{"id":191508,"date":"2026-05-31T08:56:18","date_gmt":"2026-05-31T08:56:18","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/191508\/"},"modified":"2026-05-31T08:56:18","modified_gmt":"2026-05-31T08:56:18","slug":"mityba-ka-svarbu-valgyti-vaikams-ir-vyresniems-zmonems","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/191508\/","title":{"rendered":"Mityba: k\u0105 svarbu valgyti vaikams ir vyresniems \u017emon\u0117ms"},"content":{"rendered":"

Per Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 Did\u017eiosios Britanijos vyriausyb\u0117 \u012fved\u0117 normavimo politik\u0105, pagal kuri\u0105 \u0161eimoms buvo skiriama savaitin\u0117 maisto norma. \u0160ios politikos tikslas buvo u\u017etikrinti, kad \u017emon\u0117s gaut\u0173 reikiam\u0105 maist\u0105, kartu u\u017etikrinant, jog maistas b\u016bt\u0173 tolygiai paskirstytas visoje \u0161alyje.<\/p>\n

Cukrus buvo vienas maisto produkt\u0173, kurie buvo normuojami. Asmenims buvo leid\u017eiama suvartoti apie 8 uncijas (227 g) \u0161io saldaus produkto per savait\u0119. Ta\u010diau, j\u0173 dideliam nusivylimui, vaikams iki dvej\u0173 met\u0173 cukraus nebuvo skiriama.<\/p>\n

Kai 1953 m. cukraus normavimas baig\u0117si, vidutinis suaugusi\u0173j\u0173 suvartojamas cukraus kiekis padvigub\u0117jo. Tuo metu \u017emon\u0117s dar ne\u017einojo, kad ateityje mokslininkams tai suteiks puiki\u0105 galimyb\u0119 tiksliai nustatyti ankstyvo cukraus vartojimo poveik\u012f m\u016bs\u0173 sveikatai.<\/p>\n

\"Cukrus\"\/ <\/p>\n

2025 m. paskelbtame straipsnyje tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda i\u0161nagrin\u0117jo 63 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, gimusi\u0173 Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je 1951\u20131956 m. \u2013 kai cukrus buvo normuojamas visapusi\u0161kai, \u2013 medicinines korteles. <\/p>\n

Jie nustat\u0117, kad vaikai, kurie motinos \u012fs\u010diose ir per pirm\u0105sias 1 t\u016bkst. gyvenimo dien\u0173 buvo veikiami ma\u017eesnio cukraus kiekio, v\u0117lesniame gyvenime 20 proc. re\u010diau susirgdavo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis, 25 proc. re\u010diau susirgdavo \u0161irdies nepakankamumu ir 31 proc. re\u010diau patirdavo insult\u0105 nei vaikai, kuriems pasibaigus normavimui buvo leid\u017eiama kim\u0161ti saldumynus.<\/p>\n

Turb\u016bt niekam nebus staigmena su\u017einoti, kad \u0161is glaudus ry\u0161ys tarp cukraus suvartojimo ir sveikatos i\u0161lieka ir mums gimus. Papras\u010diau tariant, per didelis sald\u017ei\u0173 u\u017ekand\u017ei\u0173 suvartojimas kenkia m\u016bs\u0173 sveikatai, nesvarbu, kokio am\u017eiaus esame.<\/p>\n

Ta\u010diau kai kuri\u0173 kit\u0173 maisto produkt\u0173 maistin\u0117 vert\u0117 priklauso nuo to, kokiame gyvenimo etape esame. Pavyzd\u017eiui, naujagimiams ir k\u016bdikiams reikia daug riebal\u0173, esan\u010di\u0173 pieno produktuose ir nenugriebtame piene, ta\u010diau tokia mityba neb\u016bt\u0173 laikoma tokia sveika 20\u201330 met\u0173 am\u017eiaus \u017emon\u0117ms.<\/p>\n

Pasak Londono imperatori\u0161kojo koled\u017eo mitybos mokslinink\u0117s Federicos Amati, didelis vaik\u0173 energijos poreikis rei\u0161kia, kad jiems reikia maisto, kuriame gausu maistini\u0173 med\u017eiag\u0173.<\/p>\n

\"\"\/ <\/p>\n

Vaikyst\u0117je maistas tiesiogine prasme formuoja k\u016bn\u0105 ir smegenis.<\/p>\n

\u201eVaikyst\u0117je maistas tiesiogine prasme formuoja k\u016bn\u0105 ir smegenis\u201c, \u2013 sak\u0117 F. Amati. Be sveik\u0173 kalorij\u0173, vaikams taip pat reikalinga gele\u017eis, jodas ir \u012fvair\u016bs vitaminai, kurie stiprina imunitet\u0105, skatina smegen\u0173 vystym\u0105si ir raumen\u0173 augim\u0105.<\/p>\n

Tai rei\u0161kia, kad reikia valgyti daug vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173, neskaldyt\u0173 gr\u016bd\u0173, pupeli\u0173 ir l\u0119\u0161i\u0173, kokybi\u0161k\u0173 riebal\u0173, \u012fskaitant rie\u0161utus ir s\u0117klas, bei kuo ma\u017eiau perdirbt\u0173 maisto produkt\u0173.<\/p>\n

\u201eNuo apvaisinimo iki pirm\u0173j\u0173 1 t\u016bkst. dien\u0173 ir mokyklos met\u0173 vaikai spar\u010diai auga ir formuoja did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f savo b\u016bsimos kaul\u0173 mas\u0117s, \u2013 teig\u0117 F. Amati. \u2013 \u0160tai kod\u0117l kalcis ir vitaminas D yra prioritetiniai maistiniai elementai \u0161iame etape; jie yra b\u016btini normaliam kaul\u0173 vystymuisi ir sveikai maksimaliai kaul\u0173 masei pasiekti, o tai suma\u017eina osteoporoz\u0117s ir l\u016b\u017ei\u0173 rizik\u0105 v\u0117lesniame gyvenime.\u201c<\/p>\n

A. Amati teigia, kad prakti\u0161kai tai rei\u0161kia reguliariai vartoti kalcio \u0161altinius \u2013 pavyzd\u017eiui, pien\u0105, jogurt\u0105, s\u016br\u012f, kalcio pagrindu pagamint\u0105 tofu ar vitaminais praturtintus augalinius g\u0117rimus \u2013 ir vitamin\u0105 D \u2013 jo turi tokie maisto produktai kaip \u017euvis ir kiau\u0161iniai, taip pat \u0161io vitamino gauname pabuv\u0119 lauke \u0161vie\u010diant saulei.<\/p>\n

\"Vitaminas <\/p>\n

Yra svari\u0173 \u012frodym\u0173, kad tinkama mityba vaikyst\u0117je gali tur\u0117ti teigiamos \u012ftakos sveikatai v\u0117lesniame gyvenime. Viename 2023 m. tyrime mokslininkai i\u0161nagrin\u0117jo vaik\u0173 mityb\u0105 ir palygino j\u0105 su j\u0173 sveikata vaikyst\u0117je ir jauno suaugusiojo am\u017eiuje. <\/p>\n

Jie nustat\u0117, kad vaikai, kurie b\u016bdami septyneri\u0173 met\u0173 atitiko tris ar daugiau Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s \u201eEatwell Guide\u201c mitybos rekomendacij\u0173, 24 met\u0173 am\u017eiaus tur\u0117jo ma\u017eesnius \u0161irdies lig\u0173 rizikos rodiklius, palyginti su tais, kurie neatitiko n\u0117 vieno reikalavimo.<\/p>\n

Paaugli\u0173 ir jaun\u0173 \u017emoni\u0173 mityba<\/p>\n

Nors vaikyst\u0117 yra svarbus laikotarpis, maistas, kur\u012f vartojame paauglyst\u0117je ir perkop\u0119 20 met\u0173 slenkst\u012f, taip pat gali pad\u0117ti pagrind\u0105 b\u016bsimai sveikatai. Pasak F. Amati, b\u016btent \u0161iame gyvenimo etape baigiasi kaul\u0173 ir raumen\u0173 formavimasis, o mes pradedame daug laiko skirti mokymuisi, darbui ir bendravimui \u2013 visa tai didina maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 poreik\u012f.<\/p>\n

\u201ePaauglyst\u0117 ir ankstyva suaugyst\u0117 yra dar vienas puikus laikotarpis mitybai\u201c, \u2013 sak\u0117 F. Amati. \u201ePerkopus 20-met\u012f augimas sul\u0117t\u0117ja, ta\u010diau tai vis dar yra labai svarbus de\u0161imtmetis (iki 30-ies \u2013 red. past.), per kur\u012f formuojasi \u012fpro\u010diai, saugantys \u0161irdies ir smegen\u0173 sveikat\u0105 v\u0117lesniame gyvenime. Matome, kad daugelis \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 pagrind\u0173 jau yra pad\u0117ta \u0161ioje am\u017eiaus grup\u0117je, nors simptomai pasirodo daug v\u0117liau.\u201c<\/p>\n

F. Amati teigimu, paauglyst\u0117je organizmui reikia daugiau tam tikr\u0173 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 nei v\u0117lesniame suaugusiojo am\u017eiuje. Tai apima kalc\u012f, vitamin\u0105 D ir gele\u017e\u012f \u2013 kuri yra ypa\u010d svarbi menstruacijas turin\u010dioms merginoms. Taip pat svarb\u016bs baltymai ir B grup\u0117s vitaminai.<\/p>\n

\"Vitaminas <\/p>\n

Kaip atrodo \u0161i mityba? Pasak F. Amati, paaugliai ir jauni \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 laikytis daugiausia augalin\u0117s mitybos ir vengti itin perdirbt\u0173 maisto produkt\u0173. Taigi \u2013 daug vaisi\u0173, dar\u017eovi\u0173, neskaldyt\u0173 gr\u016bd\u0173, pupeli\u0173, rie\u0161ut\u0173, l\u0119\u0161i\u0173 ir s\u0117kl\u0173. Taip pat svarbu, kad kas kart\u0105 valgant b\u016bt\u0173 pakankamas baltym\u0173 kiekis, kuris, pasak jos, taip pat gali b\u016bti augalin\u0117s kilm\u0117s.<\/p>\n

Kaip sak\u0117 F. Amati, tyrimai rodo, kad tokia mityba ne tik naudinga k\u016bnui, bet gali tur\u0117ti \u012ftakos ir psichinei sveikatai:<\/p>\n

\u201eVis daugiau \u012frodym\u0173, kad paauglyst\u0117s mitybos \u012fpro\u010diai gali tur\u0117ti \u012ftakos psichin\u0117s sveikatos rizikai \u2013 mityba, kurioje gausu itin perdirbt\u0173 maisto produkt\u0173 ir ma\u017eai nat\u016brali\u0173 augalin\u0117s kilm\u0117s maisto produkt\u0173, siejama su didesniu depresijos ir nerimo atvej\u0173 skai\u010diumi, o mityba, labiau primenanti Vidur\u017eemio j\u016bros regiono mitybos model\u012f, turi apsaugin\u012f poveik\u012f.\u201c<\/p>\n

Vidur\u017eemio j\u016bros regiono mityba pasi\u017eymi dideliu dar\u017eovi\u0173, ank\u0161tini\u0173, rie\u0161ut\u0173 ir alyvuogi\u0173 aliejaus kiekiu, o \u017euvies, pieno produkt\u0173 ir pauk\u0161tienos joje yra ma\u017eiau.<\/p>\n

Vidur\u017eemio j\u016bros regiono mityba taip pat gali b\u016bti naudinga vyrams ir moterims, norintiems sukurti \u0161eim\u0105, o tai da\u017eniausiai nutinka 20\u201340 met\u0173 am\u017eiaus \u017emon\u0117ms.<\/p>\n

Tyrimai rodo, kad Vidur\u017eemio j\u016bros regiono mityba gali teigiamai paveikti vaisingum\u0105, o vakarieti\u0161ka mityba \u2013 kurioje paprastai gausu so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173, m\u0117sos ir balt\u0173j\u0173 angliavandeni\u0173 \u2013 siejama tiek su moter\u0173, tiek su vyr\u0173 nevaisingumu.<\/p>\n

Moter\u0173 atveju tyrimai taip pat rodo, kad folio r\u016bg\u0161ties turtinga mityba gali pad\u0117ti vaisingumo gydymo etapu. Maisto produktai, kuriuose gausu folio r\u016bg\u0161ties, yra tamsiai \u017ealios lapin\u0117s dar\u017eov\u0117s, daigai, brokoliai ir avin\u017eirniai.<\/p>\n

\"Brokoliai\"\/ <\/p>\n

Vidutinio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 mityba<\/p>\n

Pasak Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s \u0160efildo universiteto \u017emogaus mitybos profesor\u0117s Elizabeth Williams, vidutinio am\u017eiaus \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 prad\u0117ti galvoti apie mitybos optimizavim\u0105, siekdami u\u017etikrinti ger\u0105 sveikat\u0105 senatv\u0117je.<\/p>\n

\u201eTai ypa\u010d aktualu moterims, art\u0117jan\u010dioms menopauz\u0117s link, kai paspart\u0117ja kaul\u0173 tankio ma\u017e\u0117jimas, sarkopenija (su am\u017eiumi susij\u0119s raumen\u0173 nykimas) ir osteoporoz\u0117\u201c, \u2013 teig\u0117 E. Williams.<\/p>\n

Be osteoporoz\u0117s, menopauz\u0117 siejama su padid\u0117jusia nutukimo, \u0161irdies lig\u0173 ir 2 tipo diabeto rizika. Reprodukcinio am\u017eiaus moterims estrogenas veikia centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 ir ma\u017eina apetit\u0105. Jis taip pat didina raumen\u0173 jautrum\u0105 insulinui ir gliukoz\u0117s \u012fsisavinim\u0105. Ta\u010diau menopauz\u0117s laikotarpiu organizme cirkuliuoja ma\u017eiau estrogeno. D\u0117l to svoris \u2013 ir visceralini\u0173 riebal\u0173 kiekis \u2013 paprastai did\u0117ja.<\/p>\n

Ta\u010diau \u0161i\u0105 rizik\u0105 galima gerokai suma\u017einti laikantis tinkamos mitybos. Pavyzd\u017eiui, neseniai atliktame gyventoj\u0173 tyrime mokslininkai i\u0161nagrin\u0117jo daugiau kaip 100 t\u016bkst. ne jaunesni\u0173 kaip 39 met\u0173 JAV vyr\u0173 ir moter\u0173 mityb\u0105 bei sveikatos b\u016bkl\u0119.<\/p>\n

Jie nustat\u0117, kad sveika mityba, kuri\u0105 sudaro vaisiai, dar\u017eov\u0117s, neskaldyti gr\u016bdai, neso\u010diosios riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys, rie\u0161utai, ank\u0161tiniai ir nerieb\u016bs pieno produktai, buvo glaud\u017eiai susijusi su sveiku sen\u0117jimu (kur\u012f jie apibr\u0117\u017eia kaip gyvenim\u0105 iki bent 70 met\u0173 be l\u0117tini\u0173 lig\u0173, ger\u0105 kognityvin\u0119 ir fizin\u0119 funkcij\u0105 bei psichin\u0119 sveikat\u0105).<\/p>\n

\"Dar\u017eov\u0117s\"\/ <\/p>\n

\u201eMoterims \u012f\u017eengus \u012f ketvirt\u0105j\u012f ir penkt\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f i\u0161ry\u0161k\u0117ja du svarbiausi mitybos prioritetai: \u0161irdies sveikata bei kaul\u0173 ir raumen\u0173 sveikata, \u2013 sak\u0117 F. Amati. \u2013 Menopauz\u0117s laikotarpis siejamas su staigiu \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos padid\u0117jimu, i\u0161 dalies d\u0117l to, kad estrogeno tr\u016bkumas daro \u012ftak\u0105 kraujo riebal\u0173 kiekiui, kraujagysl\u0117ms ir k\u016bno riebal\u0173 pasiskirstymui.\u201c<\/p>\n

Omega-3 riebalai \u2013 ypa\u010d tie, kuri\u0173 gausu riebioje \u017euvyje, pavyzd\u017eiui, skumbr\u0117je ir la\u0161i\u0161oje \u2013 padeda, nes, F. Amati teigimu, ma\u017eina \u0161irdies lig\u0173 rizikos veiksnius ir turi prie\u0161u\u017edegimin\u012f poveik\u012f.<\/p>\n

F. Amati rekomenduoja \u0161iek tiek padidinti baltym\u0173 suvartojim\u0105, kad b\u016bt\u0173 kompensuotas raumen\u0173 mas\u0117s praradimas, ir laikytis Vidur\u017eemio j\u016bros regiono pob\u016bd\u017eio mitybos, siekiant geresn\u0117s kardiometabolin\u0117s sveikatos ir galb\u016bt \u017earnyno bei psichin\u0117s sveikatos.<\/p>\n

Galiausiai, pasak jos, svarbu siekti \u012fvairios, daug augalini\u0173 produkt\u0173 turin\u010dios, Vidur\u017eemio j\u016bros regiono pob\u016bd\u017eio mitybos, kurioje b\u016bt\u0173 pakankamai baltym\u0173, kalcio, vitamino D ir omega-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, palaikan\u010di\u0173 \u0161irdies, kaul\u0173 ir smegen\u0173 sveikat\u0105, tuo pa\u010diu ribojant itin perdirbt\u0173 maisto produkt\u0173 vartojim\u0105.<\/p>\n

Vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 mityba<\/p>\n

Senstant kei\u010diasi m\u016bs\u0173 k\u016bno sud\u0117tis ir ma\u017e\u0117ja energijos poreikis, tod\u0117l turime suvartoti ma\u017eiau kalorij\u0173. Vis d\u0117lto turime u\u017etikrinti, kad gautume pakankamai maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 kaul\u0173 ir raumen\u0173 stiprumui i\u0161laikyti.<\/p>\n

Pasak E. Williams, dvi pagrindin\u0117s maistin\u0117s med\u017eiagos, kurioms tur\u0117tume skirti ypating\u0105 d\u0117mes\u012f senatv\u0117je, yra kalcis ir vitaminas D. Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, kurie negauna pakankamai kalcio ar vitamino D, kyla didesn\u0117 osteoporoz\u0117s ir traumini\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 rizika.<\/p>\n

\"Moterys <\/p>\n

Kalcio yra piene ir vitaminais praturtintuose alternatyviuose g\u0117rimuose, kietajame s\u016bryje, jogurte, sardin\u0117se, tofu ir \u0161pinatuose. Maisto produktai, kuriuose gausu vitamino D, apima riebias \u017euvis, kiau\u0161inio tryn\u012f ir vitaminais praturtintus maisto produktus.<\/p>\n

Pasak Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s Bornmuto universiteto Sen\u0117jimo ir demencijos tyrim\u0173 centro vadov\u0117s, dietolog\u0117s Jane Murphy, senstant taip pat labai svarbu vartoti pakankamai kokybi\u0161k\u0173 baltym\u0173:<\/p>\n

\u201eSenstant m\u016bs\u0173 organizmo b\u016bkl\u0117 ir funkcijos silpn\u0117ja, prarandame raumen\u0173 mas\u0119 ir j\u0117g\u0105, tod\u0117l mums reikia baltym\u0173, kad i\u0161vengtume sarkopenijos.\u201c<\/p>\n

Ta\u010diau, pasak J. Murphy, norint u\u017etikrinti, kad m\u016bs\u0173 organizmas juos tinkamai \u012fsisavint\u0173, baltymai tur\u0117t\u0173 b\u016bti tik viena subalansuotos mitybos dali\u0173, kuri\u0105 sudaro angliavandeniai, kokybi\u0161ki riebalai (tokie kaip nesotieji riebalai, \u012fskaitant alyvuogi\u0173 aliej\u0173, avokadus, rie\u0161utus ir riebias \u017euvis) bei vitaminai ir mineralai.<\/p>\n

\"\"\/ <\/p>\n

Senstant mums reikia baltym\u0173, kad i\u0161vengtume sarkopenijos.<\/p>\n

Senstant kei\u010diasi ir m\u016bs\u0173 mikrobiomas: ma\u017e\u0117ja nauding\u0173 bakterij\u0173, toki\u0173 kaip firmikut\u0117s ir bifidobakterijos, o daug\u0117ja potencialiai \u017ealing\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, pavyzd\u017eiui, klostridij\u0173. \u0160is disbalansas siejamas su \u012fvairiomis sveikatos problemomis, pavyzd\u017eiui, Alzheimerio liga, insultu ir \u0161irdies ligomis. <\/p>\n

Nors mokslininkai dar iki galo nesupranta \u017earnyno mikrobiomo s\u0105saj\u0173 su kiekvienu ligos procesu, pasak Londono karali\u0161kojo koled\u017eo geriatrijos klinikin\u0117s lektor\u0117s Mary Ni Lochlainn, mes galime daug ko pasimokyti i\u0161 \u0161imtame\u010di\u0173.<\/p>\n

\u201eAtrodo, kad \u017emon\u0117s, sulauk\u0119 100 met\u0173, nepaiso daugelio kit\u0173 sen\u0117jimo po\u017eymi\u0173, b\u016bding\u0173 kitiems \u017emon\u0117ms, \u2013 sak\u0117 M. Ni Lochlainn. \u2013 J\u0173 mikrobiomas yra \u012fvairus ir skiriasi nuo kit\u0173 vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 mikrobiomo.\u201c<\/p>\n

Paprastai n\u0117ra sveik\u0173 ar nesveik\u0173 \u017earnyno bakterij\u0173 apibr\u0117\u017eimo, nes svarbiausia yra mikrob\u0173 pusiausvyra, kuri skatina sveikatos ger\u0117jim\u0105. Ta\u010diau buvo identifikuotos kelios konkre\u010dios bakterij\u0173 r\u016b\u0161ys, pavyzd\u017eiui, Faecalibacterium prausnitzii, kurios, atrodo, saugo sveikat\u0105.<\/p>\n

M. Ni Lochlainn teig\u0117, kad \u017emon\u0117s, kurie sensta gerai, yra daug labiau link\u0119 tur\u0117ti F. prausnitzii, ta\u010diau, nors mokslininkai nustat\u0117, kad ji turi apsaugines, teigiamas savybes, jie dar iki galo nesupranta, kaip ji veikia. Jei norite paskatinti F. prausnitzii gyventi j\u016bs\u0173 \u017earnyne, geriausias b\u016bdas yra dieta, turinti daug skaidul\u0173 ir polifenoli\u0173 (gausiai esan\u010di\u0173 vaisiuose ir dar\u017eov\u0117se).<\/p>\n

\"Maisto <\/p>\n

Sveika \u017earnyno mikroflora taip pat gali pad\u0117ti kompensuoti tam tikr\u0105 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 tr\u016bkum\u0105, kuris gali b\u016bti susij\u0119s su sen\u0117jimu, nes vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s maiste esan\u010dius vitaminus \u012fsisavina pras\u010diau nei jaunesni.<\/p>\n

Tyrimai rodo, kad sveikos \u017earnyno bakterijos gali pagaminti pakankam\u0105 kiek\u012f vitamino B12, reikaling\u0105 \u017emogaus organizmui, o kai kurios \u017earnyno bakterijos taip pat gali gaminti folio r\u016bg\u0161t\u012f. Sveika \u017earnyno mikroflora taip pat gali pad\u0117ti suma\u017einti raumen\u0173 mas\u0117s praradimo ir sarkopenijos rizik\u0105 senatv\u0117je.<\/p>\n

Galiausiai, kai kurie maisto papildai gali b\u016bti naudingi vyresniame am\u017eiuje. M. Ni Lochlainn tyrimai rodo, kad prebiotiniai maisto papildai \u2013 nat\u016bral\u016bs junginiai, skatinantys nauding\u0173 mikroorganizm\u0173 augim\u0105 \u2013 per 12 savai\u010di\u0173 gali pagerinti vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 kognityvines funkcijas. M. Ni Lochlainn prebiotikai sud\u0117tyje turi inulino \u2013 maistini\u0173 skaidul\u0173 r\u016b\u0161ies \u2013 ir fruktooligosacharid\u0173 \u2013 augaluose randam\u0173 cukr\u0173.<\/p>\n

Kiti tyrimai rodo, kad vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, ypa\u010d globos nam\u0173 gyventojams, gali b\u016bti naudingi vitamino D maisto papildai.<\/p>\n

Parengta pagal bbc.com straipsn\u012f \u201eHow the nutritional benefits of foods change as you age\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Per Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 Did\u017eiosios Britanijos vyriausyb\u0117 \u012fved\u0117 normavimo politik\u0105, pagal kuri\u0105 \u0161eimoms buvo skiriama savaitin\u0117 maisto norma.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":191509,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,17173,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,9770,26,27,24876,74,75,76],"class_list":["post-191508","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-cukrus","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-sveika-mityba","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vitaminas-d","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116668359866057842","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/191508","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=191508"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/191508\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/191509"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=191508"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=191508"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=191508"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}