![\"nuotr.\"](\"https:\/\/www.respublika.lt\/lt\/naujienos\/mokslas\/mokslas\/mokslas-pries-mitus-ar-zaibas-trenkia-dukart-i-ta-pacia-vieta\/images\/ico_camera_white.gif\")
1 nuotr.<\/p>\n 1 nuotr.<\/p>\n
\u017daibas \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 viet\u0105 gali trenkti ne tik du, bet ir gerokai daugiau kart\u0173. EPA-Eltos nuotr.<\/p>\n
Paprastai \u0161i fraz\u0117 naudojama kaip metafora: atseit, jei jau kas nutiko, antr\u0105 kart\u0105 nebepasikartos.<\/p>\n
Bet kalbant apie tikr\u0105 \u017eaib\u0105, \u0161i logika neveikia. Ma\u017ea to, tik\u0117ti tokiu mitu gali b\u016bti pavojinga.<\/p>\n
Jei pamat\u0117te, kad netoliese trenk\u0117 \u017eaibas, tai nerei\u0161kia, kad dabar vieta yra \u201enukenksminta” ir nebepavojinga.<\/p>\n
Prie\u0161ingai: jeigu ten yra auk\u0161tas objektas, atvira vietov\u0117 arba patogus kelias elektros i\u0161krovai, \u017eaibas ten gali trenkti ir v\u0117l. \u017daibas \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 viet\u0105 gali trenkti ne tik dukart, bet ir kur kas da\u017eniau.<\/p>\n
Posak\u012f, kad \u017eaibas \u201eniekada netrenkia dukart” NASA tiesiai vadina mitu: ypa\u010d tai b\u016bdinga auk\u0161tiems, a\u0161triems ir atskirai stovintiems objektams.<\/p>\n
Prie\u017eastis yra paprasta: \u017eaibas ie\u0161ko ne \u201enaujos” vietos, o patogiausio, trumpiausio, ma\u017eiausi\u0105 elektrin\u0119 var\u017e\u0105 turin\u010dio kelio.<\/p>\n
Tod\u0117l dangorai\u017eiai, bok\u0161tai, antenos, med\u017eiai lygiame lauke ir kalv\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117s nuolat sulaukia sm\u016bgi\u0173. Geras pavyzdys – \u201eEmpire State Building” Niujorke.<\/p>\n
NASA duomenimis \u012f dangorai\u017e\u012f \u017eaibas trenkia apie 23 kartus per metus; populiariojoje literat\u016broje pasitaiko ir dar didesni\u0173 skai\u010di\u0173, bet \u0161iaip ar taip, kalbama ne apie vien\u0105 atsitiktin\u012f, o apie reguliariai pasikartojan\u010dius \u017eaibo sm\u016bgius.<\/p>\n
\u017daibas – tai elektros i\u0161krova tarp debes\u0173, debesies viduje arba tarp debesies ir \u017eem\u0117s. Audros metu debesyse kaupiasi teigiama ir neigiama \u012fkrova, o paskui elektra \u201eprasimu\u0161a” keli\u0105 per or\u0105.<\/p>\n
Tas kelias priklauso nuo daugelio veiksni\u0173: reljefo formos, objekt\u0173 auk\u0161\u010dio, dr\u0117gm\u0117s, elektrinio lauko, debes\u0173 jud\u0117jimo. Jeigu objektas jau buvo geras i\u0161krovos taikinys, jis toks gali b\u016bti ir toliau.<\/p>\n
Tod\u0117l auk\u0161tas bok\u0161tas netampa saugesnis po pirmojo sm\u016bgio – jis vis dar yra auk\u0161tas ir vis dar patogus \u017eaibui.<\/p>\n
O ar gali vienas \u017eaibas trenkti i\u0161kart \u012f kelet\u0105 viet\u0173? Taip.<\/p>\n
Tyrimai rodo, kad vienas \u017eaibo i\u0161lydis gali tur\u0117ti kelet\u0105 kontakto su \u017eeme ta\u0161k\u0173.<\/p>\n
Vieno tyrimo metu mokslininkai i\u0161analizavo 386 \u017eaibo i\u0161lyd\u017eius ir nustat\u0117, kad 35 proc. j\u0173 \u012f \u017eem\u0119 trenk\u0117 dviejose ar daugiau viet\u0173, kurias skyr\u0117 de\u0161imtys metr\u0173.<\/p>\n
Tai yra, pavojus neapsiriboja vienu ai\u0161kiu matomu ta\u0161ku. Elektros i\u0161krova gali \u201eu\u017egriebti” gretimai esan\u010dius plotus, o srov\u0117 gali sklisti \u017eeme, metalin\u0117mis konstrukcijomis, laidais ir vamzd\u017eiais.<\/p>\n
\u012e \u017emog\u0173 \u017eaibas gali trenkti taip pat ne vien\u0105 kart\u0105. Garsiausias atvejis – amerikietis parko pri\u017ei\u016br\u0117tojas Rojus Salivanas (Roy Sullivan). Gineso rekord\u0173 knygoje jis pripa\u017e\u012fstamas \u017emogumi, i\u0161gyvenusiu po septyni\u0173 \u017eaibo sm\u016bgi\u0173.<\/p>\n
Vird\u017einijos reind\u017eeris buvo pramintas \u201e\u017emogumi \u017eaibolaid\u017eiu”. Tai, ai\u0161ku, i\u0161skirtin\u0117 istorija. Bet ji gerai parodo svarbiausia: \u017eaibas neveda apskaitos ir nesako: \u201e\u010dia jau esu pataik\u0119s”. Jis tikrai gali pataikyti \u012f vien\u0105 ir t\u0105 pa\u010di\u0105 viet\u0105, tod\u0117l vadovautis mitu nereik\u0117t\u0173.<\/p>\n
Kod\u0117l \u0161is mitas yra pavojingas? \u012esivaizduokime situacij\u0105: esate lauke, prasideda audra, \u017eaibas trenkia \u012f netoliese augant\u012f med\u012f. Atrodo, b\u016bt\u0173 logi\u0161ka sl\u0117ptis b\u016btent po juo, nes \u201edabar tai jau antr\u0105 kart\u0105 \u012f j\u012f netrenks”.<\/p>\n
Prasta mintis! Jeigu medis auk\u0161tas ir pavienis, jis kaip tik i\u0161lieka pavojingas objektas. Jeigu \u017eaibas trenk\u0117 netoliese, vadinasi, audra jau gana arti, o s\u0105lygos naujoms elektros i\u0161krovoms i\u0161lieka. Tod\u0117l ir nereikia ie\u0161koti \u201ejau ap\u0161audytos” vietos. Reikia ie\u0161koti priedangos.<\/p>\n
Kaip elgtis audros metu<\/p>\n
Saugiausia vieta – tvirtas pastatas arba automobilis u\u017edarytais langais ir metaliniu stogu.<\/p>\n
Jei jau esate patalpoje, patariama nesinaudoti telefonu, neliesti \u012f tinkl\u0105 \u012fjungtos technikos, vengti vandentiekio, neplauti rank\u0173, nesimaudyti po du\u0161u ir laikytis toliau nuo lang\u0173 ir dur\u0173, trumpai tariant, vengti vandens, elektronikos, lang\u0173, dur\u0173 ir betonini\u0173 pavir\u0161i\u0173, kuriuose gali b\u016bti metalin\u0117s armat\u016bros.<\/p>\n
Lauke negalima sl\u0117ptis po pavieniais med\u017eiais, stov\u0117ti atvirose auk\u0161tesn\u0117se vietose, laikytis u\u017e metalini\u0173 konstrukcij\u0173 ar b\u016bti \u0161alia vandens.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"1 nuotr. \u017daibas \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 viet\u0105 gali trenkti ne tik du, bet ir gerokai daugiau kart\u0173. EPA-Eltos…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":200466,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,543,34,35,24,30924,32,33,37,39,36,38,40,4734,11634,2260,23,22,44,28,29,26,27,30923,74,75,76,18924,30925],"class_list":["post-200465","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-elektra","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-iskrova","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-medis","tag-mitas","tag-nasa","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-trenkti","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews","tag-zaibas","tag-zaibolaidis"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116730636905930615","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/200465","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=200465"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/200465\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/200466"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=200465"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=200465"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=200465"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}