Kriz\u0117 negarantuota, ta\u010diau neramiems laikams geriau ruo\u0161tis <\/p>\n
Europos Centrinis Bankas (ECB) prognozuoja, kad infliacija euro zonoje \u0161i\u0173 met\u0173 antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f tur\u0117t\u0173 \u0161oktel\u0117ti iki 3,1 proc. Be abejo, did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 tam tur\u0117s kriz\u0117 Artimuosiuose Rytuose.<\/p>\n
\u201eBigbank\u201c vyriausiasis ekonomistas Raulas Eametsas teig\u0117, kad pagal istorinius rodiklius geopolitiniai \u012fvykiai infliacij\u0105 Europoje \u0161iais metais gali past\u016bm\u0117ti iki ma\u017edaug 6 proc. lygio.<\/p>\n
Tokiu atveju ECB b\u016bt\u0173 priverstas kelti pal\u016bkan\u0173 normas, o tai rei\u0161kia, kad i\u0161gyventume dar vien\u0105 laikotarp\u012f mok\u0117dami daugiau u\u017e pabrangusius maisto produktus prekybos centruose, didesnes s\u0105skaitas u\u017e \u0161ildym\u0105 ir padid\u0117jusias paskol\u0173 \u012fmokas.<\/p>\n
Nepadeda ir tai, kad su ekonominiais sunkumais jau kur\u012f laik\u0105 susiduria Vokietija: u\u017edaromos gamyklos, ma\u017e\u0117ja eksportas \u012f Kinij\u0105 ir JAV. Nors kol kas Vokietijos kriz\u0117 lokali, tokio dyd\u017eio ekonomikos s\u0105stingis ilgainiui gali padaryti rimt\u0105 \u012ftak\u0105 ir Baltijos \u0161ali\u0173 pad\u0117\u010diai d\u0117l prekybos su Vokietija masto. Specialistai ragina nepanikuoti, bet b\u016bti pasiruo\u0161usiems.<\/p>\n
Svarbu matyti bendr\u0105 vaizd\u0105 <\/p>\n
Papras\u010diausias b\u016bdas pasiruo\u0161ti krizei \u2013 ai\u0161kiai matyti savo \u012fsipareigojimus ir j\u0173 poveik\u012f m\u0117nesio biud\u017eetui. \u017dmon\u0117s da\u017enai bijo b\u016bsto paskol\u0173 d\u0117l itin ilgo \u012fsipareigojimo termino ir nema\u017e\u0173 \u012fmok\u0173, bet n\u0117 nemirktel\u0117dami prisiima kelet\u0105 ma\u017eesni\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 vienu metu.<\/p>\n
Renkantis bet kokias finansavimo paslaugas, svarbu \u017ei\u016br\u0117ti ne tik \u012f vienos \u012fmokos dyd\u012f, bet ir \u012f bendr\u0105 vis\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 sum\u0105, terminus, pal\u016bkanas ir galim\u0105 poveik\u012f suma\u017e\u0117jus pajamoms. Dalis finansini\u0173 sprendim\u0173 priimama \u017ei\u016brint \u012f patraukli\u0105 m\u0117nesin\u0119 \u012fmok\u0105, tod\u0117l verta pasitikrinti, kiek tokie \u012fsipareigojimai i\u0161 ties\u0173 kainuoja per vis\u0105 laikotarp\u012f.<\/p>\n
Tam naudinga pasidaryti \u201ei\u0161laid\u0173 \u017eem\u0117lap\u012f\u201c: per\u017ei\u016br\u0117ti paskutini\u0173 trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 banko i\u0161ra\u0161us ir suskirstyti savo i\u0161laidas \u012f skirtingas kategorijas. Toks pratimas gali pad\u0117ti atrasti iki keli\u0173 \u0161imt\u0173 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f, kuriuos galima skirti taupymui ar paskolos na\u0161tai ma\u017einti nepabloginant gyvenimo kokyb\u0117s.<\/p>\n
Apie sunkumus reikia kalb\u0117ti <\/p>\n
Statistika rodo, kad pirmasis \u017eingsnis siekiant susitvarkyti skolas \u2013 problemos pripa\u017einimas. \u201eCreditinfo\u201c duomenimis, net 58 proc. skol\u0173, apie kurias paskelbiama vie\u0161ai, sumokamos grei\u010diau nei per 30 dien\u0173.<\/p>\n
Sprendimo b\u016bd\u0173 ie\u0161koti link\u0119 ir patys kreditoriai: \u201eAnkstyvas bendravimas su savo bankais suteikia nema\u017eai galimybi\u0173: pakeisti mok\u0117jim\u0173 grafik\u0105, atid\u0117ti mok\u0117jimus, per\u017ei\u016br\u0117ti pal\u016bkanas. Kreditoriui naudingiau pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti situacij\u0105, nei prad\u0117ti teisminius procesus\u201c, \u2013 ai\u0161kina \u201eBigbank\u201c vadovas Lietuvoje Rolandas Norvilas.<\/p>\n
Be to, d\u0117l refinansavimo kreiptis galima net ir tada, kai tiesiog norima geresni\u0173 s\u0105lyg\u0173. Viena i\u0161 pagrindini\u0173 refinansavimo naud\u0173 yra tai, kad \u0161i paslauga leid\u017eia visas paskolas sujungti \u012f vien\u0105, o tai suma\u017eina administravimo mokes\u010dius ir bendr\u0105 paskolos na\u0161t\u0105. Kai kuriais atvejais tai gali pad\u0117ti suma\u017einti ir mokamas pal\u016bkanas.<\/p>\n
Na, o jeigu jau v\u0117luojami paskol\u0173 mok\u0117jimai yra \u012fregistruojami oficialiai, verta \u017einoti, kad kreditingum\u0105 kartais galima atkurti. Be to, tokiu atveju skolininkams u\u017ekertamas kelias imti naujas paskolas \u2013 tai neleid\u017eia i\u0161sikasti dar didesn\u0117s duob\u0117s.<\/p>\n
Geriausias laikas pasiruo\u0161ti \u2013 ramyb\u0117s metas <\/p>\n
Recesija ar reik\u0161mingas infliacijos \u0161uolis dabartin\u0117je geopolitin\u0117je ir ekonomin\u0117je aplinkoje gali kilti vos per kelis m\u0117nesius. Tod\u0117l R. Norvilas pabr\u0117\u017eia, kad sud\u0117tingesniems laikotarpiams reikia ruo\u0161tis i\u0161 anksto: \u201ePrivaloma tur\u0117ti bent trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 rezerv\u0105 visoms b\u016btinosioms i\u0161laidoms, o finansinius \u012fsipareigojimus per\u017ei\u016br\u0117ti reikia tada, kai situacija dar stabili, idealiu atveju pirmiausia atsikratant brangiausi\u0173 paskol\u0173.\u201c<\/p>\n
\u0160iuo metu numatoma, kad euro zonos BVP augimas 2026 m. sieks 0,9 proc. Tiesa, Lietuvos bankas \u012f ateit\u012f \u017evelgia kiek optimisti\u0161kiau, skai\u010diuodamas 3,1 proc. augim\u0105 per \u0161iuos ir 2 proc. augim\u0105 per kitus metus. Tai gali reik\u0161ti, kad ekonominiai sunkumai Lietuvoje bus ma\u017eiau ry\u0161k\u016bs, ta\u010diau pasiruo\u0161ti blogiausiam scenarijui visada pravartu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kriz\u0117 negarantuota, ta\u010diau neramiems laikams geriau ruo\u0161tis Europos Centrinis Bankas (ECB) prognozuoja, kad infliacija euro zonoje \u0161i\u0173 met\u0173…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":189174,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,37,39,36,38,40,46],"class_list":["post-189173","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116650908783105146","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/189173","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=189173"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/189173\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/189174"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=189173"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=189173"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=189173"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}