![\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/53a2f90d-c402-41cf-a3fe-d0d4d9c19dbb.jpg\")
<\/p>\n2026 m. per\u0117jus prie savanori\u0161ko kaupimo modelio, gyventojams suteikta galimyb\u0117 pasitraukti i\u0161 dalyvavimo II pensij\u0173 pakopoje iki 2027 m. pabaigos. Jau per pirm\u0105j\u012f 2026 m. ketvirt\u012f beveik 40 proc. dalyvi\u0173 nusprend\u0117 nutraukti kaupim\u0105 pensijai ir atsiimti pinigus. Kaip pastebi Valstyb\u0117s kontrol\u0117, tai rodo itin reik\u0161ming\u0105 pasitraukimo mast\u0105. Palyginimui, 2021 m. Estijoje per pirm\u0105j\u012f etap\u0105 i\u0161 sistemos pasitrauk\u0117 20 proc. dalyvi\u0173. <\/p>\n
Lietuvoje da\u017eniausiai kaupim\u0105 nutrauk\u0117 jauni (25\u201335 m.) gyventojai, o pagal pajamas \u2013 asmenys, u\u017edirbantys apie vidutin\u012f darbo u\u017emokest\u012f. Tokio masto pasitraukimas i\u0161 II pensij\u0173 pakopos jau kelia rizikas jos egzistavimui, \u012fsp\u0117ja Valstyb\u0117s kontrol\u0117. <\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, kaip \u012fvardija Valstyb\u0117s kontrol\u0117, gyventoj\u0173 pajamos senatv\u0117je ateityje dar labiau priklausys nuo socialinio draudimo sistemos.<\/p>\n
\u201e2026 m. \u012fvykusi\u0173 pakeitim\u0173 poveikis \u0161alies pensij\u0173 sistemai ir vie\u0161\u0173j\u0173 finans\u0173 tvarumui labiausiai priklausys nuo pasitraukimo i\u0161 II pensij\u0173 pakopos masto. Kuo didesn\u0117 dalis gyventoj\u0173 pasitrauks i\u0161 kaupimo, tuo labiau silpn\u0117s II pensij\u0173 pakopos ind\u0117lis pajamoms senatv\u0117je ir augs socialinio draudimo sistemos vaidmuo, u\u017etikrinant norim\u0105 pajam\u0173 pakeitimo norm\u0105. <\/p>\n
Tai ypa\u010d aktualu, kai i\u0161 kaupimo labiausiai traukiasi jauni dalyviai. Senstant visuomenei, tai reik\u0161 didesn\u012f spaudim\u0105 didinti ilgalaikius valstyb\u0117s \u012fsipareigojimus ateityje. <\/p>\n
Tai yra fiskalin\u0117 rizika, kuri\u0105 buvo bandoma valdyti kuriant pensij\u0173 kaupimo sistem\u0105 Lietuvoje. Pa\u017eym\u0117tina, kad pasitraukimo i\u0161 II pensij\u0173 pakopos mastas jau yra itin reik\u0161mingas, ta\u010diau jis gali toliau augti, kol nepasibaig\u0117 laikotarpis, kai gyventojai gali priimti sprendim\u0105. Tokiu atveju II pensij\u0173 kaupimo pakopa tapt\u0173 ni\u0161in\u0117\u201c, \u2013 ra\u0161o Valstyb\u0117s kontrol\u0117s Fiskalin\u0117s steb\u0117senos centro vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Me\u010dkovski.<\/p>\n
<\/p>\n
\u201eSodros\u201c rezervo prireiks ateities pensijoms, bus i\u0161naudotas iki 2050 met\u0173<\/p>\n
Veikiamas pakeitim\u0173, \u201eSodros\u201c rezervas laikinai i\u0161augs, ta\u010diau tai ne papildomos pajamos, o b\u016bsimi \u012fsipareigojimai demografini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 akivaizdoje, pabr\u0117\u017eia Valstyb\u0117s kontrol\u0117.<\/p>\n
2025 m. pabaigoje rezervinis fondas siek\u0117 apie 4,5 mlrd. eur\u0173. Numatoma, kad per art\u0117jan\u010dius kelis metus rezervo dyd\u012f reik\u0161mingai papildys i\u0161 II pakopos pensij\u0173 fond\u0173 gautos \u201eSodros\u201c ir valstyb\u0117s biud\u017eeto \u012fmokos. <\/p>\n
Per pirm\u0105j\u012f 2026 m. ketvirt\u012f j\u0173 \u201eSodrai\u201c pervesta apie 1,3 mlrd. eur\u0173. Tai sukuria atitinkamus ilgalaikius \u012fsipareigojimus ir nerei\u0161kia, kad gauta papildom\u0173 pajam\u0173, kurias galima naudoti esamiems \u012fsipareigojimams didinti. Taip pat b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f socialinio draudimo sistemos laukian\u010dius ilgalaikius i\u0161\u0161\u016bkius, svarbiausias i\u0161 j\u0173 \u2013 nei\u0161vengiamas visuomen\u0117s sen\u0117jimas. <\/p>\n
2025 m. vienam senyvo am\u017eiaus asmeniui teko daugiau nei 3 darbingo am\u017eiaus asmenys, o 2050 m. numatoma, kad \u0161is skai\u010dius suma\u017e\u0117s iki 2. Tai lems, kad prad\u0117s formuotis strukt\u016brinis deficitas, kur\u012f tekt\u0173 finansuoti \u201eSodros\u201c rezervo s\u0105skaita.<\/p>\n
Atlikta analiz\u0117 rodo, kad nekintant politikai d\u0117l demografinio spaudimo \u0161is rezervas b\u016bt\u0173 visi\u0161kai i\u0161naudotas anks\u010diau nei 2050 metais\u201c, \u2013 konstatuoja Valstyb\u0117s kontrol\u0117s ekonomistas.<\/p>\n
Pabr\u0117\u017eiama rizika, kad papildomas pensij\u0173 indeksavimas dabar panaudojant \u0161iuos rezervo pinigus reik\u0161t\u0173 dar spartesn\u012f rezervo nykim\u0105. <\/p>\n
![\"Sodra\"\/](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/1781107706_566_c4d37e16-bf01-4db7-be04-04b42ed8bb0f.jpg\")
<\/p>\n
\u201eAtsi\u017evelgiant \u012f \u0161i\u0173 met\u0173 I ketvir\u010dio rezultatus, \u201eSodros\u201c rezerv\u0105 papildys didesn\u0117 nei planuota suma. Ta\u010diau skai\u010diavimai rodo, kad pagal 2025 m. pabaigoje tur\u0117tus \u012fsipareigojimus ilgalaik\u0117je perspektyvoje tai reik\u0161mingai nepakeis rezervo situacijos. <\/p>\n
Gautos didesn\u0117s \u012fmokos i\u0161 II pakopos leist\u0173 i\u0161laikyti rezerv\u0105 papildomus vienerius metus. Pa\u017eym\u0117tina, kad \u201eSodros\u201c rezervas veikia kaip ciklinio stabilizavimo \u012frankis, o ne pensij\u0173 indeksavimo \u0161altinis. Atskiro rezervo ilgalaikiams i\u0161\u0161\u016bkiams valdyti n\u0117ra numatyta\u201c, \u2013 ra\u0161oma ekonomisto \u012f\u017evalgose.<\/p>\n
\u012esp\u0117ja d\u0117l ilgalaiki\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 panaudojus paskatos pinigus ar rezerv\u0105<\/p>\n
Jei sutaupyti pinigai i\u0161 biud\u017eeto, skiriant papildoma paskat\u0105 kaupiantiems antroje pakopoje, b\u016bt\u0173 tiesiog panaudoti padidinti bazines pensijas, tai sukelt\u0173 ilgalaiki\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, sako Valstyb\u0117s kontrol\u0117. <\/p>\n
\u201eTik\u0117tina, kad valstyb\u0117s biud\u017eetas kasmet sutaupys daugiau nei 150 mln. eur\u0173, kurie b\u016bt\u0173 skirti paskatoms dalyvauti kaupime. Vis d\u0117lto lieka neai\u0161ku, kaip \u0161ie i\u0161tekliai bus panaudoti. Nenuma\u010dius kit\u0173 priemoni\u0173, jie ma\u017eint\u0173 ir taip jau nemenk\u0105 valstyb\u0117s biud\u017eeto deficit\u0105 ir skolinimosi poreik\u012f. <\/p>\n
Ta\u010diau diskutuojama d\u0117l \u0161i\u0173 paskat\u0173 panaudojimo esam\u0173 pensij\u0173 didinimui, kuris formuot\u0173 papildomus ilgalaikius pensij\u0173 sistemos \u012fsipareigojimus. Jei tai b\u016bt\u0173 vykdoma koreguojant bazin\u0117s pensijos dyd\u012f, tai tur\u0117t\u0173 ir kitoki\u0173 pasekmi\u0173. Spartus bazin\u0117s pensijos dyd\u017eio didinimas ma\u017eint\u0173 ry\u0161\u012f tarp gyventoj\u0173 sumokam\u0173 socialinio draudimo \u012fmok\u0173 ir gaunam\u0173 i\u0161mok\u0173. <\/p>\n
Kitaip tariant, dabartiniams dirbantiesiems ma\u017e\u0117t\u0173 paskatos mok\u0117ti socialinio draudimo \u012fmokas. Senatv\u0117s pensij\u0173 didinimas visiems j\u0105 gaunantiems asmenims n\u0117ra taikli priemon\u0117, siekiant suma\u017einti pensinio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 skurd\u0105. Tod\u0117l svarbu galvoti apie socialin\u0117s paramos sistemos priemones\u201c, \u2013 ra\u0161o ekonomistas J. Me\u010dkovski.<\/p>\n
Valstyb\u0117s kontrol\u0117 taip pat teigia, kad padid\u0117j\u0119s rezervas netur\u0117t\u0173 b\u016bti naudojamas sprendimams, kurie padidint\u0173 ilgalaik\u012f \u012fsipareigojim\u0173 lyg\u012f, nesuk\u016brus tam tvari\u0173 pajam\u0173 \u0161altini\u0173.<\/p>\n
\u201eDidesnis \u201eSodros\u201c rezervas po \u012fsigaliojusi\u0173 pakeitim\u0173 nerei\u0161kia strukt\u016bri\u0161kai geresn\u0117s pensij\u0173 sistemos finansin\u0117s b\u016bkl\u0117s. Pasitraukusi\u0173 i\u0161 kaupimo dalyvi\u0173 \u201eSodros\u201c ir valstyb\u0117s \u012fmokos tampa pensij\u0173 apskaitos vienetais, o tai rei\u0161kia b\u016bsimus \u012fsipareigojimus ateityje. Taip pat po trumpalaikio rezervo padid\u0117jimo i\u0161ry\u0161k\u0117s visuomen\u0117s sen\u0117jimo sukeltas poveikis vie\u0161iesiems finansams. <\/p>\n
Be to, susilpn\u0117jus II pensij\u0173 pakopos vaidmeniui, didesnis spaudimas u\u017e b\u016bsimas pensijas teks socialiniam draudimui. Tod\u0117l \u0161io laikotarpio fiskalin\u0117 rizika yra ne pats rezervo padid\u0117jimas, o nepagr\u012fstas polinkis j\u012f panaudoti sprendimams, kurie dar labiau padidint\u0173 valstyb\u0117s ilgalaikius \u012fsipareigojimus. Naujus \u012fsipareigojimus b\u016bt\u0173 galima prisiimti tik jiems numatant atitinkamus tvarius pajam\u0173 \u0161altinius. Norint vykdyti jau esamus \u012fsipareigojimus ir neapleisti kit\u0173 socialini\u0173 tiksl\u0173, toki\u0173 kaip pensinio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 skurdo ma\u017einimas, b\u016btina derinti \u012fvairias priemones.<\/p>\n
Nepriklausoma fiskalin\u0117 institucija pa\u017eymi, kad reikalingos ne tik pajam\u0173 priemon\u0117s, bet ir strukt\u016brin\u0117s reformos, ypa\u010d skatinan\u010dios darbo na\u0161umo ir tvar\u0173 ekonomikos augim\u0105. Apie \u201eSodros\u201c rezervo i\u0161laikym\u0105 ateityje kalba ir Tarptautinis valiutos fondas. Sukaupt\u0173 I pakopos pervir\u0161i\u0173 i\u0161saugojimas b\u016bt\u0173 itin svarbus siekiant sukaupti rezerv\u0105, kuris pad\u0117t\u0173 atlaikyti nepalanki\u0173 demografini\u0173 tendencij\u0173 poveik\u012f ir kompensuot\u0173 susilpn\u0117jusi\u0105 II pakop\u0105\u201c, \u2013 teigiama Valstyb\u0117s kontrol\u0117s ekonomisto prane\u0161ime. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"2026 m. per\u0117jus prie savanori\u0161ko kaupimo modelio, gyventojams suteikta galimyb\u0117 pasitraukti i\u0161 dalyvavimo II pensij\u0173 pakopoje iki 2027…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":200001,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[2885,25,30,31,34,35,24,2884,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,420,26,27,13703,22376],"class_list":["post-200000","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antra-pensiju-pakopa","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-ii-pensiju-pakopa","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-sodra","tag-top-stories","tag-topstories","tag-valstybes-kontrole","tag-viesieji-finansai"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116726681278433753","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/200000","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=200000"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/200000\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/200001"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=200000"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=200000"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=200000"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}