{"id":186578,"date":"2026-05-25T07:19:51","date_gmt":"2026-05-25T07:19:51","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/186578\/"},"modified":"2026-05-25T07:19:51","modified_gmt":"2026-05-25T07:19:51","slug":"geguzes-25-d-vardadieniai-ir-kitos-idomybes-respublika-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/186578\/","title":{"rendered":"Gegu\u017e\u0117s 25 d. vardadieniai ir kitos \u012fdomyb\u0117s &#8211; Respublika.lt"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\" class=\"desktop_banner\">\u00a0<\/p>\n<p>Savo vardadienius \u0161iandien \u0161ven\u010dia Almanta, Almantas, Almant\u0117, Alvyda, Alvydas, Grigalius, Grigas, Danut\u0117, Urbonas;<\/p>\n<p>Gegu\u017e\u0117s 25-oji &#8211; Tarptautin\u0117 Afrikos diena; Pasaulin\u0117 futbolo diena; Tarptautin\u0117 dingusi\u0173 vaik\u0173 diena.<\/p>\n<p>***<\/p>\n<p>Dangaus k\u016bnai:<\/p>\n<p>Saul\u0117 \u0161iandien teka 4.59 leid\u017eiasi 21.33. Dienos ilgumas &#8211; 16.34.<\/p>\n<p>\u0160iandien &#8211; tre\u010dioji M\u0117nulio prie\u0161pilnio diena.<\/p>\n<p>Saul\u0117 Dvyni\u0173 \u017eenkle.<\/p>\n<p>***<\/p>\n<p>\u0160i\u0105 dien\u0105 Lietuvoje:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1576 m. Til\u017e\u0117je gim\u0117 Jonas R\u0117za \u2013 ra\u0161tijos darbuotojas, Tolminkiemio bei Karaliau\u010diaus lietuvi\u0173 parapijos kunigas, paruo\u0161\u0119s spaudai ir redagav\u0119s ne vien\u0105 Jono Bretk\u016bno darb\u0105. Mir\u0117 1629 m. Karaliau\u010diuje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1908 m. Kau\u0161\u0117nuose, prie Plung\u0117s, gim\u0117 istorikas, filosofas profesorius Zenonas Ivinskis. Mir\u0117 1971 m. Bonoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1920 m. Lietuvoje paskelbti mat\u0173, saik\u0173 ir svarstykli\u0173 \u012fstatai, \u012fvesta metrin\u0117 vienet\u0173 sistema.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1924 m. \u012fkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1924 m. Lietuvos nacionalin\u0117 futbolo rinktin\u0117 \u017eaid\u0117 savo pirm\u0105sias rungtynes Pary\u017eiaus olimpin\u0117se \u017eaidyn\u0117se. Rezultatu 0:9 pralaim\u0117ta \u0161veicarams.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1945 m. \u012fkurta Lietuvos \u017eem\u0117s \u016bkio kooperacijos s\u0105junga.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1989 m. Maskvoje prasid\u0117jo SSRS liaudies deputat\u0173 suva\u017eiavimas, kuriame dalyvavo ir 58 Lietuvos deputatai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1993 m. \u012fkurtas Kauno ma\u017easis teatras.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2002 m. Neringoje vasaros sezono atidarymo \u0161vent\u0117je pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvos paj\u016bryje i\u0161kelta m\u0117lynoji v\u0117liava \u2013 simbolis, patvirtinantis papl\u016bdimio tarptautin\u012f pripa\u017einim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2002 m. did\u017eiausia pasaulyje klubin\u0117 labdaros organizacija LIONS inauguravo \u0160iauli\u0173 ALKA LIONS klub\u0105, kurio pagrindin\u0117 veikla \u2013 \u0160iauli\u0173 ir Taurag\u0117s region\u0173 akl\u0173j\u0173 centro r\u0117mimas bei Pakruojo rajone esan\u010di\u0173 Pam\u016b\u0161io vaik\u0173 nam\u0173 r\u0117mimas, taip pat bendri paramos projektai su kitais \u0160iauli\u0173 ir kit\u0173 miest\u0173 LIONS klubais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2004 m. \u0160ilut\u0117s rajone, \u0161alia buvusios Macik\u0173 koncentracijos stovyklos, kurioje 1944\u20131946 metais kal\u0117jo \u012f soviet\u0173 nelaisv\u0119 patek\u0119 fa\u0161istin\u0117s Vokietijos kariai, Vokietijos kariai rezervininkai baig\u0117 tvarkyti Antrojo pasaulinio karo vokie\u010di\u0173 belaisvi\u0173 kapus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2006 m. Lietuvoje su oficialiu vizitu lank\u0117si \u010cekijos prezidentas Vaclavas Klausas ir j\u012f lydinti delegacija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2011 m. Mindaugo ir A. Vivulskio gatves jungian\u010diame skvere atidengtas a\u0161tuonias tonas sveriantis \u017ealiojo granito paminklas visiems sostin\u0117s labdariams. Paminkl\u0105, kuriam granitas buvo gabenamas specialiai i\u0161 Indijos, suk\u016br\u0117 Romas Kvintas. \u012eam\u017einti miesto geradarius nusprend\u0117 Lietuvos televizijos laid\u0173 ved\u0117ja Edita Milda\u017eyt\u0117, kurios projektas \u201eB\u0117d\u0173 turgus\u201c per de\u0161imt met\u0173 labdarai i\u0161dalijo beveik 7 milijonus lit\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2012 m. eidamas 88-uosius metus mir\u0117 i\u0161kilus Lietuvos baleto solistas Henrikas Kunavi\u010dius.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2012 m. Marijampol\u0117 \u0161vent\u0117 220 met\u0173 savivaldos jubiliej\u0173.<\/p>\n<p>\u0160i\u0105 dien\u0105 pasaulyje:<\/p>\n<p>1787 m. Filadelfijoje \u012f pirm\u0105 pos\u0117d\u012f susirinko George\u2018o Washingtono vadovaujamas suva\u017eiavimas, v\u0117liau pareng\u0119s nauj\u0105j\u0105 JAV Konstitucij\u0105.<\/p>\n<p>1803 m. gim\u0117 JAV ra\u0161ytojas, filosofas, idealistin\u0117s romantin\u0117s transcendentalizmo krypties pradininkas Ralphas Waldo Emersonas.<\/p>\n<p>1826 m. gim\u0117 angl\u0173 boksininkas profesionalas Tomas Sayersas, kart\u0105 dalyvav\u0119s dvi valandas trukusioje 42 raund\u0173 kovoje.<\/p>\n<p>1889 m. Rusijoje gim\u0117 in\u017einierius ir sraigtasparnio i\u0161rad\u0117jas Igoris Sikorskis.<\/p>\n<p>1895 m. u\u017e nuod\u0117ming\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105 ra\u0161ytojas Oscaras Wilde\u2018as Did\u017eiojoje Britanijoje nuteistas dvejiems metams sunki\u0173j\u0173 darb\u0173.<\/p>\n<p>1915 m. per Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 baig\u0117si vienas \u017eiauriausi\u0173 Ipro m\u016b\u0161i\u0173, per kur\u012f \u017euvo apie 105 t\u016bkst. kareivi\u0173. Vokie\u010diai per Ipro m\u016b\u0161\u012f pirm\u0105 kart\u0105 panaudojo nuoding\u0105sias dujas.<\/p>\n<p>1923 m. Did\u017eioji Britanija pripa\u017eino Transjordanij\u0105, kuri 1946 metais t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 tapo Jordanija.<\/p>\n<p>1935 m. JAV atletas Jesse\u2018is Owensas En Arbore vykusiose Did\u017eiojo de\u0161imtuko pirmenyb\u0117se per 45 minutes pagerino \u0161e\u0161is pasaulio rekordus.<\/p>\n<p>1946 m., pra\u0117jus dviem m\u0117nesiams po brit\u0173 valdymo pabaigos, Abdula Ibn Huseinas pasiskelb\u0117 pirmuoju Jordanijos karaliumi.<\/p>\n<p>1951 m. Did\u017eiosios Britanijos u\u017esienio reikal\u0173 ministerijos pareig\u016bnas Guy\u2018us Burgessas ir Donaldas Macleanas dingo Londone. V\u0117liau jie atsirado Maskvoje, prisipa\u017eindami, kad buvo Soviet\u0173 S\u0105jungos \u0161nipai.<\/p>\n<p>1960 m. Kinijai ir Nepalui gin\u010dijantis d\u0117l sien\u0173 bei Everesto vir\u0161ukaln\u0117s kin\u0173 ekspedicija \u0161iauriniu \u0161laitu u\u017ekop\u0117 ant \u0161io auk\u0161\u010diausio pasaulio kalno, jo vir\u0161\u016bn\u0117je i\u0161k\u0117l\u0117 Kinijos v\u0117liav\u0105 bei pastat\u0117 Mao Zedongo biust\u0105.<\/p>\n<p>1961 m. JAV prezidentas Johnas F. Kennedy, i\u0161keldamas tiksl\u0105 iki de\u0161imtme\u010dio pabaigos nuskraidinti \u017emog\u0173 \u012f M\u0117nul\u012f, inicijavo \u201eApollo&#8221; kosmin\u0119 program\u0105.<\/p>\n<p>1963 m. Adis Abeboje baig\u0117si Afrikos vir\u0161\u016bni\u0173 susitikimas, per kur\u012f nuspr\u0119sta \u012fkurti Afrikos vienyb\u0117s organizacij\u0105 (OAU).<\/p>\n<p>1979 m. \u010cikagos O\u2018Haros oro uoste sudu\u017eus l\u0117ktuvui DC-10 \u017euvo 273 \u017emon\u0117s.<\/p>\n<p>1983 m. per i\u0161kyl\u0105 Auk\u0161tutiniu Nilu trijuose laivuose kilus gaisrui \u017euvo daugiau kaip 300 \u017emoni\u0173.<\/p>\n<p>1983 m. Pranc\u016bzija atliko branduolin\u012f bandym\u0105.<\/p>\n<p>1989 m. Michailas Gorba\u010diovas i\u0161rinktas Soviet\u0173 S\u0105jungos prezidentu.<\/p>\n<p>1996 m. Bulgarijos karalius Simeonas II pirm\u0105 kart\u0105 po 50 met\u0173 emigracijos apsilank\u0117 t\u0117vyn\u0117je.<\/p>\n<p>2001 m. amerikietis Erikas Weihenmayeris tapo pirmuoju aklu \u017emogumi, \u012fkopusiu \u012f auk\u0161\u010diausi\u0105 pasaulyje kaln\u0105 Everest\u0105.<\/p>\n<p>2001 m. sulauk\u0119s 72 met\u0173 am\u017eiaus mir\u0117 kubietis fotografas Albertas Korda, kur\u012f i\u0161garsino 1960 metais padaryta Lotyn\u0173 Amerikos revoliucionieriaus Ernesto \u201eChe&#8221; Guevaros portretin\u0117 nuotrauka.<\/p>\n<p>2002 m. Taivano s\u0105siauryje sudu\u017eo Kinijos oro linij\u0173 l\u0117ktuvas \u201eBoeing 747-200&#8243; su 225 \u017emon\u0117mis. Per \u0161i\u0105 katastrof\u0105 \u017euvo visi l\u0117ktuvo keleiviai.<\/p>\n<p>2002 m. prie Tengos kaimo netoli Mozambiko sostin\u0117s Maputu per traukinio avarij\u0105 \u017euvo 205 \u017emon\u0117s.<\/p>\n<p>2003 m. Arielio Sharono vadovaujama Izraelio vyriausyb\u0117 pritar\u0117 JAV remiamam Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 taikos planui, vadinamam \u201ekelio gair\u0117mis&#8221;.<\/p>\n<p>2004 m. per potvynius Dominikos Respublikoje ir Haityje \u017euvo ma\u017eiausiai 1950 \u017emoni\u0173. 2009 m. \u0160iaur\u0117s Kor\u0117ja \u012fvykd\u0117 antr\u0105 branduolin\u012f bandym\u0105.<\/p>\n<p>2012 m. erdv\u0117laivis \u201eDragon&#8221; tapo pirmuoju komerciniu erdv\u0117laiviu, s\u0117kmingai susijungusiu su Tarptautine kosmine stotimi (TKS).<\/p>\n<p>2013 m. 80-metis japonas Yuichiras Miura tapo seniausiu planetos gyventoju, \u012fkopusiu \u012f Everest\u0105.<\/p>\n<p>2014 m. verslininkas Petro Poro\u0161enka laim\u0117jo Ukrainos prezidento rinkimus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Savo vardadienius \u0161iandien \u0161ven\u010dia Almanta, Almantas, Almant\u0117, Alvyda, Alvydas, Grigalius, Grigas, Danut\u0117, Urbonas; Gegu\u017e\u0117s 25-oji &#8211; Tarptautin\u0117&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":186579,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,187,192,34,35,26827,24,186,189,188,32,33,37,39,36,38,40,191,190,23,22,44,28,29,193,26,27,185,74,75,76],"class_list":["post-186578","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-citatos","tag-dienos","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-geguze","tag-headlines","tag-idomybes","tag-istorija","tag-ivykiai","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-metai","tag-naujieji","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-savaite","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vardadieniai","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116634007792803240","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/186578","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=186578"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/186578\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/186579"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=186578"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=186578"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=186578"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}