Reitingo vir\u0161\u016bn\u0117je – generalin\u0117 prokuror\u0117 Nida Grunskien\u0117, prezidento vyriausiasis patar\u0117jas Frederikas Jansonas ir kariuomen\u0117s vadas Raimundas Vaik\u0161noras.<\/p>\n
\u0160ie trys vardai atsiranda beveik vis\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 naujien\u0173 portal\u0173 publikacijose – lrytas.lt, vz.lt, ve.lt, lnk.lt – kurios pristato kasmetin\u012f vieno dvaro portalo ir teising\u0173 \u201eekspert\u0173” vykdom\u0105 projekt\u0105 \u201eLietuvos \u012ftakingiausieji”.<\/p>\n
\u012etakingiausi\u0173j\u0173 de\u0161imtuke taip pat minimas Speciali\u0173j\u0173 tyrim\u0173 tarnybos vadovas Linas Pernavas bei kiti auk\u0161ti saugumo institucij\u0173 pareig\u016bnai, o civilinio administravimo, socialin\u0117s, ekonomin\u0117s ar kult\u016bros sri\u010di\u0173 atstov\u0173 tarp j\u0173 n\u0117ra n\u0117 kvapo.<\/p>\n
O kas gi yra \u201e\u012ftaka”? \u017dodynas \u0161\u012f \u017eod\u012f ai\u0161kina paprastai – tai autoriteto arba kokios nors j\u0117gos poveikis. \u0160i apklausa rodo, kad \u012ftakingiausieji m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s tarnautojai yra ne tie, kurie turi autoritet\u0105 visuomen\u0117je, o tie, kurie turi galios \u012frankius prie\u0161 j\u0105.<\/p>\n
Formaliai \u0161ie vertinimai n\u0117ra politiniai – jie paremti apklausa, kurioje dalyvavo apie 900 respondent\u0173: politikai, \u017eurnalistai, analitikai, akademinio ir vie\u0161ojo sektoriaus atstovai. Jie vertino, kurie valstyb\u0117s tarnautojai, j\u0173 manymu, labiausiai veikia sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105 ir valstyb\u0117je vykstan\u010dius procesus.<\/p>\n
Tai rei\u0161kia, kad reitingas n\u0117ra faktinis galios \u017eem\u0117lapis, o veikiau atspindi tam tikr\u0105 vie\u0161osios nuomon\u0117s b\u016bkl\u0119 – kaip valstyb\u0117s elitas suvokia, kas \u0161iandien turi reali\u0105 \u012ftak\u0105 priimant m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105 lemian\u010dius sprendimus.<\/p>\n
\u0160i\u0173 met\u0173 rezultatai rodo pavojing\u0105 tendencij\u0105 – augant\u012f j\u0117gos strukt\u016br\u0173 dominavim\u0105. Tai gali b\u016bti i\u0161 dalies paai\u0161kinama kontekstu, kuris formuojamas jau eil\u0119 met\u0173. Lietuva pastaruoju metu gyvena baim\u0117s ir sustiprinto saugumo re\u017eimu.<\/p>\n
Gali b\u016bti, kad karas Ukrainoje, Baltarusijos karin\u0117 integracija su Rusija, hibridin\u0117s gr\u0117sm\u0117s ir nuolatinis informacinis spaudimas visuomenei i\u0161k\u0117l\u0117 saugumo institucijas \u012f pirm\u0105 plan\u0105. Seimas 2025-2027 met\u0173 biud\u017eete padidino finansavim\u0105 gynybai, Valstyb\u0117s saugumo departamentui ir vadinamajai Dignitary Protection Service.<\/p>\n
Rugs\u0117j\u012f patvirtinta teis\u0117s norma leid\u017eia kariuomenei numu\u0161ti dronus, pa\u017eeid\u017eian\u010dius Lietuvos oro erdv\u0119 – tai simbolinis, bet reik\u0161mingas rodiklis, kiek operatyvini\u0173 gali\u0173 perduodama karin\u0117ms strukt\u016broms. Visa tai rodo, kad saugumo aparatas \u0161iuo metu \u012fgyja ne tik simbolin\u012f, bet ir praktin\u012f svor\u012f.<\/p>\n
Tokioje aplinkoje nat\u016bralu, kad visuomen\u0117s ir ekspert\u0173 akyse \u012ftakingiausiais tampa tie, kurie u\u017etikrina saugum\u0105. Ta\u010diau demokratijos po\u017ei\u016briu tokia strukt\u016brin\u0117 proporcija kelia klausim\u0173.<\/p>\n
Valstyb\u0117je, kurioje \u012ftakingiausiais laikomi j\u0117gos institucij\u0173 vadovai, nat\u016braliai stipr\u0117ja kontrol\u0117s, o ne diskusijos kult\u016bra.<\/p>\n
Teis\u0117saugos, \u017evalgybos ir karin\u0117s institucijos, nors b\u016btinos valstyb\u0117s stabilumui, veikia pagal kit\u0105 logik\u0105 nei pilietin\u0117s ar politin\u0117s – j\u0173 tikslas yra prevencija ir drausm\u0117, o ne sprendim\u0173 vie\u0161umas ar vie\u0161a asmenin\u0117 atsakomyb\u0117.<\/p>\n
Kai jos tampa autoriteto \u0161altiniu, politin\u0117 sistema gali imti orientuotis \u012f prievartos retorik\u0105, o ne \u012f demokratin\u0117s visuomen\u0117s principus.<\/p>\n
Ar dar n\u0117ra pagrindo teigti, kad Lietuva grimzta \u012f autoritarin\u012f model\u012f? Ar teis\u0117saugos institucijos veikia pagal \u012fstatymus, kariuomen\u0117 pavaldi civilinei vald\u017eiai, o sprendimus d\u0117l finansavimo ir \u012fgaliojim\u0173 priima parlamentas?<\/p>\n
Dr\u012fstu teigti, kad \u0161i\u0173 institucij\u0173 vie\u0161ojo \u012fvaizd\u017eio stipr\u0117jimas rodo, jog demokratijos siekian\u010dioje visuomen\u0117je pama\u017eu nyksta balansas tarp kontrol\u0117s ir atskaitomyb\u0117s.<\/p>\n
Jeigu \u012ftakingiausiais laikomi tie, kurie turi gali\u0105 sekti, sulaikyti ar nubausti, o ne tie, kurie turi gali\u0105 kurti ar argumentuoti, demokratin\u0117s institucijos praranda prasm\u0119 ir matomum\u0105, o j\u0173 viet\u0105 u\u017eima tokie veik\u0117jai, kaip i\u0161skirtin\u0119 nekompetencij\u0105 demonstruojanti kra\u0161to apsaugos Dovil\u0117 ar vien\u0105 partij\u0105 aptarnaujanti teis\u0117sauga.<\/p>\n
Reiting\u0173 reng\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tai tik visuomen\u0117s nuomon\u0117, bet tokie simboliniai vertinimai daro real\u0173 poveik\u012f – jie formuoja kritinio m\u0105stymo neturin\u010di\u0173 pilie\u010di\u0173 valstyb\u0117s savivok\u0105.<\/p>\n
Jeigu vie\u0161ojoje erdv\u0117je kasmet kartojama, kad \u012ftakingiausi yra prokurorai, saugumie\u010diai ir statutiniai pareig\u016bnai, visuomen\u0117 ima tai laikyti norma, kas pama\u017eu perkelia valstyb\u0117s galios centr\u0105 nuo politinio atstovavimo prie institucinio prievartos aparato, kuriame n\u0117ra renkam\u0173 \u017emoni\u0173 ir kuris veikia pagal tarnybin\u012f pavaldum\u0105.<\/p>\n
Tai n\u0117ra blogis savaime, ta\u010diau toks pasikeitimas kei\u010dia pa\u010di\u0105 demokratijos prasm\u0119: \u012ftaka atskiriama nuo vie\u0161osios atsakomyb\u0117s.<\/p>\n
\u0160\u012f poslink\u012f galima matyti ir per vie\u0161osios politikos akcentus. Vie\u0161ojoje retorikoje ma\u017e\u0117ja d\u0117mesio socialinei politikai, \u0161vietimui, kult\u016brai ar savivaldai – sritims, kurios tiesiogiai formuoja pilietin\u012f pasitik\u0117jim\u0105 (nevadinkime d\u0117mesiu to cirkelio, kuris \u0161iuo metu vyksta d\u0117l Kult\u016bros ministerijos).<\/p>\n
Tuo pat metu augantis d\u0117mesys saugumo aparatui formuoja kitok\u012f valstyb\u0117s \u012fvaizd\u012f – valstyb\u0119, kurioje statutais ir kodeksais apra\u0161yta tvarka, stabilumas ir prevencija tampa auk\u0161tesn\u0117mis vertyb\u0117mis nei laisvas vie\u0161as gin\u010das ar nepatog\u016bs klausimai vald\u017eiai.<\/p>\n
Tokia kryptis gal dar ir n\u0117ra autoritarin\u0117, bet ji n\u0117ra ir visavert\u0117 demokratin\u0117 – tai funkcin\u0117 demokratija, kurioje pilietinis dalyvavimas pama\u017eu pakei\u010diamas instituciniu pasitik\u0117jimu.<\/p>\n
Teori\u0161kai \u0161is procesas gal\u0117t\u0173 b\u016bti subalansuotas stiprinant pilietin\u0117s kontrol\u0117s mechanizmus. Parlamentin\u0117 prie\u017ei\u016bra, vie\u0161i audito rezultatai, ombudsmeno ir \u017einiasklaidos galimyb\u0117s gauti informacij\u0105 – tai \u012frankiai, kurie demokratin\u0117je sistemoje sulaiko j\u0117gos institucij\u0173 savival\u0119.<\/p>\n
Ta\u010diau Lietuvoje \u0161i sritis n\u0117ra stipri. Parlamentin\u0117s komisijos da\u017enai neturi pakankam\u0173 resurs\u0173, o vie\u0161asis auditas neapima saugumo institucij\u0173 veiklos. Tai sukuria informacin\u012f vakuum\u0105 – institucijos, kurios laikomos \u012ftakingiausiomis, veikia beveik nematomos ir tuo pa\u010diu nekontroliuojamos.<\/p>\n
Manote, kad tai labiau simbolin\u0117 nei reali problema? V\u0117l dr\u012fstu nesutikti. Teis\u0117saugos ir gynybos institucijos Lietuvoje teori\u0161kai n\u0117ra politizuotos, j\u0173 vadovai netur\u0117t\u0173 b\u016bti siejami su partijomis, o sprendimai d\u0117l j\u0173 \u012fgaliojim\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti priimami vie\u0161ai. Ar pas mus taip yra?<\/p>\n
Istorija rodo, kad simbolin\u0117 galia da\u017enai yra pirmas \u017eingsnis prie\u0161 faktin\u0119. Kai visuomen\u0117 ilg\u0105 laik\u0105 mato tik vien\u0105 \u012ftakos tip\u0105 – j\u0117g\u0105, tvark\u0105, kontrol\u0119 – kiti autoritetai nyksta. Politin\u0117 vaizduot\u0117 silpn\u0117ja, o kartu silpn\u0117ja ir pasitik\u0117jimas savivalda bei pilietin\u0117 atsakomyb\u0117.<\/p>\n
Tod\u0117l \u0161i\u0173 met\u0173 \u201e\u012ftakingiausi\u0173j\u0173” s\u0105ra\u0161as – ne tik \u017eaidimas skai\u010diais ar vardais. Jis yra indikatorius, rodantis tendencij\u0105, kaip visuomen\u0117 suvokia vald\u017ei\u0105.<\/p>\n
Lietuvoje \u012ftakingas tarnautojas \u0161iandien yra tas, kuris grie\u017eta ranka u\u017etikrina tvark\u0105, o ne tas, kuris inicijuoja poky\u010dius. Tokia tendencija gal\u0117t\u0173 b\u016bti suprantama saugumo kriz\u0117s laikais, bet ilguoju laikotarpiu ji gali riboti demokratijos pl\u0117tr\u0105.<\/p>\n
Valstyb\u0117, kurioje vald\u017eia tapatinama su drausme, o ne su pasitik\u0117jimu, ilgainiui praranda politin\u0119 dinamik\u0105 – ji tampa administruojama, o ne valdoma.<\/p>\n
Faktai rodo, kad Lietuvoje 2025 metais \u012ftakingiausi\u0173 valstyb\u0117s tarnautoj\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117je yra teis\u0117saugos ir saugumo institucij\u0173 atstovai. Tai atspindi tiek geopolitin\u0119 pad\u0117t\u012f, tiek visuomen\u0117s matom\u0105 vald\u017eios vertybin\u012f poslink\u012f link draudim\u0173 ir kontrol\u0117s.<\/p>\n
I\u0161 \u0161i\u0173 fakt\u0173 kylanti i\u0161vada paprasta: tai nenat\u016bralus ir rizikingas procesas. Demokratin\u0117 valstyb\u0117, siekdama apsisaugoti nuo i\u0161or\u0117s prie\u0161\u0173, neturi tapti tokia, kurioje \u012ftaka rei\u0161kia gali\u0105 veikti be valstyb\u0117s gyventoj\u0173 kontrol\u0117s.<\/p>\n
\u0160\u016bkis \u201ePower is nothing without control” (\u201eGalia yra niekas be kontrol\u0117s”) pirm\u0105 kart\u0105 buvo panaudotas 1994 metais ital\u0173 padang\u0173 gamintojo \u201ePirelli” televizijos reklamoje, kurioje vaidino garsus JAV lengvaatletis Carlas Lewisas. Reklamoje jis, av\u0117damas auk\u0161takulnius, simbolizavo j\u0117g\u0105 be kontrol\u0117s. Tai buvo \u012fvaizdis, tap\u0119s kultiniu.<\/p>\n
\u0160\u016bkio id\u0117ja – paprasta, bet filosofi\u0161ka: vien galios nepakanka, jei jos negalima suvaldyti. Nuo to laiko \u201ePower is nothing without control” tapo vienu atpa\u017e\u012fstamiausi\u0173 reklamos \u0161\u016bki\u0173 pasaulyje ir neretai cituojamas platesniame – politiniame, psichologiniame ar filosofiniame – kontekste.<\/p>\n
Ar jis aktualus m\u016bs\u0173 dien\u0173 Lietuvoje?<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Reitingo vir\u0161\u016bn\u0117je – generalin\u0117 prokuror\u0117 Nida Grunskien\u0117, prezidento vyriausiasis patar\u0117jas Frederikas Jansonas ir kariuomen\u0117s vadas Raimundas Vaik\u0161noras.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":19403,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,1981,6343,24,6341,5202,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,6342,26,27,6344,555],"class_list":{"0":"post-19402","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-furmanavicius","14":"tag-grunskiene","15":"tag-headlines","16":"tag-itakingiausi","17":"tag-jansonas","18":"tag-latest-news","19":"tag-latestnews","20":"tag-lietuva","21":"tag-lietuviu","22":"tag-lithuania","23":"tag-lithuanian","24":"tag-lt","25":"tag-naujienos","26":"tag-news","27":"tag-populiariausios-naujienos","28":"tag-populiariausiosnaujienos","29":"tag-tarnautojai","30":"tag-top-stories","31":"tag-topstories","32":"tag-vaiksnoras","33":"tag-valstybes"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19402","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=19402"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19402\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/19403"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=19402"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=19402"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=19402"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}