{"id":19076,"date":"2025-10-16T17:15:08","date_gmt":"2025-10-16T17:15:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/19076\/"},"modified":"2025-10-16T17:15:08","modified_gmt":"2025-10-16T17:15:08","slug":"lietuviai-skolintis-nebebijo-vidutine-paskolos-suma-per-metus-isaugo-daugiau-nei-trecdaliu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/19076\/","title":{"rendered":"Lietuviai skolintis nebebijo: vidutin\u0117 paskolos suma per metus i\u0161augo daugiau nei tre\u010ddaliu"},"content":{"rendered":"<p>Per pirmuosius a\u0161tuonis \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesius vidutin\u0117 vartojimo paskolos suma tarp \u201eCitadele\u201c banko Lietuvos klient\u0173 i\u0161augo 42 proc. Pernai ji siek\u0117 5 344 eurus, \u0161iemet \u2013 jau 7 602 eur\u0105. Lietuva u\u017eima antr\u0105 viet\u0105 Baltijos \u0161alyse pagal vidutin\u0119 paskolos sum\u0105, rodo \u0161io banko duomenys. Ekspertas paai\u0161kino, kas l\u0117m\u0117 tok\u012f augim\u0105. \u00a0<\/p>\n<p>\u201eCitadele\u201c banko klientai Lietuvoje \u0161iemet i\u0161siskiria aktyvumu vartojimo paskol\u0173 rinkoje. 2025 m. sausio\u2013rugpj\u016b\u010dio laikotarpiu vidutin\u0117 vartojimo paskolos suma tarp \u0161alies klient\u0173 siek\u0117 7 602 eurus, kai pernai per t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f ji buvo 5 344 eurai.<\/p>\n<p>Pasak banko Lietuvos filialo vadovo Dariaus Burdai\u010dio, tai l\u0117m\u0117 d\u0117l ma\u017e\u0117jan\u010dio EURIBOR, augan\u010di\u0173 atlyginim\u0173 ir suvaldyto infliacijos lygio atsigaunanti gyventoj\u0173 perkamoji galia. \u00a0<\/p>\n<p>\u201ePagal vartotoj\u0173 optimizmo rodikl\u012f, Lietuva yra tarp lyderi\u0173 Europoje, o kuo \u017emon\u0117s labiau u\u017etikrinti d\u0117l savo finansin\u0117s pad\u0117ties, tuo labiau link\u0119 skolintis ir planuoti didesnius pirkinius\u201c, \u2013 sako D. Burdaitis.<\/p>\n<p>Anot jo, dar vienas veiksnys \u2013 auk\u0161tas kain\u0173 lygis. Nuo pandemijos prad\u017eios kainos Lietuvoje pakilo daugiau nei 48 proc., tad nema\u017eai \u017emoni\u0173 brangesnius pirkinius renkasi finansuoti paskolomis.<\/p>\n<p>\u201eVienas pagrindini\u0173 \u0161uolio veiksni\u0173 yra ir bendras kain\u0173 augimas. Kuo auk\u0161tesnis kain\u0173 lygis, tuo didesn\u0117s sumos reikalingos pirkiniams finansuoti. Be to, augan\u010di\u0105 vidutin\u0119 paskolos sum\u0105 l\u0117m\u0117 ir bank\u0173 kreditavimo politikos poky\u010diai \u2013 prailginti terminai, padidintos maksimalios sumos\u201c, \u2013 ai\u0161kina D. Burdaitis.<\/p>\n<p>Did\u017eiausias sumas skolinasi estai \u00a0<\/p>\n<p>Lietuva, pagal vidutin\u0119 vartojimo paskolos sum\u0105, \u0161iemet u\u017eima antr\u0105 viet\u0105 Baltijos \u0161alyse, rodo banko klient\u0173 duomenys. Did\u017eiausios paskolos suteikiamos Estijoje, kur vidutin\u0117 \u201eCitadele\u201c klient\u0173 paskola per pirmus a\u0161tuonis 2025 m. m\u0117nesius siek\u0117 8 279 eurus (apie 8 proc. daugiau nei pernai). Lietuva rikiuojasi antroje vietoje su 7 602 eurais, o Latvijoje \u201eCitadele\u201c klientai skolinosi ma\u017eiausiai \u2013 vidutin\u0117 suma siek\u0117 4 271 eurus (apie 29 proc. daugiau nei pernai). Bendras Baltijos \u0161ali\u0173 banko klient\u0173 vidurkis \u0161iemet sudaro 6 717 eur\u0173.<\/p>\n<p>\u201eLietuvos ekonomika pastaruosius por\u0105 met\u0173 yra lyder\u0117 Baltijos regione. Latvijoje ilg\u0105 laik\u0105 vyravo stagnacija, o pirmieji vartojimo atsigavimo \u017eenklai pasirod\u0117 tik \u0161iemet. Estijos vartojimo rinka po pandemijos piko i\u0161liko labiau atsargesn\u0117, nors b\u016btent estai skolinasi didesn\u0117mis sumomis. Tai lemia tiek auk\u0161tesnis kain\u0173 lygis, tiek gyventoj\u0173 pajam\u0173 strukt\u016bra\u201c, \u2013 komentuoja D. Burdaitis.<\/p>\n<p>Vartojimo paskolos i\u0161lieka populiariausios<\/p>\n<p>Visose Baltijos \u0161alyse, nor\u0117dami pasiskolinti l\u0117\u0161\u0173, \u201eCitadele\u201c banko klientai daugiausia parai\u0161k\u0173 teikia d\u0117l vartojim\u0173 paskol\u0173. Lietuvoje toki\u0173 parai\u0161k\u0173 per pirmus a\u0161tuonis \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesius gauta daugiau kaip 41 t\u016bkst. Pagal populiariausi\u0173 paskol\u0173 paskirt\u012f, antroje vietoje rikiuojasi paskolos \u012fvairioms kasdienin\u0117ms reikm\u0117ms (buitinei technikai ir pan.), tre\u010dioje \u2013 paskolos b\u016bsto atnaujinimui ar remontui, o ketvirtoje \u2013 paskolos automobilio \u012fsigijimui. Banko duomenimis, parai\u0161k\u0173 d\u0117l paskol\u0173 automobilio \u012fsigijimui skai\u010dius per metus padvigub\u0117jo.<\/p>\n<p>Lietuvoje, kaip ir visame Baltijos regione, aktyviausi paskol\u0173 gav\u0117jai yra 28\u201345 met\u0173 klientai. \u0160iai grupei tenka 55 proc. vis\u0173 suteikt\u0173 paskol\u0173. \u00a0<\/p>\n<p>\u201eTai nat\u016bralu \u2013 \u0161i am\u017eiaus grup\u0117 yra aktyviausia ekonomine prasme, kadangi turi did\u017eiausi\u0105 poreik\u012f ir galimybes \u012fsigyti b\u016bst\u0105, automobilius, investuoti \u012f \u0161eimos poreikius. Vyresni nei 45 met\u0173 gyventojai sudaro apie penktadal\u012f skolinink\u0173, o jaunesni nei 23 met\u0173 \u2013 vos kelis procentus\u201c, \u2013 pa\u017eymi D. Burdaitis.<\/p>\n<p>Eksperto teigimu, nors paskol\u0173 sumos \u0161iemet augo itin spar\u010diai, artimiausiu metu tik\u0117tinas stabilizavimasis.\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Per pirmuosius a\u0161tuonis \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesius vidutin\u0117 vartojimo paskolos suma tarp \u201eCitadele\u201c banko Lietuvos klient\u0173 i\u0161augo 42 proc.&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":19077,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,854,6255,37,164,39,36,38,40,5148,6253,1473,6256,4644,6257,46,6254],"class_list":{"0":"post-19076","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-daugiau","10":"tag-isaugo","11":"tag-lietuva","12":"tag-lietuviai","13":"tag-lietuviu","14":"tag-lithuania","15":"tag-lithuanian","16":"tag-lt","17":"tag-metus","18":"tag-nebebijo","19":"tag-paskolos","20":"tag-skolintis","21":"tag-suma","22":"tag-trecdaliu","23":"tag-verslas","24":"tag-vidutine"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19076","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=19076"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19076\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/19077"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=19076"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=19076"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=19076"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}