{"id":198941,"date":"2026-06-09T14:03:44","date_gmt":"2026-06-09T14:03:44","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/198941\/"},"modified":"2026-06-09T14:03:44","modified_gmt":"2026-06-09T14:03:44","slug":"ar-kas-nors-mato-ka-rasai-klaviatura-ivardijo-gresme-kuria-programisiai-pasitelkia-8-kartus-dazniau-nei-pernai-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/198941\/","title":{"rendered":"Ar kas nors mato, k\u0105 ra\u0161ai klaviat\u016bra? \u012evardijo gr\u0117sm\u0119, kuri\u0105 programi\u0161iai pasitelkia 8 kartus da\u017eniau nei pernai"},"content":{"rendered":"

Skaitmenin\u0117je erdv\u0117je \u0161iandien niekas neb\u0117ra saugus \u2013 kol ramiai nar\u0161ote internete, kitame pasaulio kra\u0161te programi\u0161iai jau gali tyliai tu\u0161tinti j\u016bs\u0173 banko s\u0105skait\u0105 ir pama\u017eu perimin\u0117ti j\u016bs\u0173 skaitmenin\u0119 tapatyb\u0119. Tarptautini\u0173 kibernetinio saugumo tyr\u0117j\u0173 duomenimis, vien per 2025 m. duomenis vagian\u010dios programos (angl. infostealers) pasaulyje pasisavino 1,8 mlrd. prisijungimo duomen\u0173 \u2013 tai net 8 kartus daugiau, lyginant su 2024 m. \u201eTelia\u201c kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis atskleid\u017eia, kokie i\u0161 pa\u017ei\u016bros nekalti kompiuterio ar telefono kaprizai i\u0161duoda \u0161nipin\u0117jim\u0105.<\/p>\n

2025 m. gegu\u017e\u0119 \u201eMicrosoft\u201c, Europolas ir tarptautiniai teis\u0117saugos partneriai sureng\u0117 operacij\u0105 prie\u0161 \u201eLumma Stealer\u201c \u2013 vien\u0105 labiausiai pasaulyje paplitusi\u0173 duomenis vagian\u010di\u0173 program\u0173. Tyr\u0117j\u0173 duomenimis, vos per du m\u0117nesius \u0161is kenk\u0117jas buvo aptiktas daugiau kaip 394 t\u016bkst. kompiuteri\u0173, o jos infrastrukt\u016brai palaikyti naudota apie 2,3 t\u016bkst. Domen\u0173. Pasak kibernetinio saugumo ekspert\u0173, programi\u0161iai vis re\u010diau bando lau\u017eti paskyr\u0173 slapta\u017eod\u017eius ir vis da\u017eniau tiesiog vagia jau prisijungusi\u0173 vartotoj\u0173 duomenis.<\/p>\n

I\u0161naudoja \u017emoni\u0173 nuovarg\u012f<\/p>\n

\u201e\u017dmon\u0117s da\u017enai link\u0119 kaltinti save, jei nety\u010dia atidaro duris kibernetiniams nusikalt\u0117liams, ta\u010diau tiesa ta, kad \u0161ios programos yra meistri\u0161kai pritaikytos manipuliuoti vartotoj\u0173 nuovargiu ir automatiniais \u012fpro\u010diais. Suk\u010diai puikiai \u017eino, kad po ilgos darbo dienos \u017emogus, net nesusim\u0105stydamas ir tiesiog nor\u0117damas grei\u010diau u\u017edaryti i\u0161\u0161okus\u012f lang\u0105, paspaus mygtuk\u0105 \u201eatnaujinti\u201c arba i\u0161 smalsumo atidarys \u017einut\u0119 su gera pa\u017e\u012fstamo prek\u0117s \u017eenklo logotipu\u201c, \u2013 pastebi D. Povilaitis.<\/p>\n

Skirtingai nei tradiciniai virusai, \u0161ios programos neapsiriboja vien slapta\u017eod\u017ei\u0173 vagyste. Jie i\u0161traukia nar\u0161ykl\u0117se i\u0161saugotus prisijungimus, perima aktyvias sesijas (angl. cookies), nukopijuoja mok\u0117jimo korteli\u0173 duomenis, kriptovaliut\u0173 pinigini\u0173 informacij\u0105 ir kitus jautrius duomenis, kurie v\u0117liau panaudojami tapatyb\u0117s vagyst\u0117ms ar finansiniams nusikaltimams.<\/p>\n

\u012esikuria ir telefonuose<\/p>\n

Anot kibernetinio saugumo vadovo, did\u017eiausias pavojus slypi tame, kad \u0161ios programos veikia be joki\u0173 akivaizd\u017ei\u0173 \u012fsp\u0117jam\u0173j\u0173 \u017eenkl\u0173. \u012erenginys gali veikti visi\u0161kai \u012fprastai, kol visi duomenys tyliai kopijuojami ir siun\u010diami programi\u0161iams.<\/p>\n

\u201eNors dauguma garsiausi\u0173 duomenis vagian\u010di\u0173 program\u0173 taikosi \u012f asmeninius kompiuterius, \u0161ios gr\u0117sm\u0117s mastas yra nepalyginamai didesnis. Su tokio tipo kenk\u0117jais, pasitelkus socialin\u0119 in\u017einerij\u0105 prie\u0161 darbuotojus, galima nusiurbti net ir itin jautrius Registr\u0173 centro ar kit\u0173 valstybini\u0173 institucij\u0173 duomenis. Analogi\u0161ki duomen\u0173 vagyst\u0117s metodai \u0161iandien aktyviai naudojami ir i\u0161maniuosiuose telefonuose. Da\u017eniausiai jie plinta per apgaulingas program\u0117les, SMS \u017einutes su kenk\u0117ji\u0161komis nuorodomis ar neoficialias program\u0117li\u0173 parduotuves\u201c, \u2013 paai\u0161kina D. Povilaitis.<\/p>\n

D. Povilai\u010dio teigimu, ypating\u0105 atsargum\u0105 verta i\u0161laikyti siun\u010diantis nemokamas film\u0173 ir sporto transliacij\u0173 program\u0117les, neoficialius dirbtinio intelekto \u012frankius, \u017eaidim\u0173 modifikacijas (angl. mods), nulau\u017etas mokamas program\u0173 versijas, VPN ar fail\u0173 atsisiuntimo programas i\u0161 nepatikim\u0173 \u0161altini\u0173.<\/p>\n

\u201eB\u016btent tokiose program\u0117l\u0117se pastaraisiais metais da\u017eniausiai aptinkami duomenis vagian\u010di\u0173 program\u0173 p\u0117dsakai. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties rekomenduojama program\u0117les diegti tik i\u0161 oficiali\u0173 parduotuvi\u0173 ir visuomet atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f j\u0173 k\u016br\u0117j\u0105 bei atsiliepimus\u201c, \u2013 teigia kibernetinio saugumo ekspertas.<\/p>\n

Kaip atpa\u017einti u\u017ekr\u0117st\u0105 \u012frengin\u012f?<\/p>\n

Nors duomenis vagiantys virusai yra sukurti veikti kuo tyliau, akylas vartotojas gali atpa\u017einti pirmuosius infekcijos p\u0117dsakus. Da\u017eniausiai jie i\u0161ry\u0161k\u0117ja per ne\u012fprast\u0105 nar\u0161ykl\u0117s elges\u012f: be j\u016bs\u0173 \u017einios \u012fdiegtus naujus pl\u0117tinius, pasikeitus\u012f pradin\u012f puslap\u012f bei netik\u0117tai i\u0161sijungusius nar\u0161ymo langus, kai pra\u0161oma i\u0161 naujo prisijungti prie \u012fprastai naudojam\u0173 paskyr\u0173. Taip pat verta suklusti, jei kompiuteris be ai\u0161kios prie\u017easties staiga sul\u0117t\u0117ja ar pradeda strigti.<\/p>\n

Kitas svarbus \u017eenklas \u2013 pa\u010di\u0173 paskyr\u0173 siun\u010diami saugumo persp\u0117jimai. Prane\u0161imai apie prisijungimus i\u0161 nepa\u017e\u012fstam\u0173 \u012frengini\u0173 ar \u0161ali\u0173, savavali\u0161kai pakeisti nustatymai bei neatpa\u017eintos finansin\u0117s operacijos rodo, kad sistema jau pa\u017eeista.<\/p>\n

\u201eKlastingiausia \u0161i\u0173 kenk\u0117j\u0173 savyb\u0117 ta, jog jie labai greitai nusiurbia nar\u0161ykl\u0117se jau i\u0161saugotus duomenis, tod\u0117l vartotojai simptomus da\u017enai pastebi tik tada, kai j\u0173 informacija jau b\u016bna perduota nusikalt\u0117liams. Jei i\u0161 niekur nieko esate atjungiami nuo savo paskyr\u0173, gaunate \u012fsp\u0117jimus apie prisijungimus i\u0161 kito pasaulio kra\u0161to arba nar\u0161ykl\u0117je atsiranda nematyt\u0173 \u012fskiepi\u0173 \u2013 jokiu b\u016bdu nenura\u0161ykite to sistemos klaidai. Tai yra tiesioginiai pavojaus signalai, \u012f kuriuos reaguoti privalu\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia D. Povilaitis.<\/p>\n

Anot kibernetinio saugumo vadovo, tokiu atveju reikia nedelsiant pakeisti svarbiausi\u0173 paskyr\u0173 slapta\u017eod\u017eius, b\u016btinai aktyvuoti dviej\u0173 \u017eingsni\u0173 autentifikacij\u0105 ir apsaugoti \u012frengin\u012f patikima antivirusine programa, pavyzd\u017eiui, su \u201eTelia Safe\u201c program\u0117le.<\/p>\n

\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Skaitmenin\u0117je erdv\u0117je \u0161iandien niekas neb\u0117ra saugus \u2013 kol ramiai nar\u0161ote internete, kitame pasaulio kra\u0161te programi\u0161iai jau gali tyliai…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":198942,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,11868,6815,37,39,36,38,40,46],"class_list":["post-198941","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-klaviatura","tag-kompiuteris","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116720527464157772","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/198941","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=198941"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/198941\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/198942"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=198941"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=198941"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=198941"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}