{"id":188115,"date":"2026-05-26T22:01:11","date_gmt":"2026-05-26T22:01:11","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/188115\/"},"modified":"2026-05-26T22:01:11","modified_gmt":"2026-05-26T22:01:11","slug":"kaip-susiformavo-dvylikos-apastalu-uolos-australijoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/188115\/","title":{"rendered":"Kaip susiformavo Dvylikos apa\u0161tal\u0173 uolos Australijoje?"},"content":{"rendered":"

\u0160ios 40 \u2013 70 m auk\u0161\u010dio uolos, kurias per metus aplanko milijonai turist\u0173, yra tikros ekologin\u0117s laiko kapsul\u0117s. L\u0117tas tektonini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 jud\u0117jimas ne tik i\u0161st\u016bm\u0117 \u0161ias uolas \u012f vir\u0161\u0173, bet ir privert\u0117 jas i\u0161linkti bei sutr\u016bkin\u0117ti. B\u016btent d\u0117l to kalkakmenio sluoksniai, kuriuos \u0161iandien regi turistai, n\u0117ra visi\u0161kai lyg\u016bs, o pasvir\u0119 keliais laipsniais.<\/p>\n

\u201eMes jose matome sluoksnius, mes matome laik\u0105, mes matome \u017dem\u0117s istorij\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 profesorius Stephenas Gallagheris i\u0161 Melburno universiteto. <\/p>\n

Jis paai\u0161kino, kad milijonus met\u0173 truk\u0119 tektonini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 judesiai i\u0161k\u0117l\u0117 ir i\u0161kraip\u0117 po jais gl\u016bd\u0117jusius D\u017eelibrando mergelio sluoksnius (susidariusius prie\u0161 15 mln. met\u0173), o \u201eapa\u0161tal\u0173\u201c geltonos ir pilkos spalvos uolienos \u2013 Port Kambelio kalkakmenis \u2013 susidar\u0117 nuo mioceno vidurio. J\u012f dengia naujesnis raudonai rudos spalvos \u017eemi\u0173 sluoksnis, vadinamas Hes\u0117s moliu, ra\u0161o \u201eThe Guardian\u201c.<\/p>\n

\"Dvylikos <\/p>\n

\u201eTektoniniai judesiai nei\u0161st\u016bm\u0117 uol\u0173 visi\u0161kai tiesiai, \u2013 sak\u0117 profesorius. \u2013 Jie privert\u0117 uolien\u0173 sluoksnius pakrypti ir l\u016b\u017eti. Jei \u0161iandien atid\u017eiai ap\u017ei\u016br\u0117site uolas aplink Dvylika apa\u0161tal\u0173, pamatysite, jog kalkakmenio sluoksniai n\u0117ra horizontal\u016bs, o i\u0161 tikr\u0173j\u0173 pakryp\u0119 keliais laipsniais. Taip pat matomos nedidel\u0117s l\u016b\u017ei\u0173 linijos, \u012fam\u017einusios senovinius \u017eem\u0117s dreb\u0117jimus.\u201c<\/p>\n

Nustatyti am\u017ei\u0173 pad\u0117jo fosilijos<\/p>\n

Nepaisant ikoni\u0161ko \u0161i\u0173 objekt\u0173 statuso, tiksli j\u0173 geologija<\/a> iki \u0161iol nebuvo \u017einoma. Dabar mokslininkai, remdamiesi nuotraukomis, skaitmeniniais \u017eem\u0117lapiais, m\u0117giniais, gama spinduli\u0173 matavimais ir i\u0161 uolien\u0173 i\u0161gaut\u0173 miniati\u016brini\u0173, sprag\u0117sius primenan\u010di\u0173 fosilij\u0173 analize, kruop\u0161\u010diai apra\u0161\u0117 ir nustat\u0117 tiksli\u0105 Dvylikos apa\u0161tal\u0173 geologin\u0119 istorij\u0105. Savo rezultatus jie paskelb\u0117 \u017eurnale \u201eAustralian Journal of Earth Sciences\u201c.<\/p>\n

Kalkakmenyje \u012fstrigusios mikroskopin\u0117s fosilijos \u2013 ma\u017ei gyviai, i\u0161sivyst\u0119, gyven\u0119 ir i\u0161nyk\u0119 tam tikrais geologin\u0117s istorijos laikotarpiais \u2013 parod\u0117, kad \u0161i\u0173 uol\u0173 am\u017eius yra nuo 8,6 mln. iki 14 mln. met\u0173.<\/p>\n

\"Vienos <\/p>\n

\u0160ie vienal\u0105s\u010diai organizmai, vadinami foraminiferomis, buvo tikrai naudinga priemon\u0117 uolien\u0173 ir fosilij\u0173 am\u017eiui j\u016br\u0173 ekosistemose nustatyti, teig\u0117 Australijos muziejaus paleontologijos ekspozicijos kuratorius dr. Matthew McCurry, nedalyvav\u0119s \u0161iame tyrime. Tai metodas, kur\u012f paleontologai da\u017enai taiko kartu su radiometriniu datavimu.<\/p>\n

Dr. Erichas Fitzgeraldas, Viktorijos muziej\u0173 tyrim\u0173 instituto stuburini\u0173 paleontologijos ekspozicijos vyresnysis kuratorius, sak\u0117, kad Dvylikos apa\u0161tal\u0173 uolos susiformavo reik\u0161ming\u0173 aplinkos poky\u010di\u0173 laikotarpiu. \u0160iuo laikme\u010diu, vadinamu Viduriniojo mioceno klimato pereinamuoju laikotarpiu, vyko \u201eslinkimas tikrojo ilgalaikio atv\u0117simo link\u201c, ir tai buvo savoti\u0161kas pasirengimas v\u0117liau sekusiems ledynme\u010diams, sak\u0117 jis.<\/p>\n

Kai i\u0161 molio, dumblo ir kalkakmenio formavosi Dvylikos apa\u0161tal\u0173 uolos, j\u016bros lygis buvo auk\u0161tesnis, o joje knib\u017ed\u0117jo gausyb\u0117 planktono ir \u012fvairiausios j\u016br\u0173 gyv\u016bnijos. \u201eRykliai dar niekada nebuvo didesni, kaip anuomet, gyvenimas jiems tikrai buvo geras, \u2013 teig\u0117 jis. \u2013 Tai, pavyzd\u017eiui, buvo giganti\u0161kojo ryklio megalodono su itin did\u017eiuliais dantimis klest\u0117jimo laikotarpis.\u201c<\/p>\n

\"Dvylikos <\/p>\n

E. Fitzgeraldas, kuris pats \u0161iame tyrime nedalyvavo, sak\u0117, kad tai svarbi studija, apibr\u0117\u017eianti Dvylikos apa\u0161tal\u0173 ir prie\u0161ais st\u016bksan\u010di\u0173 uol\u0173 am\u017ei\u0173 geologin\u012f laik\u0105.<\/p>\n

\u201eKai bandome suprasti lemiamus m\u016bs\u0173 planetos \u012fvykius ir \u017dem\u0117s evoliucij\u0105 \u2013 jos aplink\u0105 ir, \u017einoma, visus joje gyvenan\u010dius organizmus, gyv\u016bnus bei augalus \u2013 yra vienas dalykas, kur\u012f turime gerai suvokti \u2013 ir tai yra kuo tiksliau nustatytas am\u017eius.\u201c<\/p>\n

Negailestinga j\u016bra<\/p>\n

Nors pagrindin\u012f uol\u0173 masyv\u0105 i\u0161k\u0117l\u0117 tektoniniai procesai, galutin\u0119 form\u0105 \u201eapa\u0161talams\u201c suteik\u0117 vandenyno bangos \u2013 ir tai \u012fvyko tik per kelis pastaruosius t\u016bkstantme\u010dius, po paskutinio ledynme\u010dio. Vanduo buvo savoti\u0161kas skulptorius, atskyr\u0119s pavienes uolas nuo pagrindin\u0117s pakrant\u0117s linijos.<\/p>\n

Pirmiausia bangos ir v\u0117jas prad\u0117jo ardyti uolienas ir i\u0161grau\u017e\u0117 j\u016bros urvus. V\u0117liau nuolatin\u0117 erozija ir aplinkos poveikis toliau ard\u0117 \u0161iuos urvus bei uol\u0173 kra\u0161tus, kol susiformavo j\u016brin\u0117s arkos. Kai ark\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117s galiausiai \u012fgriuvo, i\u0161liko tik tvir\u010diausios uolos, virtusios atskirais pilonais, kurie buvo praminti Dvylika apa\u0161tal\u0173, ra\u0161o eniklopedija \u201eBritannica\u201c. <\/p>\n

\"Viena <\/p>\n

\u012edomu tai, kad dvylikos uol\u0173 niekada nebuvo \u2013 \u0161i\u0105 formacij\u0105 sudar\u0117 devynios uolos. Ma\u017ea to, 2005 metais nuo erozijos sugriuvo ma\u017edaug 50 metr\u0173 auk\u0161\u010dio uola; dar vienas \u201eapa\u0161talas\u201c griuvo 2009 metais. Dabar nuo pagrindin\u0117s ap\u017evalgos aik\u0161tel\u0117s matosi \u0161e\u0161ios i\u0161 septyni\u0173 likusi\u0173 uol\u0173. <\/p>\n

Ta\u010diau gamtos poveikis ir toliau i\u0161lieka negailestingas. Kaip ir prie\u0161 tai st\u016bksojusias uolas, urvus bei arkas, Dvylika apa\u0161tal\u0173 ir toliau tal\u017eo bangos bei v\u0117jai, tod\u0117l vien\u0105 dien\u0105 \u0161i\u0173 \u012fsp\u016bding\u0173 geologijos liudytoj\u0173 taip pat nebeliks.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u0160ios 40 \u2013 70 m auk\u0161\u010dio uolos, kurias per metus aplanko milijonai turist\u0173, yra tikros ekologin\u0117s laiko kapsul\u0117s.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":188116,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,356,30,31,34,35,27575,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,29457,74,75,76],"class_list":["post-188115","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-australija","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-geologija","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-uolos","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116643134465804551","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/188115","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=188115"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/188115\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/188116"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=188115"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=188115"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=188115"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}