{"id":192233,"date":"2026-06-01T11:12:14","date_gmt":"2026-06-01T11:12:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/192233\/"},"modified":"2026-06-01T11:12:14","modified_gmt":"2026-06-01T11:12:14","slug":"lietuvos-fintech-sektorius-pirmauja-europoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/192233\/","title":{"rendered":"Lietuvos fintech sektorius pirmauja Europoje"},"content":{"rendered":"

Esame viena stipriausi\u0173 fintech jurisdikcij\u0173 Europoje<\/p>\n

Lietuvos fintech s\u0117km\u0117 susiformavo d\u0117l keli\u0173 svarbi\u0173 veiksni\u0173 kombinacijos. Tai tapo s\u0117km\u0117s istorija, nes skirtingi ekosistemos dalyviai ilg\u0105 laik\u0105 veik\u0117 sutelktai, siekdami bendro tikslo. Geb\u0117jimas veikti kaip vienai ekosistemai yra vienas did\u017eiausi\u0173 Lietuvos prana\u0161um\u0173. Tokio susitelkimo mums gali pavyd\u0117ti ne viena didesn\u0117 rinka.<\/p>\n

Startuoli\u0173 ir inovacij\u0173 centro \u201eROCKIT\u201c vadov\u0117 Lina \u017demaityt\u0117 Kirkman ai\u0161kina, kad nuo 2023 m. vykdomos Lietuvos fintech sektoriaus pl\u0117tros gair\u0117s, kurios nuolat per\u017ei\u016brimos. Vienas i\u0161 j\u0173 tiksl\u0173 \u2013 kurti palankesnes s\u0105lygas naujai besikuriantiems Lietuvos fintech startuoliams. Tai ypa\u010d svarbu ma\u017eai \u0161aliai: m\u016bs\u0173 vidaus rinka n\u0117ra didel\u0117, tod\u0117l nuo pat prad\u017ei\u0173 fintech \u012fmon\u0117s \u010dia da\u017enai kuria sprendimus eksportui ir tarptautiniams klientams.<\/p>\n

\u0160iandien Lietuva yra viena stipriausi\u0173 fintech jurisdikcij\u0173 Europoje. 2025 m. duomenimis, \u0161alyje veik\u0117 248 fintech \u012fmon\u0117s, sektoriuje dirbo apie 7,8 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, o Lietuvos licencijuotos fintech \u012fmon\u0117s aptarnavo apie 40 mln. klient\u0173 ES rinkoje. Lietuva taip pat \u012fvardijama kaip did\u017eiausias ES fintech centras pagal i\u0161duot\u0173 fintech licencij\u0173 skai\u010di\u0173.<\/p>\n

ILTE \u017dali\u0173j\u0173 finans\u0173 instituto vadovas Audrius \u0160ilgalis papild\u0117, kad m\u016bs\u0173 \u0161aliai taip gerai sekasi, nes valstyb\u0117 tur\u0117jo strategij\u0105 ir gana anksti prad\u0117jo kurti palanki\u0105 aplink\u0105 technologij\u0173 ir finans\u0173 inovacijoms \u2013 buvo supaprastintas licencijavimas, skatinamos investicijos \u012f startuolius, Lietuvos banko palaikymas ir priimti sprendimai, taip pat IT talentai, gerai parengt\u0173 specialist\u0173 koncentracija did\u017eiuosiuose miestuose.<\/p>\n

\"LTE <\/p>\n

Ekonomikos ir inovacij\u0173 ministras Edvinas Grik\u0161as i\u0161skyr\u0117, jog Lietuvos fintech s\u0117km\u0119 l\u0117m\u0117 tai, kad ma\u017ea vidaus rinka buvo paversta ne tr\u016bkumu, o prana\u0161umu. Pavyzd\u017eiui, Lietuvos banko sukurta reguliacin\u0117 sm\u0117liad\u0117\u017e\u0117, leid\u017eianti fintech ir kitoms finans\u0173 \u012fmon\u0117ms i\u0161bandyti inovatyvius produktus ar paslaugas realiomis rinkos s\u0105lygomis, ta\u010diau su reguliuotojo prie\u017ei\u016bra ir ribota rizika. \u201eTai ypa\u010d svarbu kuriant naujus sprendimus, nes \u012fmon\u0117s gali testuoti id\u0117jas be pilno reguliacini\u0173 reikalavim\u0173 taikymo nuo pirmos dienos. Lietuva yra patvirtinusi 2023\u20132028 m. fintech sektoriaus pl\u0117tros plan\u0105, kuriuo siekiama sistemingai stiprinti \u0161\u012f sektori\u0173 ir perkelti j\u012f \u012f auk\u0161tesn\u0117s prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s lyg\u012f\u201c, \u2013 kalb\u0117jo E. Grik\u0161as.<\/p>\n

\"Ekonomikos <\/p>\n

Pa\u017eanga prisideda prie globalaus atsparumo<\/p>\n

Inovacijos, technologijos ir geras vardas globalioje rinkoje itin svarbus kalbant ir apie bendr\u0105 \u0161alies atsparum\u0105 bei tolesn\u012f jo vystym\u0105. Pasak L. \u017demaityt\u0117s Kirkman, skaitmenin\u0117 ekonomika yra ir ekonomikos, ir nacionalinio atsparumo klausimas. Kuo daugiau kritini\u0173 paslaug\u0173 galime teikti skaitmeniniu, saugiu ir nenutr\u016bkstamu b\u016bdu, tuo atsparesn\u0117 tampa valstyb\u0117 krizi\u0173, geopolitinio nestabilumo ar fizin\u0117s infrastrukt\u016bros sutrikim\u0173 akivaizdoje.<\/p>\n

\u201eModern\u016bs mok\u0117jimai, nuotolinis tapatyb\u0117s patvirtinimas, skaitmenin\u0117s finansin\u0117s paslaugos, kibernetinio saugumo ir rizikos valdymo sprendimai leid\u017eia ekonomikai veikti net tada, kai tradiciniai procesai stringa. Tai ypa\u010d aktualu m\u016bs\u0173 regione, kuriame saugumo, energetikos, informacinio atsparumo ir finansin\u0117s sistemos patikimumo klausimai yra labai prakti\u0161ki, o ne teoriniai\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eROCKIT\u201c vadov\u0117.<\/p>\n

\"Startuoli\u0173 <\/p>\n

Jos manymu, Lietuvos fintech sektorius pereina \u012f brandesn\u012f etap\u0105: naujausi duomenys rodo, kad nors fintech \u012fmoni\u0173 skai\u010dius ma\u017e\u0117ja d\u0117l konsolidacijos, sektoriaus ekonominis svoris auga. Elektronini\u0173 pinig\u0173 ir mok\u0117jimo \u012fstaig\u0173 apdorot\u0173 mok\u0117jim\u0173 vert\u0117 nuo 2022 m. pabaigos i\u0161augo iki ma\u017edaug 163\u2013166 mlrd. eur\u0173, specializuot\u0173 bank\u0173 turtas 2025 m. III ketv. siek\u0117 1,665 mlrd. eur\u0173, o per sutelktinio finansavimo platformas investuota suma augo iki 280 mln. eur\u0173.<\/p>\n

Technologijos ir pa\u017eanga fintech bei e.vald\u017eios srityse stiprina \u0161alies atsparum\u0105 keliais b\u016bdais. Pirmiausia, skaitmenin\u0117s paslaugos leid\u017eia valstybei ir verslui veikti net ir krizini\u0173 situacij\u0173 metu, tai i\u0161ry\u0161k\u0117jo pandemijos metu, kai daugelis proces\u0173 gal\u0117jo vykti tik internetu.<\/p>\n

Technologijos didina ekonomin\u012f stabilum\u0105. Stiprus fintech sektorius pritraukia investicijas, kuria darbo vietas ir ma\u017eina priklausomyb\u0119 nuo tradicini\u0173 ekonomikos \u0161ak\u0173. Kuo ekonomika modernesn\u0117 ir labiau diversifikuota, tuo ji atsparesn\u0117 pasauliniams sukr\u0117timams. E. vald\u017eios sprendimai padeda efektyviau valdyti valstyb\u0117s i\u0161teklius, grei\u010diau keistis informacija ir u\u017etikrinti skaidrum\u0105.<\/p>\n

Investicijos \u012f kibernetin\u012f saugum\u0105 ir skaitmenin\u0119 infrastrukt\u016br\u0105 padeda apsisaugoti nuo kibernetini\u0173 gr\u0117smi\u0173 bei u\u017etikrina svarbiausi\u0173 sistem\u0173 veikim\u0105. Technologin\u0117 pa\u017eanga prisideda ne tik prie ekonomikos augimo, bet ir prie nacionalinio saugumo bei bendro valstyb\u0117s atsparumo.<\/p>\n

ILTE atstovas pasteb\u0117jo, jog technologijos ir pa\u017eanga fintech bei e.vald\u017eios srityse stiprina \u0161alies atsparum\u0105 keliais b\u016bdais. Pirmiausia, skaitmenin\u0117s paslaugos leid\u017eia valstybei ir verslui veikti net ir krizini\u0173 situacij\u0173 metu, tai i\u0161ry\u0161k\u0117jo pandemijos metu, kai daugelis proces\u0173 gal\u0117jo vykti tik internetu.<\/p>\n

\u201eTechnologijos didina ekonomin\u012f stabilum\u0105. Stiprus fintech sektorius pritraukia investicijas, kuria darbo vietas ir ma\u017eina priklausomyb\u0119 nuo tradicini\u0173 ekonomikos \u0161ak\u0173. Kuo ekonomika modernesn\u0117 ir labiau diversifikuota, tuo ji atsparesn\u0117 pasauliniams sukr\u0117timams. E. vald\u017eios sprendimai padeda efektyviau valdyti valstyb\u0117s i\u0161teklius, grei\u010diau keistis informacija ir u\u017etikrinti skaidrum\u0105\u201c, \u2013 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f A. \u0160ilgalis.<\/p>\n

Investicijos \u012f kibernetin\u012f saugum\u0105 ir skaitmenin\u0119 infrastrukt\u016br\u0105 padeda apsisaugoti nuo kibernetini\u0173 gr\u0117smi\u0173 bei u\u017etikrina svarbiausi\u0173 sistem\u0173 veikim\u0105. Technologin\u0117 pa\u017eanga prisideda ne tik prie ekonomikos augimo, bet ir prie nacionalinio saugumo bei bendro valstyb\u0117s atsparumo.<\/p>\n

Tuo tarpu ekonomikos ir inovacij\u0173 ministras pasteb\u0117jo svarbias s\u0105sajas su kitais finansiniais kanalais. Jo teigimu, technologin\u0117 pa\u017eanga finans\u0173 sektoriuje didina Lietuvos atsparum\u0105, nes ma\u017eina priklausomyb\u0119 nuo keli\u0173 tradicini\u0173 finansini\u0173 kanal\u0173. Kuo daugiau turime skaitmenini\u0173 mok\u0117jim\u0173, alternatyvaus finansavimo, atitikties technologij\u0173, kibernetinio saugumo ir duomen\u0173 analiz\u0117s kompetencij\u0173, tuo geriau \u0161alis gali veikti kriz\u0117s s\u0105lygomis. Investuok Lietuvoje duomenimis, reik\u0161minga dalis Lietuvoje veikian\u010di\u0173 Fintech \u012fmoni\u0173 turi atitikties, AML, rizik\u0173 valdymo, IT ir duomen\u0173 valdymo funkcijas Lietuvoje.<\/p>\n

\"Eur\u0173 <\/p>\n

Pasigenda prieinamo kapitalo<\/p>\n

Stebint toki\u0105 spar\u010di\u0105 sektoriaus pl\u0117tr\u0105, vykstan\u010di\u0105 nebe pirmus metus, kyla klausimas \u2013 su kokiomis problemomis vis dar susiduriama, galb\u016bt yra ir \u012fsisen\u0117jusi\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173, trukdan\u010di\u0173 augim\u0105?<\/p>\n

Anot L. \u017demaityt\u0117s Kirkman, vienas svarbiausi\u0173 sektoriaus i\u0161\u0161\u016bki\u0173 i\u0161lieka kapitalo prieinamumas, ypa\u010d v\u0117lesn\u0117se augimo stadijose. Ankstyvos stadijos investicij\u0173 ekosistema Lietuvoje stipr\u0117ja, ta\u010diau \u012fmon\u0117ms, kurios nori spar\u010diai augti tarptautiniu mastu, da\u017enai reikia didesni\u0173 investicij\u0173, tarptautini\u0173 fond\u0173 ir strategini\u0173 partneri\u0173.<\/p>\n

\u201eNorint, kad Lietuva b\u016bt\u0173 ne tik patraukli vieta licencijuotis ar prad\u0117ti veikl\u0105, bet ir \u0161alis, kurioje auga globalios fintech bendrov\u0117s, reikia daugiau v\u0117lesn\u0117s stadijos kapitalo ir aktyvesnio tarptautini\u0173 investuotoj\u0173 \u012fsitraukimo. Lietuvos 2023\u20132028 m. fintech strategijoje taip pat numatyta analizuoti fintech \u012fmoni\u0173 kapitalo pritraukimo i\u0161\u0161\u016bkius, ypa\u010d v\u0117lesn\u0117se investicij\u0173 stadijose\u201c, \u2013 dalinosi pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

\u201eInovacijos kuriamos grei\u010diau nei teis\u0117s aktai, o reguliavimo klausimai nesp\u0117ja su realybe. Verslas ne\u017eino, kuo remtis, vartotojai i\u0161 dalies lieka neapsaugoti. \u010cia gali pad\u0117ti palankios testavimo aplinkos, palaikomos valstyb\u0117s\u201c, \u2013 pasteb\u0117jo A. \u0160ilgalis.<\/p>\n

Skaitmeniniai suk\u010diai taip pat aktyviai veikia skaitmenin\u0117je erdv\u0117je, o naujos paltformos yra pagrindiniai taikiniai. AMLA duomenimis, finansini\u0173 nusikaltim\u0173 mastas Europoje \u0161iandien yra mil\u017eini\u0161kas. Skai\u010diuojama, kad jie gali sudaryti nuo 2 iki 5% BVP. Europos mastu kalbama apie ma\u017edaug 350\u2013800 mlrd. Eur per metus. Kibernetinis saugumas<\/a> i\u0161liks i\u0161\u0161\u016bkiu, tad ILTE atstovo manymu, reikia realaus laiko transakcij\u0173 steb\u0117jimo sprendim\u0173.<\/p>\n

\"Kaip <\/p>\n

Talent\u0173 tr\u016bkumas ar j\u0173 ptritraukimas toliau i\u0161liks i\u0161\u0161\u016bkiu, nes specialist\u0173, kurie i\u0161mano finansus, technologijas ir teisin\u012f reguliavim\u0105, yra labai ma\u017eai. Tad svarbu \u0161vietimas, investicijos \u012f perkvalifikavim\u0105, geb\u0117jimas pritraukti talentus i\u0161 kit\u0173 \u0161ali\u0173.<\/p>\n

\u201eFintech sektoriaus i\u0161\u0161\u016bkiai yra ne technologiniai, o sistemingi \u2014 reguliavimo v\u0117lavimas, pasitik\u0117jimo tr\u016bkumas, rinkos koncentracija. Spr\u0119sti juos reikia ne izoliuotai, o koordinuotai: reguliuotojai, verslas, ir \u0161vietimo institucijos turi veikti kaip ekosistema, o ne atskirai\u201c, \u2013 kalb\u0117jo A. \u0160ilgalis.<\/p>\n

Prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f \u0161is sektorius sudar\u0117 apie 2 proc. \u0161alies ekonomikos, o \u0161iandien jo dalis siekia 5,4 proc. Kasmet \u0161is sektorius sukuria apie 4 mlrd. eur\u0173 prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s. Toks spartus augimas rodo, kad jis pl\u0117t\u0117si ma\u017edaug dvigubai grei\u010diau nei visa Lietuvos ekonomika.<\/p>\n

Pasak ministro, i\u0161 25 mlrd. eur\u0173 siekian\u010dio bendro metinio Lietuvos paslaug\u0173 eksporto, 2 mlrd. eur\u0173 (arba 8 proc.) sudaro tiesioginis finansini\u0173 paslaug\u0173 eksportas. 2025 m. fintech paslaug\u0173 eksportas augo 15 proc., tuo tarpu bendras paslaug\u0173 eksportas padid\u0117jo 13 proc., o preki\u0173 eksportas \u2013 tik 3 proc.<\/p>\n

Itin s\u0117kmingas laikotarpis \u0161iam sektoriui prasid\u0117jo nuo 2020 m., kai COVID-19 kriz\u0117s sukelti i\u0161\u0161\u016bkiai tapo nuotolini\u0173 finansini\u0173 paslaug\u0173 vystymosi katalizatoriumi. Lietuva u\u017etikrino greit\u0105 licencijavimo proces\u0105, kuris \u0161io tipo \u012fmon\u0117ms yra kriti\u0161kai svarbus. Prisid\u0117jo ir \u0161alies pa\u017eanga skaitmenizacijos srityje, ir plati auk\u0161tos kvalifikacijos talent\u0173 baz\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Esame viena stipriausi\u0173 fintech jurisdikcij\u0173 Europoje Lietuvos fintech s\u0117km\u0117 susiformavo d\u0117l keli\u0173 svarbi\u0173 veiksni\u0173 kombinacijos. Tai tapo s\u0117km\u0117s…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":192234,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,16787,24,3177,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":["post-192233","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-fintech","tag-headlines","tag-kibernetinis-saugumas","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116674556843899535","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/192233","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=192233"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/192233\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/192234"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=192233"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=192233"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=192233"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}