– U\u017eduosiu filosofin\u012f klausim\u0105 – visos religijos moko taikos, susitaikymo, nuolankumo, ta\u010diau pasaulyje niekaip nesibaigia karai ir smurtas. Kod\u0117l, J\u016bs\u0173 manymu, taip vyksta?<\/p>\n
– Pats am\u017einiausias klausimas, \u012f kur\u012f \u017emonija ie\u0161ko atsakymo nuo savo prad\u017eios. Religijos ir filosofijos atsakymus pateikia, kartais – pana\u0161ius, ta\u010diau galutinio, visus tenkinan\u010dio atsakymo iki \u0161iol nepavyksta rasti. Gal tai m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161kosios prigimties dalis, tod\u0117l kai kurie dalykai iki \u017emogaus gyvenimo arba net iki \u017emonijos pabaigos lieka u\u017edengti.<\/p>\n
Augau katalik\u0173, patriot\u0173 \u0161eimoje ir aplinkoje. Nuo jaunyst\u0117s palaikiau ry\u0161\u012f su katalik\u0173 ir lietuvi\u0173 pogrindinink\u0173 jud\u0117jimu, tad jau tada, stebint \u012fvykius tiek soviet\u0173 okupuotoje Lietuvoje, tiek pasaulyje, man vis kildavo pana\u0161\u016bs klausimai.<\/p>\n
Tenka pripa\u017einti, kad ir \u0161iandien jie i\u0161lieka nema\u017eiau aktual\u016bs, nes sunku suvokti, kod\u0117l atrodyt\u0173 ger\u0173 dalyk\u0173 siekian\u010dios tautos ar \u017emon\u0117s paskui pereina prie smurtini\u0173 veiksm\u0173.<\/p>\n
T\u0105 ai\u0161kiai mat\u0117me kovose tarp airi\u0173 katalik\u0173 respublikon\u0173, kuriuos r\u0117m\u0117 TSRS, ir brit\u0173 imperijos \u0161alinink\u0173 protestant\u0173.<\/p>\n
I\u0161 pirmo \u017evilgsnio mes, lietuviai, tarsi tur\u0117jome palaikyti katalikus airius, nors jie ir naudojo smurtines priemones, ta\u010diau mano pasaulio suvokim\u0105 smarkiai paveik\u0117 Gerda\u0161i\u0173 parapijoje dirbusio kunigo Liongino Kunevi\u010diaus, beje, pogrindinio \u017eurnalo \u201eAu\u0161ra” bendradarbio, (aliuzija \u012f Jono Basanavi\u010diaus \u201eAu\u0161r\u0105”) pamokslas.<\/p>\n
Kart\u0105 jis tarsi tarp kitko pamin\u0117jo brit\u0173 ir airi\u0173 konflikt\u0105, kaip ir kreipdamasis \u012f juos: \u201e\u017dudote vieni kitus d\u0117l ka\u017ekoki\u0173 es\u0105 svarbesni\u0173 ideal\u0173. Kokie j\u016bs katalikai, kokie protestantai, jeigu tokiu karu paneigiate Kristaus mokym\u0105 apie atleidim\u0105, atjaut\u0105 ir meil\u0119 artimam savo?”<\/p>\n
Tuomet suvokiau, kad neb\u016btinai tas, kuris tarsi yra savas, visais atvejais gali b\u016bti teisus. Tada lengviau tapo \u012f\u017evelgti pasaulyje tvyran\u010di\u0105 trint\u012f tarp vertybi\u0173, kurias pripa\u017e\u012fstame bei i\u0161sakome, ir to, kaip mums sekasi tai \u012fgyvendinti tikrov\u0117je. Tai tinka tiek tikintiesiems, tiek netikintiems.<\/p>\n
\u017di\u016brint per krik\u0161\u010dionyb\u0117s prizm\u0119, pripa\u017e\u012fstame, kad pasaulis ir \u017emogaus prigimtis yra gera, tik sugadinta blogio \u012fsiterpimo.<\/p>\n
Siekiame, atrodyt\u0173, ger\u0173 ir teising\u0173 dalyk\u0173, bet vis nepavyksta j\u0173 pasiekti, nes tam trukdo blogio priemon\u0117s. \u012erodym\u0173 toli ie\u0161koti nereikia. Lietuvi\u0173 ir lenk\u0173 tautos yra kataliki\u0161kos, o kokia neapykanta vyravo, kai kov\u0117m\u0117s d\u0117l Vilniaus kra\u0161to. Trok\u0161tame ir skelbiame vienus dalykus, o prakti\u0161kai gyvename kitais.<\/p>\n
Kitas momentas – nema\u017eai \u017emoni\u0173 \u012f musulmonus \u017ei\u016bri kaip \u012f laukinius smurtautojus, nors nuosaikesn\u0117 islamo kryptis n\u0117ra prie\u0161i\u0161ka krik\u0161\u010dionybei ar Europai.<\/p>\n
Jie irgi pripa\u017e\u012fsta Diev\u0105 kaip visatos k\u016br\u0117j\u0105, kuris reikalauja i\u0161 \u017emoni\u0173 atlaidumo ir gailestingumo, bet kartais, kaip ir airi\u0173 atveju, vir\u0161\u0173 paima radikalios, labiau su politika susijusios kryptys ir nuosaikus mokymas paver\u010diamas ka\u017ekuo monstri\u0161ku.<\/p>\n
O tuomet tampa daug papras\u010diau sukelti karus ar konfliktus, nes u\u017etenka piktesnio \u017eod\u017eio, kuris, peraug\u0119s \u012f agresyvesn\u012f veiksm\u0105, sukelia gaisr\u0105.<\/p>\n
– J\u016bs buvote persekiotas u\u017e antisovietin\u0119 veikl\u0105 ir savo nuomon\u0117s i\u0161sakym\u0105. Pastaraisiais metais tiek Europoje, tiek Lietuvoje i\u0161ry\u0161k\u0117jo tendencija, kad jeigu kas nors prabyla apie taik\u0105 Ukrainoje ar gerus santykius su kaimynais, tuojau pat sulaukia i\u0161puoli\u0173, kaltinim\u0173 dirbant \u201ene tiems”, nemeile t\u0117vynei ir t.t. Sugr\u012f\u017eo sovietiniai laikai?<\/p>\n
– Pats svarstau, kod\u0117l nuolat vyksta gr\u012f\u017eimas \u012f totalitarinius laikus. Ne tik Lietuva, bet ir Europa tur\u0117t\u0173 vengti to, kas gr\u0105\u017eina \u012f totalitarizm\u0105, b\u016bt\u0173 jis sovietinis ar nacistinis.<\/p>\n
\u017dod\u017eiais politikai ir dalis visuomeninink\u0173 nuo jo atsi\u017eegnoja, neigia bet kokias s\u0105sajas, bet prakti\u0161kai prie to gr\u012f\u017etama. V\u0117l matome kitamin\u010di\u0173 persekiojim\u0105, kitos nuomon\u0117s neigim\u0105, reikalavim\u0105 palaikyti \u201evienos teisingos” grup\u0117s generalin\u0119 linij\u0105.<\/p>\n
Persekiojami ne tik jai prie\u0161taraujantys, bet ir abejojantys ar net turintys kitoki\u0173 min\u010di\u0173. Mano nuomone, Seimo nar\u0117s Daivos Ulbinait\u0117s pateiktas dezinformacijos kriminalizacijos \u012fstatymo projektas, kuriam Seimas po pateikimo jau pritar\u0117, rodo toki\u0173 tendencij\u0173 stipr\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Mes, sovietini\u0173 represij\u0173 laikotarp\u012f pergyvenusi karta, vis ai\u0161kiau matome, kad ta pati priespauda, kuri buvo \u017elugusioje TSRS ar s\u0117kmingai veikia \u0161iandienin\u0117je Kinijoje, gr\u012f\u017eta.<\/p>\n
Manau ne veltui \u017emon\u0117s socialiniuose tinkluose vis da\u017eniau prisimena D\u017eord\u017eo Orvelo knygas – \u201e1984-ieji” ir \u201eGyvuli\u0173 \u016bkis”. Jose ai\u0161kiai apra\u0161oma totali visuomen\u0117s kontrol\u0117, matomos visos ideologin\u0117s minties diktat\u016bros ir istorijos perra\u0161ymo aprai\u0161kos, ta\u010diau tiek Europoje, tiek Lietuvoje vengiama tai pripa\u017einti.<\/p>\n
O juk b\u016btent tai transliuoja vienos minties ir vienos partin\u0117s grup\u0117s u\u017evaldyta LRT ar sistemin\u0117 spauda.<\/p>\n
Beje, kaip ir praeities diktat\u016brose, tokie veiksmai teisinami \u201egerais ketinimais” – saugoti visuomen\u0119 nuo dezinformacijos, apginti nuo u\u017esienio \u0161ali\u0173 informacinio karo, bet prakti\u0161kai tai rei\u0161kia, kad v\u0117l norima \u012ftvirtinti \u201evien\u0105 teising\u0105” esan\u010di\u0173 vald\u017eioje \u201eties\u0105”.<\/p>\n
Taip pat istorija primena, kad tiek TSRS, tiek nacistin\u0117je Vokietijoje buvo persekiojama ir baud\u017eiama u\u017e bet kokias abejones d\u0117l \u0161alies pergal\u0117s.<\/p>\n
\u0160iandien t\u0105 girdime ir Lietuvoje, kur \u201eteisingieji” aktyvistai vie\u0161ai svarsto, kaip reik\u0117s elgtis su, j\u0173 po\u017ei\u016briu, nelojaliais (kalban\u010diais apie taik\u0105 ir pan.) pilie\u010diais. Tik jie pamir\u0161ta, kad toks vald\u017eios diktatas veda tiesiai \u012f valstyb\u0117s \u017elugim\u0105.<\/p>\n
Tai v\u0117lgi iliustruoja tos pa\u010dios TSRS istorija. Komunist\u0173 partija, savo veikl\u0105 prad\u0117jusi kaip socialdemokratin\u0117 organizacija, v\u0117liau i\u0161sigim\u0117 \u012f totalitarin\u0119 stalinin\u0119 vald\u017eios vertikal\u0119, kur vienas asmuo sprend\u0117 milijon\u0173 likimus.<\/p>\n
O viskas prasid\u0117jo nuo opozicijos ir kitamin\u010di\u0173 draudim\u0173.<\/p>\n
\u0160iandien su nerimu t\u0105 pat\u012f stebiu Lietuvos Seime, kur vis\u0173 frakcij\u0173 nariai, nepaisant savo nuomon\u0117s, ver\u010diami balsuoti taip, kaip j\u0173 partijos vadas nusprend\u0117.<\/p>\n
Manau, kad tai Dievo duotos m\u0105stymo autonomijos i\u0161prievartavimas. Stebiuosi, kai suaug\u0119 \u017emon\u0117s sutinka, kad su j\u0173 asmenybe b\u016bt\u0173 taip elgiamasi.<\/p>\n
Juk TSRS tod\u0117l ir \u017elugo, kad visi kitamin\u010diai buvo persekiojami bei naikinami. Stalinas ypatingais geb\u0117jimais nepasi\u017eym\u0117jo, tod\u0117l nekent\u0117 vis\u0173 protingesni\u0173 u\u017e save ir juos naikino.<\/p>\n
Tas pats gresia ir Lietuvai – visuomen\u0117s suniveliavimas pagal pavir\u0161utini\u0161kus, jokios religin\u0117s ar filosofin\u0117s gelm\u0117s neturin\u010dius lozungus.<\/p>\n
Arba \u0161auki tai, k\u0105 \u0161aukia partijos u\u017ezombinta minia, arba lieki atskirtas nuo visuomen\u0117s, ap\u0161aukiamas marginalu bei radikalu. Nors b\u016btent tie, kurie neskuba pasiduoti minios nuotaikoms, yra paskutiniai i\u0161lik\u0119 sveiko proto balsai.<\/p>\n
– Gr\u012f\u017etant prie pasaulio, karas Ukrainoje vyksta penkti metai. JAV karas su Iranu kiek aprimo, ta\u010diau Izraelio karas su Libane \u012fsik\u016brusi\u0105 \u201eHezbollah” bei kovos Gazos Ruo\u017ee t\u0119siasi. Kaip manote, kas lemia, kad toki\u0173 kruvin\u0173 ir daugyb\u0117s \u017emoni\u0173 auk\u0173 reikalaujan\u010di\u0173 konflikt\u0173 niekaip nepavyksta u\u017ebaigti?<\/p>\n
– Komentuodamas pasaulyje vykstan\u010dius ir niekaip nesustabdomus karus para\u0161iau tuo metu mane aplankiusi\u0105 mint\u012f – visi didieji pasauliniai konfliktai, visi karai vyksta d\u0117l did\u017eiul\u0117s \u0161\u0117toni\u0161kos abiej\u0173 pusi\u0173 puikyb\u0117s.<\/p>\n
Kiek gilinausi \u012f Pirmojo ir Antrojo pasaulini\u0173 kar\u0173 i\u0161takas, pri\u0117jau i\u0161vados, kad reik\u0117jo kiek daugiau sveiko proto, kiek daugiau sant\u016brumo i\u0161 abiej\u0173 pusi\u0173 ir tie did\u017eiuliai, milijonus gyvybi\u0173 prarij\u0119 ugnikalniai gal\u0117jo neprasiver\u017eti.<\/p>\n
Vedant analogij\u0105 su kaimo turguose ar mokyklose matytomis paaugli\u0173 mu\u0161tyn\u0117mis, vienas pasak\u0117, kitas atsak\u0117, pirmas grieb\u0117 akmen\u012f, antras – peil\u012f, ir prasiliejo kraujas.<\/p>\n
Palyginimas paprastas, bet kai stebi pasaulini\u0173 lyderi\u0173 kalbas, o m\u016bs\u0173 spauda d\u017eiaugiasi j\u0173 agresyviais pasisakymais ar veiksmais, tas vystymasis tampa labai pana\u0161us.<\/p>\n
Ir reikia nepamir\u0161ti aplinkos \u012ftakos. Jeigu \u0161alia u\u017etenka sveiko proto nepraradusi\u0173 asmen\u0173, tai, lyginant su kaimo \u0161okiais, vienas sugriebia vien\u0105 pe\u0161tuk\u0105, kitas – kit\u0105, ir konflikto pavyksta i\u0161vengta.<\/p>\n
Deja, \u0161iandien, i\u0161plitus nuod\u0117mei, stebime kitok\u012f aplinkini\u0173 elges\u012f – matydami bekylant\u012f konflikt\u0105, jie j\u012f tik skatina. O neretai tie skatinantys, pad\u0117dami tai vienam, tai kitam, dar ir gauna i\u0161 jo naudos.<\/p>\n
Nors, pasikartosiu, turint truput\u012f daugiau geros valios ar sveiko proto atsvar\u0105, buitini\u0173, kaip ir pasaulini\u0173, konflikt\u0173 b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti.<\/p>\n
Tarkim, Indija ir Banglade\u0161as, kur nuo seno yra \u012ftamp\u0173 ir nesutarim\u0173, sugeb\u0117jo taikiai, per sutartis apsikeisti keliomis de\u0161imtimis gin\u010dytin\u0173 anklav\u0173. Tai kod\u0117l taip negali sus\u0117sti bei sutarti Maskvos ir Kijevo slavai.<\/p>\n
Juk, remiantis gera valia, manau, i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 buvo galima susitarti taip, kaip Indija su Banglade\u0161u.<\/p>\n
Saky\u010diau, krik\u0161\u010dionys da\u017eniau tur\u0117t\u0173 vadovautis \u0160v. apa\u0161talo Pauliaus lai\u0161ke romie\u010diams i\u0161sakytomis mintimis: \u201e\/…\/ visi yra nusid\u0117j\u0119 ir stokoja Dievo garb\u0117s, o nuteisinami dovanai jo malone d\u0117l Kristaus J\u0117zaus atpirkimo” (Rom 3, 23 – 24).<\/p>\n
Abipusi\u0173 skriaud\u0173 turi visos tautos – lenkai, ukrainie\u010diai, lietuviai, rusai. Galima jas aitrinti ir d\u0117l to kariauti, bet tokiu atveju karas niekada ir nesibaigs.<\/p>\n
Arba, link\u0117dami taikos XXI a., gal\u0117tume \u012fsi\u017ei\u016br\u0117ti \u012f ger\u0105sias istorijas ir pasiimti i\u0161 j\u0173 ka\u017ek\u0105 praktiniams sprendimams. Vokie\u010diai ir pranc\u016bzai \u0161imtme\u010diais buvo prie\u0161ai, bet po daugyb\u0117s skaud\u017ei\u0173 patir\u010di\u0173 sugeb\u0117jo tapti vienais geriausi\u0173 partneri\u0173 Europoje.<\/p>\n
Jie savo pavyzd\u017eiu \u012frod\u0117, kad jeigu atsiranda pakankamai taikdari\u0161k\u0173 geros valios lyderi\u0173, taikdari\u0161k\u0173 visuomeni\u0173, tuomet nugali taikos siekimas.<\/p>\n
– Kaip visame \u0161iame pasauliniame kontekste vertintum\u0117te Lietuvos politikus?<\/p>\n
– Sav\u0173 peikti nesinori. Tautie\u010diai, lietuviai, kokie jie beb\u016bt\u0173, visuomet yra ar\u010diau \u0161irdies. Kaip savo laiku sak\u0117 Vai\u017egantas – m\u0117\u0161luo\u010diai, niekad\u0117jai, padlecai tie lietuviai, bet mano broliai, tod\u0117l turiu stengtis jiems pad\u0117ti, ger\u0105 link\u0117ti ir kelti j\u0173 visuomenin\u012f b\u016bv\u012f.<\/p>\n
Lietuvos tyliojoje daugumoje yra daug sveikos nuovokos ir sveiko proto \u017emoni\u0173.<\/p>\n
Bet \u010dia kyla klausimas – kod\u0117l, gyvendama demokratijoje, did\u017eioji visuomen\u0117s dalis esminiuose, likiminiuose sprendimuose d\u0117l m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s neturi lemiamo \u017eod\u017eio.<\/p>\n
Kaip pavyzdys – nesibaigiantys gin\u010dai d\u0117l referendumo \u0160eimos klausimu. Daugiau negu 70 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 nori, kad \u012fstatymais b\u016bt\u0173 \u012ftvirtinta \u0161eimos samprata, bet m\u016bs\u0173 rinkti politikai nepaiso rink\u0117j\u0173 valios.<\/p>\n
Ir tai vyksta tuo metu, kai i\u0161 Vakar\u0173 – JAV, Italijos, Vokietijos, Vidurio Europos – pu\u010dia nauji v\u0117jai, atmetantys leftistines, \u017emogaus prigim\u010diai prie\u0161taraujan\u010dias id\u0117jas.<\/p>\n
Prisiminus prie\u0161kario spaud\u0105, kuomet buvo did\u017eiuojamasi Lietuvos kult\u016bros ir politikos veik\u0117jais, netgi \u012f vald\u017ei\u0105 po perversmo at\u0117jusiu prezidentu Antanu Smetona, beje, vienu intelektualiausi\u0173 savo meto \u017emoni\u0173, did\u017eiuotis nor\u0117t\u0173si ir dabartiniais lyderiais.<\/p>\n
Deja, \u0161iandien ne tik ministrai, bet ir auk\u0161tesni valstyb\u0117s pareig\u016bnai, u\u017euot \u012fkv\u0117p\u0119 visuomenei rimties ir susitelkimo, savo pasisakymais kartais kursto paaugli\u0161k\u0105 isterij\u0105.<\/p>\n
Visuomen\u0117 ir taip lengvai manipuliuojama kra\u0161tutini\u0173 \u017einiasklaidos akcij\u0173 bei lengvai \u012fvedama \u012f nesveik\u0105 agresij\u0105. Auk\u0161\u010diausi \u0161alies vadovai tur\u0117t\u0173 jausti atsakomyb\u0119, nuosaikum\u0105, i\u0161laikyti sveik\u0105 prot\u0105 ir kalb\u0117ti diplomati\u0161kai, bet daug da\u017eniau atrodo, kad b\u016btent jie yra tie, kurie \u201ekursto mu\u0161tynes”.<\/p>\n
Tai kelia real\u0173 pavoj\u0173 Lietuvos kaip valstyb\u0117s i\u0161likimui bei atei\u010diai. Mes, \u0161alies \u017emon\u0117s, turime teis\u0119 tik\u0117tis i\u0161 einan\u010di\u0173 \u012f vald\u017ei\u0105 daugiau intelekto, atsakomyb\u0117s, daugiau pastang\u0173. Lietuvos \u017emoni\u0173, jos gamtos ir ekonomikos interesai turi b\u016bti pirmiausia.<\/p>\n
Tad \u0161iuo atveju labai daug priklauso nuo rink\u0117j\u0173, nuo j\u0173 pastang\u0173, kad pagaliau \u012f vald\u017ei\u0105 ateit\u0173 tie, kurie brangint\u0173 \u0161al\u012f bei jos \u017emones.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 – U\u017eduosiu filosofin\u012f klausim\u0105 – visos religijos moko taikos, susitaikymo, nuolankumo, ta\u010diau pasaulyje niekaip nesibaigia karai ir…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":188382,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,619,24,22558,29512,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,29513,28,29,29514,2864,5270,4480,26,27,14704,6131,10744,74,75,76],"class_list":["post-188381","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-grigas","tag-headlines","tag-karai","tag-kitaminciai","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-persekioti","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-puikybe","tag-religija","tag-seima","tag-taika","tag-top-stories","tag-topstories","tag-totalitarizmas","tag-tsrs","tag-ulbinaite","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116645556733481966","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/188381","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=188381"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/188381\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/188382"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=188381"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=188381"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=188381"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}