Savo vardadienius \u0161iandien \u0161ven\u010dia Donalda, Donaldas, Jogirda, Jogirdas, Jogys, Jogmin\u0117, Justas, Just\u0117, Rima.<\/p>\n
Gegu\u017e\u0117s 28-oji \u2013 Tarptautin\u0117 moter\u0173 sveikatos gerinimo diena.<\/p>\n
***<\/p>\n
Dangaus k\u016bnai:<\/p>\n
Saul\u0117 \u0161iandien teka 4.55, leid\u017eiasi 21.37. Dienos ilgumas \u2013 16.42.<\/p>\n
\u0160iandien \u2013 \u0161e\u0161toji M\u0117nulio prie\u0161pilnio diena.<\/p>\n
Saul\u0117 Dvyni\u0173 \u017eenkle.<\/p>\n
***<\/p>\n
\u0160i\u0105 dien\u0105 Lietuvoje:<\/p>\n
1877 m. \u010cer\u0117joje, Vitebsko srityje, gim\u0117 lietuvi\u0173 kilm\u0117s pranc\u016bz\u0173 ra\u0161ytojas, poetas, filosofas, diplomatas Oskaras Mila\u0161ius. Mir\u0117 1939 m. Fonteneblo prie Pary\u017eiaus.<\/p>\n
1923 m. litas paskelbtas vienintele atsiskaitymo priemone Klaip\u0117dos kra\u0161te.<\/p>\n
1930 m. Kaune gim\u0117 prozininkas, dramaturgas, politikas Vytautas Petkevi\u010dius. Mir\u0117 2008 m.<\/p>\n
1996 m. Trak\u0173 pilyje susitiko trij\u0173 Baltijos ir keturi\u0173 \u0160iaur\u0117s \u0161ali\u0173 gynybos ministrai. Pirm\u0105 kart\u0105 septyni ministrai savo tradiciniam susitikimui pasirinko Lietuv\u0105.<\/p>\n
2000 m., eidamas 80-uosius metus, mir\u0117 Lietuvos \u0160ventosios Romos ba\u017eny\u010dios kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Vincentas Sladkevi\u010dius.<\/p>\n
2003 m. Seimas pri\u0117m\u0117 Korupcijos prevencijos \u012fstatym\u0105, kuriame numatoma galimyb\u0117 \u012fstaig\u0173 vadovams ir politikams kreiptis \u012f Speciali\u0173j\u0173 tyrim\u0173 tarnyb\u0105 (STT) d\u0117l \u012f valstyb\u0117s tarnyb\u0105 priimam\u0173 ar joje dirban\u010di\u0173 asmen\u0173 patikrinimo.<\/p>\n
2004 m. netoli \u0160ilut\u0117s, Macik\u0173 gyvenviet\u0117je, pa\u0161ventintas septyni\u0173 kry\u017ei\u0173 monumentas, skirtas Pirmojo ir Antrojo pasaulini\u0173 kar\u0173 vokie\u010di\u0173 belaisviams atminti.<\/p>\n
2007 m. Japonijos imperatorius Akihito ir imperatorien\u0117 Michiko atsiunt\u0117 pad\u0117kos lai\u0161k\u0105 prezidentui Valdui Adamkui ir poniai Almai Adamkienei u\u017e svetingum\u0105 Japonijos imperatori\u0161kosios poros valstybinio vizito Lietuvoje gegu\u017e\u0117s 26-27 dienomis metu.<\/p>\n
2008 m. Lietuvos esperantinink\u0173 \u017eurnalist\u0173 asociacijos vadovas, \u017einomas radijo ir televizijos \u017eurnalistas Audrys Antanaitis i\u0161rinktas Pasaulin\u0117s esperantinink\u0173 \u017eurnalist\u0173 asociacijos (TEJHA) prezidentu.<\/p>\n
2015 m. eidamas 76-uosius metus mir\u0117 legendinis boksininkas, olimpinis vice\u010dempionas Jonas \u010cepulis.<\/p>\n
2017 m. eidama 95-uosius gyvenimo metus mir\u0117 Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos nar\u0117, poet\u0117, ilgamet\u0117 lietuvi\u0173 kalbos ir literat\u016bros mokytoja-ekspert\u0117, pokario partizan\u0173 ry\u0161inink\u0117, Kretingos garb\u0117s piliet\u0117 Bron\u0117 Liniauskien\u0117.<\/p>\n
2017 m. Lietuvos irkluotojai Dovydas Nemeravi\u010dius, Martynas D\u017eiaugys, Rolandas Ma\u0161\u010dinskas ir Aurimas Adomavi\u010dius \u010cekijoje vykusio Europos \u010dempionato porini\u0173 keturvie\u010di\u0173 val\u010di\u0173 klas\u0117je i\u0161kovojo aukso medalius.<\/p>\n
2018 m. Latvijoje, Liepojoje, prie universiteto Gamtos moksl\u0173 ir in\u017einerijos fakulteto (buvusios Liepojos gimnazijos) atidengta atminimo lenta trims Vasario 16-osios Nepriklausomyb\u0117s Akto signatarams, kurie mok\u0117si Liepojos gimnazijoje. Lenta skirta Stanislovo Narutavi\u010diaus (1862-1932), Aleksandro Stulginskio (1885-1969) ir Jono Smilgevi\u010diaus (1870-1942), kurie \u012fvairiais laikotarpiais mok\u0117si tuomet\u0117je Liepojos gimnazijoje, atminimui \u012fam\u017einti. Granitin\u0119 atminimo lent\u0105 suk\u016br\u0117 skulptorius Marijonas \u0160lektavi\u010dius.<\/p>\n
2021 m. tarpukario Lietuvos scenografo, grafiko ir tapytojo Mstislavo Dobu\u017einskio (1875-1957) archyviniai dokumentai, atrasti \u010cekijoje, oficialiai perduoti Lietuvos literat\u016bros ir meno archyvui.<\/p>\n
\u0160i\u0105 dien\u0105 pasaulyje:<\/p>\n
585 m. prie\u0161 Krist\u0173 Mesopotamijoje (dabartiniame Irake) \u012fvyko lyd\u0173 ir med\u0173 m\u016b\u0161is – pirmasis m\u016b\u0161is, kurio data yra tiksliai \u017einoma. Jis sustojo pa\u010diame \u012fkar\u0161tyje, nes t\u0105 dien\u0105 \u012fvyko visi\u0161kas Saul\u0117s u\u017etemimas.<\/p>\n
1156 m. prie Brindizio sumu\u0161\u0119s Bizantijos laivyn\u0105 Sicilijos karalius Viljamas nuslopino prie\u0161 j\u012f surengt\u0105 sukilim\u0105.<\/p>\n
1524 m. gim\u0117 Osman\u0173 imperijos sultonas Selimas II.<\/p>\n
1660 m. Vokietijos Osnabriuko mieste gim\u0117 Did\u017eiosios Britanijos karalius Jurgis I. 1714 metais jis tapo pirmuoju Hanoverio dinastijos karaliumi Did\u017eiosios Britanijos soste.<\/p>\n
1738 m. gim\u0117 pranc\u016bz\u0173 gydytojas ir mirties bausm\u0117s \u0161alininkas Josephas Ignacas Guillotinas. Pirmas mirties nuosprendis, panaudojant v\u0117liau jo vardu pavadint\u0105 \u012ftais\u0105 – giljotin\u0105, buvo \u012fvykdytas 1792 met\u0173 baland\u017eio 25 dien\u0105.<\/p>\n
1759 m. gim\u0117 Anglijos valstyb\u0117s veik\u0117jas ir politikas Williamas Pittas Jaunesnysis. 1783 metais jis tapo jauniausiu Did\u017eiosios Britanijos ministru pirmininku.<\/p>\n
1884 m. gim\u0117 \u010dek\u0173 veik\u0117jas, vienas i\u0161 modernios \u010cekoslovakijos \u012fk\u016br\u0117j\u0173 Eduardas Benesas. 1918-1935 metais jis buvo \u0161alies u\u017esienio reikal\u0173 ministras, o 1935-1938 metais – prezidentas.<\/p>\n
1929 m. Niujorke demonstruotas pirmas pilno metra\u017eo filmas \u201eOn With the Show” – su garsu ir spalvomis.<\/p>\n
1934 m. Kanadoje Oliva Dionne pagimd\u0117 penketuk\u0105 – Cecilie, Emilie, Marie, Annette ir Yvonne. Tai – pirmasis pasaulyje i\u0161gyven\u0119s penketukas.<\/p>\n
1940 m. Belgijos karalius Leopoldas pasidav\u0117 nacistin\u0117s Vokietijos armijai.<\/p>\n
1940 m. Diunkerke prasid\u0117jo sumu\u0161tos s\u0105junginink\u0173 armijos evakavimas. Bir\u017eelio 2 dien\u0105 pasibaigus \u0161iai operacijai i\u0161 viso buvo i\u0161gelb\u0117ti 224 585 britai ir 112 546 pranc\u016bz\u0173 kariai.<\/p>\n
1961 m. Londone \u012fkurta nevyriausybin\u0117 \u017emogaus teisi\u0173 gynimo organizacija \u201eAmnesty International”.<\/p>\n
1972 m. Pary\u017eiuje mir\u0117 Vindzoro hercogas, buv\u0119s Did\u017eiosios Britanijos karalius Eduardas VIII, kuris po konstitucin\u0117s kriz\u0117s sosto atsisak\u0117 1936 metais.<\/p>\n
1982 m. popie\u017eius Jonas Paulius II atvyko \u012f Did\u017ei\u0105j\u0105 Britanij\u0105 – tai buvo pirmasis Romos katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios vadovo vizitas \u010dia nuo 1531 met\u0173.<\/p>\n
1982 m. per kar\u0105 d\u0117l Folklendo sal\u0173 Did\u017eiosios Britanijos paj\u0117gos susigr\u0105\u017eino Port Darvino ir Gus Gryno miestus bei \u012f nelaisv\u0119 pa\u0117m\u0117 daugiau kaip 1,4 t\u016bkst. Argentinos kareivi\u0173.<\/p>\n
1987 m. 19-metis vokietis Mathias Rustas priva\u010diu l\u0117ktuvu, nepasteb\u0117tas prasmuk\u0119s pro sovietin\u0119 prie\u0161l\u0117ktuvin\u0117s gynybos sistem\u0105, i\u0161 Helsinkio atskrido \u012f Maskv\u0105 ir nusileido Raudonojoje aik\u0161t\u0117je.<\/p>\n
1991 m. mai\u0161tinink\u0173 tankai \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f Etiopijos sostin\u0119 Adis Abeb\u0105 – taip baig\u0117si 17 met\u0173 truk\u0119s marksist\u0173 valdymas, \u0161aliai primet\u0119s kar\u0105 ir bad\u0105.<\/p>\n
1995 m. Sachaline, Neftegorsko mieste, \u012fvyko daugiausia auk\u0173 nusine\u0161\u0119s \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas Rusijos istorijoje – per 7,5 balo pagal Richterio skal\u0119 \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0105 \u010dia gyvyb\u0117s neteko 1 989 \u017emon\u0117s.<\/p>\n
1995 m. raketai netoli Kroatijos sienos pataikius \u012f sraigtasparn\u012f \u017euvo Bosnijos u\u017esienio reikal\u0173 ministras Irfanas Liubijanki\u010dius.<\/p>\n
1997 m. Rusija ir Ukraina pasira\u0161\u0117 sutart\u012f, pagal kuri\u0105 Rusijos Juodosios j\u016bros karo laivai 20 met\u0173 gal\u0117s stov\u0117ti Sevastopolio baz\u0117je.<\/p>\n
1998 m. Pakistanas atliko pirmuosius penkis branduolinius bandomuosius sprogimus. Toks jo \u017eingsnis susilauk\u0117 tarptautinio pasmerkimo, o JAV bei Japonija netrukus \u012fved\u0117 ekonomines sankcijas.<\/p>\n
1999 m. po 22 metus trukusios restauracijos Leonardo da Vin\u010dio \u0161edevras \u201ePaskutin\u0117 vakarien\u0117” tapo v\u0117l prieinamas lankytojams.<\/p>\n
2002 m. NATO ir Rusija \u012fsteig\u0117 nauj\u0105 saugumo bendradarbiavimo forum\u0105 – NATO ir Rusijos Taryb\u0105, kurioje Rusija lygiomis teis\u0117mis pos\u0117d\u017eiavo su 19 NATO s\u0105jungininki\u0173.<\/p>\n
2003 m. Kolumbija i\u0161dav\u0117 Jungtin\u0117ms Valstijoms marksist\u0105 Nelson\u0105 Vargas\u0105 Rued\u0105, kuris kaltinamas 1999 metais nu\u017eud\u0119s tris amerikie\u010dius. Pirm\u0105 kart\u0105 Kolumbijos marksistas buvo perduotas amerikie\u010diams.<\/p>\n
2004 m. \u010cil\u0117s apeliacinis teismas panaikino buvusio \u010cil\u0117s diktatoriaus Augusto Pinocheto teisin\u012f imunitet\u0105.<\/p>\n
2008 m. Nepalas panaikino prie\u0161 240 met\u0173 atsiradusi\u0105 monarchij\u0105 ir tapo naujausia respublika pasaulyje.<\/p>\n
2010 m. Indijos Vakar\u0173 Bengalijos valstijoje nuo b\u0117gi\u0173 nul\u0117k\u0117 traukinys, \u017euvo 141 keleivis.<\/p>\n
2014 m. Egipto prezidentu i\u0161rinktas Abdelis Fattah\u2018as el-Sisis.<\/p>\n
2014 m. mir\u0117 garsi amerikie\u010di\u0173 poet\u0117, ra\u0161ytoja ir visuomen\u0117s veik\u0117ja Maya Angelou. Ji labiausiai i\u0161gars\u0117jo 1969 metais i\u0161leistais memuarais \u201e\u017dinau, kod\u0117l gieda narvelyje u\u017edarytas pauk\u0161tis” (I Know Why the Caged Bird Sings).<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Savo vardadienius \u0161iandien \u0161ven\u010dia Donalda, Donaldas, Jogirda, Jogirdas, Jogys, Jogmin\u0117, Justas, Just\u0117, Rima. Gegu\u017e\u0117s 28-oji \u2013 Tarptautin\u0117…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":189300,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,187,192,34,35,26827,24,186,189,188,32,33,37,39,36,38,40,191,190,23,22,44,28,29,193,26,27,185,74,75,76],"class_list":["post-189299","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-citatos","tag-dienos","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-geguze","tag-headlines","tag-idomybes","tag-istorija","tag-ivykiai","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-metai","tag-naujieji","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-savaite","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vardadieniai","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116651403837549149","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/189299","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=189299"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/189299\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/189300"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=189299"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=189299"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=189299"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}