Projekt\u0105 \u012fregistrav\u0119 Seimo nariai pabr\u0117\u017eia \u201epilie\u010di\u0173 teis\u0119 tiesiogiai spr\u0119sti svarbiausius valstybei klausimus, galin\u010dius tur\u0117ti \u012ftakos dabartin\u0117s ir ateities kart\u0173 gyvenimo kokybei bei ekonomin\u0117ms laisv\u0117ms\u201c.<\/p>\n
Jei Seimas pritart\u0173, per patariam\u0105j\u012f referendum\u0105 pilie\u010di\u0173 b\u016bt\u0173 paklausta, ar jie pritaria, kad Konstitucijoje b\u016bt\u0173 \u012ftvirtinta nuostata, jog \u012fstatymas u\u017etikrina asmens teis\u0119 atsiskaityti grynaisiais pinigais.<\/p>\n
\u201eGryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 naudojimo ribojimas gali tur\u0117ti neigiam\u0105 poveik\u012f tam tikroms visuomen\u0117s grup\u0117ms, ypa\u010d vyresnio am\u017eiaus asmenims, regionuose gyvenantiems \u017emon\u0117ms bei skaitmenini\u0173 paslaug\u0173 prieinamumo stokojantiems asmenims\u201c, \u2013 teigiama nutarimo projekte.\u00a0<\/p>\n
Jame pabr\u0117\u017eiama, kad nuosavyb\u0117s teis\u0117 yra viena i\u0161 pamatini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173, kurios \u012fgyvendinimas apima teis\u0119 laisvai disponuoti turimu turtu, \u012fskaitant pinigines l\u0117\u0161as.<\/p>\n
Seimo \u201eNemuno au\u0161ros\u201c frakcijos nario K.\u00a0 Neimanto\u00a0parengt\u0105 projekt\u0105 savo para\u0161ais par\u0117m\u0117 57 \u012fvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai.\u00a0<\/p>\n
Seimo teisininkai kritikuoja iniciatyv\u0105\u00a0<\/p>\n
Seimo Teis\u0117s departamentas kriti\u0161kai \u012fvertino referendumo iniciatyv\u0105 d\u0117l gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173. Jo nuomone, konstituciniu lygmeniu atskirai \u012ftvirtinti teis\u0119 konkre\u010diu b\u016bdu disponuoti tam tikru turtu n\u0117ra jokio teisinio poreikio.\u00a0<\/p>\n
\u201eNuosavyb\u0117s teis\u0117s \u012f konkre\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 turt\u0105 \u012fgyvendinimas, jo s\u0105lygos ir apribojimai yra ne Konstitucijos, kaip pamatini\u0173 vertybi\u0173 ir princip\u0173 teis\u0117s, o \u012fstatym\u0173 reguliavimo dalykas. \u0160ie santykiai \u012fstatymais turi b\u016bti reguliuojami vadovaujantis Konstitucijoje (…) \u012ftvirtintu nuosavyb\u0117s nelie\u010diamumo ir apsaugos principu\u201c, \u2013 savo i\u0161vadoje pa\u017eymi teisininkai.<\/p>\n
J\u0173 teigimu, konstitucin\u0117 nuosavyb\u0117s teis\u0117s ir \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s apsauga yra universali, tod\u0117l jos u\u017etikrinimo detalizavimas konstituciniu lygmeniu i\u0161skiriant konkre\u010dias turto r\u016b\u0161is ar disponavimo juo formas \u201ene tik n\u0117ra teisi\u0161kai b\u016btinas, bet ir suardyt\u0173 \u0161i\u0173 konstitucini\u0173 institut\u0173 vientisum\u0105, pa\u017eeist\u0173 Konstitucijos, kaip vientiso akto, nuostat\u0173 sistemi\u0161kum\u0105\u201c.\u00a0<\/p>\n
\u201eTeis\u0117s atsiskaityti grynaisiais pinigais konstitucinis \u012ftvirtinimas pagal reguliavimo dalyko detalum\u0105 b\u016bt\u0173 tolygus konstituciniam reguliavimui, kuriuo b\u016bt\u0173 u\u017etikrinta, pavyzd\u017eiui, teis\u0117 dovanoti vertybinius popierius, teis\u0117 testamentu palikti nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105, teis\u0117 atsiskaityti negrynaisiais, elektroniniais ir (ar) skaitmeniniais pinigais, ir pan\u201c, \u2013 savo i\u0161vadoje pa\u017eymi Seimo kanceliarijos Teis\u0117s departamentas.\u00a0<\/p>\n
Konstitucin\u0117 nuostata, kuria \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas b\u016bt\u0173 \u012fpareigotas \u012fstatymu u\u017etikrinti teis\u0119 atsiskaityti grynaisiais pinigais, Seimo teisinink\u0173 nuomone, i\u0161 esm\u0117s niekaip nepakeist\u0173 esamos teisin\u0117s situacijos.<\/p>\n
Jie pastebi, kad \u0161ie atsiskaitymai gal\u0117t\u0173 ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti ribojami, kovojant su \u0161e\u0161\u0117line ekonomika, mokes\u010di\u0173 sl\u0117pimu, pinig\u0173 plovimu ir siekiant kit\u0173 konstituci\u0161kai svarbi\u0173 tiksl\u0173.\u00a0<\/p>\n
\u201eKonstitucin\u0117 teis\u0117s atsiskaityti grynaisiais pinigais garantija neb\u016bt\u0173 stipresn\u0117 nei galiojan\u010dios Konstitucijos 23 ir 46 straipsni\u0173 nuostatomis \u012ftvirtinta nuosavyb\u0117s teis\u0117s ir \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s apsauga, i\u0161 kurios kyla valstyb\u0117s pareiga \u012fstatymais reguliuoti \u0161i\u0173 teisi\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 (\u012fskaitant finansinius atsiskaitymus ir gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 apyvart\u0105) taip, kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrinami vis\u0173 visuomen\u0117s grupi\u0173 interesai\u201c, \u2013 sako teisininkai.<\/p>\n
Jie pa\u017eymi ir tai, kad Lietuva, b\u016bdama euro zonos nare, valstyb\u0117s institucij\u0173 kompetencij\u0105 pinig\u0173 politikos srityje yra patik\u0117jusi Europos S\u0105jungai (ES) .\u00a0<\/p>\n
\u201ePinig\u0173 politika euro zonoje yra i\u0161imtin\u0117 ES kompetencija; (…) Europos centrinis bankas vykdo pinig\u0173 emisij\u0105 ir turi i\u0161imtin\u0119 teis\u0119 duoti leidim\u0105 nacionaliniams centriniams bankams i\u0161leisti eur\u0173 banknotus, o euro monetas valstyb\u0117s nar\u0117s gali i\u0161leisti tik Europos centriniam bankui patvirtinus emisijos apimt\u012f. Taigi aptariama konstitucine nuostata Lietuvos valstyb\u0117 prisiimt\u0173 toki\u0105 pareig\u0105, kurios vykdymas priklausyt\u0173 ne nuo jos suverenios galios, o nuo ES teis\u0117k\u016bros; Konstitucijos nuostata, u\u017etikrinanti tai, ko pati valstyb\u0117 negal\u0117t\u0173 tiesiogiai kontroliuoti, teb\u016bt\u0173 deklaracija\u201c, \u2013 \u012fvertin\u0119 referendumo iniciatyv\u0105 sako Seimo teisininkai.\u00a0<\/p>\n
Pasak j\u0173, ES nesiekia panaikinti gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173, kaip teis\u0117tos mok\u0117jimo priemon\u0117s, ta\u010diau linkstama sustiprinti finansin\u0119 kontrol\u0119 ir nustatyti visose valstyb\u0117se nar\u0117se viening\u0105 atsiskaitym\u0173 grynaisiais pinig\u0173 apribojim\u0105.\u00a0<\/p>\n
\u201eJeigu ateityje ES nustatyt\u0173 tok\u012f apribojim\u0105 arba apskritai pereit\u0173 prie skaitmeninio euro, Lietuvos Respublika, konstituci\u0161kai \u012fsipareigojusi tinkamai \u012fgyvendinti ES teis\u0117s reikalavimus, negal\u0117t\u0173 atsiskaitym\u0173 grynaisiais pinigais reguliuoti savaip, tod\u0117l yra pagrindo abejoti, ar projekte numatytas Konstitucijos pakeitimas, kuriuo valstyb\u0117 prisiimt\u0173 \u012fsipareigojim\u0105 ES patik\u0117toje kompetencijos srityje, b\u016bt\u0173 suderinamas su Konstituciniu aktu \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos naryst\u0117s ES\u201c, \u2013 sakoma Seimo kanceliarijos Teis\u0117s departamento i\u0161vadoje.\u00a0<\/p>\n
Bet kuriuo atveju, konkre\u010dios technin\u0117s atsiskaitymo formos (gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173, kuri\u0173 emisij\u0105 valdo Europos centrinis bankas) konstitucionalizavimas, teisinink\u0173 nuomone, u\u017eprogramuot\u0173 poreik\u012f ateityje d\u0117l galim\u0173 technologini\u0173 atsiskaitymo priemoni\u0173 poky\u010di\u0173 (pavyzd\u017eiui, \u012fvedus ES skaitmenin\u0119 valiut\u0105) v\u0117l keisti Konstitucij\u0105, o tai neatitikt\u0173 Konstitucijos stabilumo imperatyvo.<\/p>\n
Seimo kanceliarijos Teis\u0117s departamento duomenimis, teis\u0119 atsiskaityti grynaisiais pinigais savo konstitucijose yra \u012ftvirtinusios tik dvi ES valstyb\u0117s nar\u0117s \u2013 Slovakija ir Vengrija, i\u0161 kuri\u0173 tik Slovakijos valiuta yra euras.<\/p>\n
Kaip primena ELTA, konstitucinis Referendumo \u012fstatymas numato, kad si\u016blym\u0105 paskelbti referendum\u0105 turi teis\u0119 pateikti parlamentui ne ma\u017eesn\u0117 kaip 1\/4 vis\u0173 Seimo nari\u0173 grup\u0117. Sprendim\u0105 d\u0117l \u0161io si\u016blymo priima Seimas.<\/p>\n
Patariamasis referendumas laikomas \u012fvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pus\u0117 pilie\u010di\u0173, turin\u010di\u0173 rinkim\u0173 teis\u0119 ir \u012fra\u0161yt\u0173 \u012f rink\u0117j\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Jei referendumui pateiktam sprendimui pritar\u0117 ne ma\u017eiau kaip pus\u0117 jame dalyvavusi\u0173 pilie\u010di\u0173, j\u0173 pareik\u0161tos valios \u012fgyvendinimo klausimas ne v\u0117liau kaip per vien\u0105 m\u0117nes\u012f nuo galutini\u0173 referendumo rezultat\u0173 paskelbimo turi b\u016bti apsvarstytas Seime.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Projekt\u0105 \u012fregistrav\u0119 Seimo nariai pabr\u0117\u017eia \u201epilie\u010di\u0173 teis\u0119 tiesiogiai spr\u0119sti svarbiausius valstybei klausimus, galin\u010dius tur\u0117ti \u012ftakos dabartin\u0117s ir ateities…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":192860,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,8883,37,39,36,38,40,7274,46],"class_list":["post-192859","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-grynieji-pinigai","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-referendumas","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116678712599300764","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/192859","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=192859"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/192859\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/192860"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=192859"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=192859"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=192859"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}