![\"\"\/](\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/610224\/ES.avif\")
<\/p>\nLaiko persukimas buvo sukurtas kaip racionalus sprendimas efektyviau i\u0161naudoti dienos \u0161vies\u0105, ta\u010diau vis daugiau \u0161ali\u0173 kelia klausim\u0105 \u2013 ar \u0161i tradicija vis dar turi prasm\u0119? Laiko kaitaliojimas kas pusmet\u012f sulaukia vis daugiau kritikos.\u00a0<\/p>\n
Medikai kalba apie poveik\u012f sveikatai, darbdaviai mini suma\u017e\u0117jus\u012f produktyvum\u0105, o gyventojai \u2013 papras\u010diausi\u0105 nuovarg\u012f. Ta\u010diau ar tik kalbama, ar jau ka\u017ekas i\u0161dr\u012fso atsisakyti \u0161io \u012fpro\u010dio? Ir svarbiausia, ar Lietuva pasiruo\u0161usi prisijungti prie t\u0173, kurie jau pasak\u0117 \u201ene\u201c?<\/p>\n
Europos S\u0105junga \u2013 sutarimas teori\u0161kai, veiksmai prakti\u0161kai stringa<\/p>\n
<\/p>\n
Dar 2018 metais Europos Komisija atliko plataus masto apklaus\u0105, kurioje 84 proc. respondent\u0173 pasisak\u0117 u\u017e tai, kad b\u016bt\u0173 atsisakyta sezoninio laiko keitimo. Reaguodama \u012f tai, Komisija pasi\u016bl\u0117 panaikinti laiko sukiojim\u0105 visoje ES, suteikdama valstyb\u0117ms teis\u0119 pasirinkti \u2013 gyventi pagal vasaros ar \u017eiemos laik\u0105.<\/p>\n
Nors planuota, kad poky\u010diai \u012fsigalios jau 2021 metais, iki \u0161iol bendro sprendimo n\u0117ra. Viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 b\u016btinyb\u0117 suderinti valstybi\u0173 pasirinkimus, kad neb\u016bt\u0173 chaoso tarp \u0161ali\u0173 su skirtingais laiko re\u017eimais.\u00a0<\/p>\n
\u0160iandien klausimas vis dar \u012fstrig\u0119s tarp Briuselio dokument\u0173 stal\u0173. Taigi kol kas ES bendrai nepersiorientavo, bet atskiros \u0161alys imasi iniciatyvos individualiai. Ir tai gali tapti domino efektu visai Europai.<\/p>\n
Islandija, Japonija ir Singap\u016bras \u2013 \u0161alys, kurios jau pasirinko pastov\u0173 laik\u0105<\/p>\n
Viena pirm\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173, visi\u0161kai atsisakiusi\u0173 sezoninio laiko kaitaliojimo, buvo Islandija. \u0160i valstyb\u0117 jau seniai gyvena pagal pastov\u0173 laik\u0105, ir tai n\u0117ra atsitiktinumas. D\u0117l savo \u0161iaurin\u0117s pad\u0117ties, kurioje dienos ilgis nat\u016braliai stipriai kinta priklausomai nuo sezono, laikrod\u017eio persukimas tapo beprasmis.\u00a0<\/p>\n
Vietiniai gyventojai tvirtina, kad toks sprendimas ne tik paprastesnis kasdienyb\u0117je, bet ir naudingesnis sveikatai \u2013 organizmas nat\u016braliau prisitaiko prie met\u0173 laik\u0173 be dirbtini\u0173 laiko korekcij\u0173.<\/p>\n
Prie \u0161ali\u0173, kurios renkasi pastov\u0173 laik\u0105, prisijung\u0117 ir technologij\u0173 lyder\u0117 Japonija. Nors \u0161alis niekada nenaudojo vasaros laiko, diskusijos d\u0117l jo \u012fvedimo buvo svarstytos.\u00a0<\/p>\n
Visgi nuspr\u0119sta likti prie vieningo laiko re\u017eimo visus metus, o tok\u012f sprendim\u0105 l\u0117m\u0117 tiek visuomen\u0117s palaikymas, tiek mokslini\u0173 tyrim\u0173 i\u0161vados apie miego kokyb\u0119 ir produktyvum\u0105. Singap\u016bras, dar vienas modernios ekonomikos pavyzdys, taip pat gyvena be sezonini\u0173 laiko pasikeitim\u0173.\u00a0<\/p>\n
Ma\u017ea, bet efektyvi valstyb\u0117 laikosi vieno standarto, kuris padeda i\u0161vengti bet kokios sumai\u0161ties tarptautiniuose verslo ry\u0161iuose bei kasdieniniame gyvenime. Stabilus laikas \u010dia laikomas ne tr\u016bkumu, o racionaliu pasirinkimu, leid\u017eian\u010diu \u017emon\u0117ms geriau planuoti savo darbus, mieg\u0105 ir poils\u012f.<\/p>\n
\u0160i\u0173 \u0161ali\u0173 pavyzdys rodo, kad atsisakius laiko persukimo galima pasiekti tiek sveikatos, tiek ekonomini\u0173 prana\u0161um\u0173 \u2013 ir visa tai be jokio chaoso.<\/p>\n
Kaimynai svarsto atsargiai, bet \u017eengia \u017eingsnius<\/p>\n
![\"\"\/](\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/939408\/Clock-Aging-Time-Old.avif\")
<\/p>\n
Lenkija ir Latvija kol kas n\u0117ra pri\u0117musios sprendimo, ta\u010diau j\u0173 institucijos aktyviai diskutuoja d\u0117l galimyb\u0117s pereiti prie pastovaus laiko.\u00a0<\/p>\n
Latvijoje atliktos apklausos rodo, kad didel\u0117 dalis visuomen\u0117s pasisako u\u017e vien\u0105 laik\u0105 visus metus. Lenkijoje politikai svarsto apie prisitaikym\u0105 prie Baltijos regiono bendros strategijos. \u0160vedija, Suomija ir Estija yra pasisakiusios u\u017e tai, kad Europos S\u0105junga tur\u0117t\u0173 kuo grei\u010diau priimti sprendim\u0105 d\u0117l laiko atsisakymo.\u00a0<\/p>\n
\u0160ios \u0161alys baiminasi, kad jei kiekviena valstyb\u0117 imsis sav\u0173 sprendim\u0173, tai gali sukelti nesuderinamum\u0173 keliaujant, dirbant ar vykdant versl\u0105. Kitaip tariant, noras atsisakyti egzistuoja, bet daugeliui svarbu \u2013 kaip tai padaryti koordinuotai.<\/p>\n
O kaip Lietuva? Kalbama daug, bet ar bus veiksmai?<\/p>\n
Lietuvoje laiko persukimo klausimas taip pat keliamas ne pirmus metus. Vie\u0161ojoje erdv\u0117je da\u017enai pasirodo ekspert\u0173 ir politik\u0173 nuomon\u0117s, kad reik\u0117t\u0173 nustoti sukioti laik\u0105.\u00a0<\/p>\n
Sveikatos specialistai pa\u017eymi, kad net ir valandos pokytis turi \u012ftakos miego kokybei, hormon\u0173 veiklai, d\u0117mesio koncentracijai. Visgi iki \u0161iol Lietuva oficialiai nesiry\u017eo \u017eengti \u0161io \u017eingsnio viena. Argumentuojama tuo, kad reikia derinti veiksmus su ES, ypa\u010d su artimiausiomis kaimyn\u0117mis.<\/p>\n
Politikai bijo, kad per\u0117jimas prie kitokio laiko, nei turi kaimynai, sukelt\u0173 painiav\u0105 tiek versle, tiek transporto srityje. Tiesa, buvo min\u0117ta, kad jei ES priimt\u0173 bendr\u0105 sprendim\u0105 \u2013 Lietuva b\u016bt\u0173 pasirengusi prisitaikyti. Bet kol to n\u0117ra, lieka tik diskusijos.<\/p>\n
Kas b\u016bt\u0173, jei Lietuva atsisakyt\u0173 laiko persukimo?<\/p>\n
![\"\"\/](\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/876590\/sleep-clock.avif\")
<\/p>\n
Jeigu Lietuva nuspr\u0119st\u0173 gyventi pagal vien\u0105 laik\u0105 visus metus, reik\u0117t\u0173 apsispr\u0119sti \u2013 \u017eiemos ar vasaros laikas? Pavyzd\u017eiui, pasirinkus vasaros laik\u0105, \u017eiemos rytai b\u016bt\u0173 tamsesni, bet vakarai \u0161viesesni. Tuo metu pasirinkus \u017eiemos laik\u0105, rytai \u0161vint\u0173 anks\u010diau, bet vasar\u0105 sutemt\u0173 grei\u010diau.<\/p>\n
Abu variantai turi sav\u0173 privalum\u0173 ir tr\u016bkum\u0173, ta\u010diau svarbiausia \u2013 ai\u0161kumas. Vienas laikas visus metus reik\u0161t\u0173 geresn\u012f biologin\u012f prisitaikym\u0105, ma\u017eiau trikd\u017ei\u0173 k\u016bnui ir psichikai, ai\u0161kesn\u012f grafik\u0105 vaikams ir darbuotojams.<\/p>\n
\u0160alys, kurios jau atsisak\u0117 persukimo, nepasi\u017eymi chaoso protr\u016bkiais. Atvirk\u0161\u010diai \u2013 gyventoj\u0173 pasitenkinimas da\u017enai i\u0161auga, o met\u0173 ritmas tampa stabilesnis.<\/p>\n
Laikas keistis, ar Lietuva i\u0161dr\u012fs?<\/p>\n
Pasaulyje jau yra valstybi\u0173, kurios parod\u0117, kad gyvenimas be persukimo \u012fmanomas ir netgi patogesnis. Kol ES sprendimas atid\u0117liojamas, vis daugiau \u0161ali\u0173 svarsto, ar verta laukti bendros strategijos, ar imtis sprendimo savaranki\u0161kai.<\/p>\n
Lietuva turi galimyb\u0119 tapti viena pirm\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 regione, kurios \u017emon\u0117s gal\u0117t\u0173 atsikelti tuo pa\u010diu metu visus metus \u2013 be nuolatinio prisitaikymo, streso ir nuovargio. Viskas priklauso nuo politin\u0117s valios ir noro pasitik\u0117ti tuo, k\u0105 rodo tyrimai bei praktika.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Laiko persukimas buvo sukurtas kaip racionalus sprendimas efektyviau i\u0161naudoti dienos \u0161vies\u0105, ta\u010diau vis daugiau \u0161ali\u0173 kelia klausim\u0105 \u2013…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":19663,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,4816,30,31,1832,77,34,35,24,4814,32,33,6388,37,39,3760,36,38,40,23,22,4815,28,29,2999,217,26,27],"class_list":{"0":"post-19662","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-atsisako","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-daug","13":"tag-europa","14":"tag-featured-news","15":"tag-featurednews","16":"tag-headlines","17":"tag-laikrodziu","18":"tag-latest-news","19":"tag-latestnews","20":"tag-laukiama","21":"tag-lietuva","22":"tag-lietuviu","23":"tag-lietuvos","24":"tag-lithuania","25":"tag-lithuanian","26":"tag-lt","27":"tag-naujienos","28":"tag-news","29":"tag-persukimo","30":"tag-populiariausios-naujienos","31":"tag-populiariausiosnaujienos","32":"tag-priimtas","33":"tag-sprendimas","34":"tag-top-stories","35":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19662","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=19662"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19662\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/19663"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=19662"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=19662"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=19662"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}