![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/photo_6389778.jpg\")
<\/p>\nTuo tarpu metin\u0117 infliacija \u0161iemet sieks 5,2 proc.<\/p>\n
Toks didelis 2,9 proc. ir 5,2 proc. skirtumas rei\u0161kia, kad, vaizd\u017eiai kalbant, \u0161alies \u016bkis va\u017eiuoja paspirtuku, o pinigai \u017emoni\u0173 ki\u0161en\u0117se nuvert\u0117s tarsi va\u017eiuojant dvira\u010diu.<\/p>\n
Ko laukti ateityje?<\/p>\n
TVF atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, jog dabartin\u012f \u0161alies ekonomikos augim\u0105 laikinai skatina ir \u017emoni\u0173 pinigai, atsiimti i\u0161 II pakopos pensij\u0173 fond\u0173. Mat gyventojai daugiau perka paslaug\u0173 ir preki\u0173.<\/p>\n
Kita vertus, kaip pastebi TVF, Lietuvos skola, \u0161iuo metu siekianti beveik 40 proc.<\/p>\n
BVP, tai yra, apie 33 mlrd. Eur, toliau augs ir 2030 m. sudarys 55 proc. Tai bus daugiau nei pus\u0117 m\u016bs\u0173 \u0161alies BVP.<\/p>\n
Infliacija, tai yra pinig\u0173 nuvert\u0117jimas, taip pat link\u0119s did\u0117ti. Pernai metin\u0117 infliacija siek\u0117 3,4 proc., o \u0161iemet prognozuojama 5,2 proc.<\/p>\n
Vadinasi, 10 Eur perkamoji galia per metus nusiris iki 9,48 Eur.<\/p>\n
Si\u016blo ma\u017eiau i\u0161laidauti<\/p>\n
TVF atstovai pateik\u0117 Lietuvai rekomendacijas. Vis\u0173 pirma, stengtis ma\u017eiau i\u0161laidauti. Tai yra, imtis grie\u017etesn\u0117s fiskalin\u0117s politikos. Tame tarpe – ir vald\u017eios sektoriuje, nes pernai valstyb\u0117s valdymui skirtos l\u0117\u0161os buvo vir\u0161ytos iki 18 proc. BVP. Tai yra, valstyb\u0117 i\u0161leido daugiau pinig\u0173 nei surinko mokes\u010di\u0173.<\/p>\n
Tod\u0117l TVF si\u016blo i\u0161augusias i\u0161laidas padengti didinant mokes\u010dius. Es\u0105 daugelyje Europos valstybi\u0173 mokes\u010diai yra didesni nei Lietuvoje, o galimyb\u0117s kitaip reik\u0161mingai suma\u017einti vald\u017eios sektoriaus i\u0161laidas yra ribotos. Mat vis vien reikia u\u017etikrinti vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 kokyb\u0119.<\/p>\n
Kita vertus, nors TVF misija darbavosi Lietuvoje kelias savaites, jos rekomendacijos tradicin\u0117s. Pirma, didinti produktyvum\u0105 ir efektyvum\u0105. Antra – skatinti skaitmenizacij\u0105. Tre\u010dia – didinti verslo prieig\u0105 prie kapitalo. Ketvirta – stiprinti pensij\u0173 sistem\u0105 ir atei\u010diai tausoti \u201eSodros” finansin\u012f rezerv\u0105. O \u0161iaip, TVF vertinimu, Lietuvos finans\u0173 sistema stabili, bankai – saug\u016bs.<\/p>\n
Palaukime rudens<\/p>\n
<\/p>\n
Seimo Biud\u017eeto ir finans\u0173 komiteto narys Robertas PUCHOVI\u010cIUS sako manantis, kad toks po\u017ei\u016bris \u012f artimiausias m\u016bs\u0173 ekonomikos perspektyvas, viso labo, yra tik TVF vertinimas.<\/p>\n
\u201eAi\u0161kiau bus ruden\u012f, – patikino R.Puchovi\u010dius. – Tada bus matyti, kaip \u017emon\u0117ms atsilieps dalykai, susij\u0119 su Hormuzo s\u0105siaurio blokada ir kada jis bus atidarytas. Jei Amerika sako ties\u0105, tai artimiausiu metu jiems pavyks su Iranu susitarti.<\/p>\n
Kuo grei\u010diau b\u016bt\u0173 s\u0105siauris atidarytas, tuo grei\u010diau ekonomika stabilizuot\u0173si, tuo ma\u017eiau pajustume tuos niuansus, kuriuos ekonomikai suk\u0117l\u0117 \u0161i blokada.<\/p>\n
Bet jeigu tie dalykai u\u017esit\u0119s, tai gali b\u016bti net didesn\u0117 infliacija nei prognozuojama. Tada viskas brangs – maistas, kuras, \u017ealiavos, bet jei greitai susitart\u0173, tai turb\u016bt dideli\u0173 pasekmi\u0173 m\u016bs\u0173 ekonomikai neb\u016bt\u0173.<\/p>\n
O dabar mes jau turime problem\u0173 su kuru, o kai kuro kainos auga, tai automati\u0161kai ir gamybos savikaina augs, visos med\u017eiagos brangs ir t.t.<\/p>\n
Nereikia skub\u0117ti didinti mokes\u010di\u0173. Kol kas reik\u0117t\u0173 tik stengtis, kad kuo grei\u010diau stabilizuotume dabartin\u0119 situacija, kuri susik\u016br\u0117 d\u0117l Irano, JAV ir Izraelio karo. Ekonomik\u0105 galima stabilizuoti ir nedidinant mokes\u010di\u0173.<\/p>\n
\u017dmon\u0117s, i\u0161\u0117j\u0119 i\u0161 antros pensij\u0173 kaupimo pakopos, gavo pinig\u0173 ir taip suaktyvino m\u016bs\u0173 ekonomik\u0105. Dar ruden\u012f \u017eada, kad bus pana\u0161us pinig\u0173 srautas, tod\u0117l tik\u0117tina, kad nebus toki\u0173 blog\u0173 pasekmi\u0173, kaip kai kas prognozuoja.<\/p>\n
Bet kokiu atveju \u0161iai dienai m\u016bs\u0173 ekonomika susiduria su i\u0161\u0161\u016bkiais, nes reikia daug pinig\u0173 skirti gynybai. Tai prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s neduoda, tik i\u0161laidos auga. O TVF tik pateikia rekomendacijas, prognozes. Kaip mums toliau elgtis, kaip gyventi – tik m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s reikalas.”<\/p>\n
Dar neprasiskolinome<\/p>\n
Visgi reikia nepamir\u0161ti, jog Lietuvos skola, palyginus su BVP milijardais, net ir 2030-aisiais bus gerokai ma\u017eesn\u0117 nei BVP. Tuo tarpu, kaip skelbia \u201eEurostat”, labiausiai Europos S\u0105jungoje prasiskolinusios Graikijos skola sudaro 146,1 proc. BVP, Italijos – 137,1 proc. BVP, o Pranc\u016bzijos – 116,1 proc. BVP. Tai rei\u0161kia, jog \u0161i\u0173 valstybi\u0173 skolos yra didesn\u0117s nei jas gali padengti metin\u0117 \u0161alies ekonomika.<\/p>\n
Lietuvai tenka kasmet vis daugiau skolintis, kad finansuot\u0173 \u0161alies gynybos poreikius, ma\u017eint\u0173 socialin\u0119 atskirt\u012f, stiprint\u0173 sveikatos apsaug\u0105, \u0161vietim\u0105, didint\u0173 biud\u017eetinink\u0173 algas ir t.t.<\/p>\n
I\u0161\u0161\u016bki\u0173 kelia ir demografiniai veiksniai, nes visuomen\u0117 sen\u0117ja, traukiasi i\u0161 darbo rinkos, tod\u0117l vis daugiau reik\u0117s socialini\u0173 paslaug\u0173. Tad visa tai sud\u0117jus, valstyb\u0117s skola tik did\u0117s, tod\u0117l reik\u0117s daugiau pastang\u0173 i\u0161laikyti finansin\u012f stabilum\u0105.<\/p>\n
Ministras ramus<\/p>\n
Finans\u0173 ministras Kristupas Vaitiek\u016bnas sako manantis, kad su laiku visos tos gair\u0117s, i\u0161sakytos TVF atstov\u0173, bus po truput\u012f daugiau ar ma\u017eiau \u012fgyvendintos, o Lietuva tokiu gan\u0117tinai sunkiu laiku, kai reikia balansuoti ir gynybos finansavim\u0105, ir ekonomikos augim\u0105, ir nevir\u0161yti i\u0161laid\u0173, vis vien suvaldys situacij\u0105, tad ekonomika nuosekliai augs.<\/p>\n
K.Vaitiek\u016bnas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f TVF misijos rekomendacij\u0105 d\u0117l verslo geresnio pri\u0117jimo prie kapitalo. K.Vaitiek\u016bno teigimu, \u0161i rekomendacija jau \u012fgyvendinama, nes \u016bkininkai gali gauti paskolas nacionaliniame pl\u0117tros banke ILTE.<\/p>\n
Komentuoja\u00a0Seimo Biud\u017eeto ir finans\u0173 komiteto pirmininko pavaduotojas\u00a0Valius \u0104\u017dUOLAS:<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/05\/photo_5854955_1.jpg\")
<\/p>\n
Prognoz\u0117s, ai\u0161ku, yra toks dalykas, kad ne visada jos i\u0161sipildo. Tai \u010dia yra viena medalio pus\u0117. O infliacija – tai visi suprantame, kad (vartojimo) mokes\u010di\u0173 (PVM, akciz\u0173) padidinimas didina ir infliacij\u0105.<\/p>\n
Tai gaunasi tokia situacija, kai i\u0161 vienos pus\u0117s valstyb\u0117 pensijas, ka\u017ekokias i\u0161mokas padidina – ir tada lyg ir geriau \u017emon\u0117ms tur\u0117t\u0173 b\u016bti, bet infliacija t\u0105 alg\u0173, pensij\u0173, i\u0161mok\u0173 did\u0117jim\u0105 suvalgo. Ir blogiausia yra tai, kad suvalgo visk\u0105 – ar tai m\u016bs\u0173 santaupos b\u016bt\u0173, ar ind\u0117liai, ar kitoks turtas – deja, bet infliacija j\u012f taip pat apkramto.<\/p>\n
Tokioje spyruokl\u0117je esame. Tod\u0117l svarbiausias \u017eingsnis i\u0161 vald\u017eios pus\u0117s turb\u016bt b\u016bt\u0173 nebedidinti joki\u0173 mokes\u010di\u0173, kad bent d\u0117l to infliacija nebedid\u0117t\u0173.<\/p>\n
M\u016bs\u0173 ekonomika nesp\u0117ja taip greitai augti, kad aplenkt\u0173 infliacij\u0105. Pavyzd\u017eiui, d\u0117l pasaulio politin\u0117s situacijos kuro kainos kyla. Tokiu atveju reik\u0117t\u0173 grie\u017etesni\u0173 veiksm\u0173 ribojant t\u0173 kain\u0173 augim\u0105 – ar tai b\u016bt\u0173 akcizo suma\u017einimas ar kitoki\u0173 mokes\u010di\u0173 ma\u017einimas.<\/p>\n
Deja, bet reikia ir toki\u0173 priemoni\u0173. Ir greit\u0173 priemoni\u0173.<\/p>\n
Kaip vertin\u010diau TVF prognozes d\u0117l m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s skolos augimo? \u010cia yra tik prognoz\u0117s ir sp\u0117jimai, bet labai sunku suprognozuoti, kaip m\u016bs\u0173 ekonomika augs.<\/p>\n
Jeigu ekonomika prad\u0117s stoti, tai valstyb\u0117s skola prad\u0117t\u0173 stipriai augti, skai\u010diuojant j\u0105 procentais nuo BVP. Bet jeigu m\u016bs\u0173 ekonomika sugeb\u0117t\u0173 pasist\u016bm\u0117ti \u012f geresn\u012f augim\u0105, tai ir skolos rodikliai b\u016bt\u0173 ma\u017eesni.<\/p>\n
Kaip pavyzdys – per 4-5 metus Lietuvos ekonomika gana stipriai paaugo, tod\u0117l ir tas valstyb\u0117s skolos rodiklis neb\u0117ra toks didelis. Mes vis tiek esame tarp t\u0173 \u0161ali\u0173, kurios nei\u0161lipa i\u0161 60-70 proc. BVP skolos rodiklio. Turb\u016bt \u010dia yra pliusas, kad mes sugebame subalansuoti net \u017eemesn\u012f skolos rodikl\u012f nei \u0161ie.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Tuo tarpu metin\u0117 infliacija \u0161iemet sieks 5,2 proc. Toks didelis 2,9 proc. ir 5,2 proc. skirtumas rei\u0161kia,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":191030,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,1766,30,31,2233,34,35,24,5304,1768,32,33,37,39,36,38,40,3172,23,22,29867,1506,1666,28,29,10939,420,26,27,5203],"class_list":["post-191029","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-azuolas","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-bvp","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-ii-pakopa","tag-infliacija","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-mokesciai","tag-naujienos","tag-news","tag-nuvertejimas","tag-pensija","tag-pinigai","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-puchovicius","tag-sodra","tag-top-stories","tag-topstories","tag-tvf"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116663766832876573","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/191029","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=191029"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/191029\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/191030"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=191029"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=191029"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=191029"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}