europos S\u0105jungos vidurkis, kur matome 4 proc. augim\u0105, ar euro zonos, kur s\u0105naudos padid\u0117jo 3,6 proc.<\/p>\n
Viena i\u0161 sri\u010di\u0173, kurioje matome ry\u0161k\u0173 augim\u0105, yra paslaug\u0173 sektorius. Lietuvoje \u0161is segmentas paaugo 8,4 proc., o Latvijoje \u2013 8,3 proc. Estija i\u0161siskiria ne tik Baltijos \u0161ali\u0173, bet ir Europos kontekste su net 12,5 proc. augimu. Paslaug\u0173 sektoriai, tokie kaip komunikacijos, sveikatos, \u0161vietimo, nekilnojamojo turto ir kiti, pasi\u017eymi spar\u010diu kain\u0173 kilimu ir yra daugiausia orientuoti \u012f vietin\u0119 rink\u0105.<\/p>\n
\u0160is augimas taip pat turi tiesiogin\u012f poveik\u012f paslaug\u0173 kainoms ir yra glaud\u017eiai susij\u0119s su darbo u\u017emokes\u010dio augimu. Vidutinis m\u0117nesio darbo u\u017emokestis prie\u0161 mokes\u010dius Lietuvoje \u0161i\u0173 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f buvo 2337,7 euro, o antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f jis i\u0161augo iki 2387 eur\u0173, o tai yra 8,7 proc. daugiau nei prie\u0161 metus.<\/p>\n
O Latvijoje vidutinis m\u0117nesio darbo u\u017emokestis prie\u0161 mokes\u010dius \u0161i\u0173 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f siek\u0117 1757 eurus. Antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f jis buvo i\u0161aug\u0119s jau iki 1808 eur\u0173, o tai 137 eurais, arba 8,2 proc., daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.<\/p>\n
Estijoje vidutinis m\u0117nesio atlyginimas (bruto) \u0161i\u0173 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f buvo 2011 eur\u0173, o antr\u0105j\u012f \u2013 2126 eurai, t. y. 5,9 proc. didesnis, palyginti su tuo pa\u010diu laikotarpiu pernai.<\/p>\n
Baltijos \u0161alyse taip pat \u017eymiai pabrango darbuotoj\u0173 samdymas statyb\u0173 sektoriuje: Lietuvoje s\u0105naud\u0173 padid\u0117jimas siek\u0117 8,1 proc., Latvijoje \u2013 10,1 proc., o spar\u010diausias jis buvo Estijoje \u2013 13,3 proc. Tai yra itin svarbu, nes tai prisideda prie nekilnojamojo turto infliacijos.<\/p>\n
Spartus s\u0105naud\u0173 augimas pastebimas ir pramon\u0117je. Estijoje registruotas 10,1 proc. augimas, o Latvijoje ir Lietuvoje \u2013 9,1 proc. Reikia nepamir\u0161ti, kad Baltijos \u0161ali\u0173 pramon\u0117 daugiausia orientuota \u012f eksport\u0105<\/a>. Akivaizdu, kad m\u016bs\u0173 eksporto pramon\u0117s konkurencingumas smarkiai suma\u017e\u0117jo ir vis sunkiau pasiekti s\u0117km\u0119 u\u017esienio rinkoje vien akcentuojant kain\u0105.<\/p>\n