{"id":20197,"date":"2025-10-18T12:22:12","date_gmt":"2025-10-18T12:22:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/20197\/"},"modified":"2025-10-18T12:22:12","modified_gmt":"2025-10-18T12:22:12","slug":"delfi-apklausa-signalas-institucijoms-gyventojai-nepasirenge-gintis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/20197\/","title":{"rendered":"\u201eDelfi\u201c apklausa \u2013 signalas institucijoms: gyventojai nepasireng\u0119 gintis"},"content":{"rendered":"

VDU Politikos moksl\u0173 ir diplomatijos fakulteto prodekanas, docentas dr. Mindaugas Norkevi\u010dius naujien\u0173 portalui \u201eDelfi\u201c pabr\u0117\u017eia, kad apklausos rezultatai yra ai\u0161kus signalas institucijoms veikti. Jis taip pat akcentuoja ai\u0161kaus veiksm\u0173 plano kriz\u0117s ar karini\u0173 veiksm\u0173 metu bei nuoseklios komunikacijos su visuomene svarb\u0105.<\/p>\n

Gyventoj\u0173 klausta, ar Lietuva yra pakankamai pasirengusi atremti galim\u0105 prie\u0161o agresij\u0105<\/p>\n

Daugiau nei pus\u0117 respondent\u0173 mano, kad Lietuvos gyventojai n\u0117ra pasireng\u0119 atremti galim\u0105 prie\u0161o agresij\u0105. Neigiamai gyventoj\u0173 pasirengim\u0105 vertinan\u010di\u0173j\u0173 dalis 2025 m. sudar\u0117 55 proc. (37 \u2013 nepasireng\u0119, 18 proc. \u2013 visi\u0161kai nepasireng\u0119), kai 2024 m. taip manan\u010di\u0173 buvo 51 proc. (34 proc. \u2013 nepasireng\u0119, 17 proc. \u2013 visi\u0161kai nepasireng\u0119).<\/p>\n

Kad gyventojai yra pasireng\u0119 atremti galim\u0105 prie\u0161o agresij\u0105 2025 m. man\u0117 11 proc. respondent\u0173 (3 proc. \u2013 visi\u0161kai pasireng\u0119, 8 proc. \u2013 pasireng\u0119), 2024 m. toki\u0173 buvo 12 proc. (3 proc. \u2013 visi\u0161kai pasireng\u0119, 9 proc. \u2013 pasireng\u0119). Apklaust\u0173j\u0173, manan\u010di\u0173, kad gyventojai yra nei pasireng\u0119, nei nepasireng\u0119 suma\u017e\u0117jo nuo 32 proc. 2024 m. iki 27 proc. 2025 m.<\/p>\n

Lietuvos kariuomen\u0117s pasirengimas vertinamas palankiau nei pa\u010di\u0173 gyventoj\u0173, ta\u010diau bendras pasitik\u0117jimas jos paj\u0117gumu 2025 m. ne\u017eymiai suma\u017e\u0117jo.<\/p>\n

2025 m. 41 proc. respondent\u0173 mano, kad kariuomen\u0117 yra pasirengusi atremti galim\u0105 prie\u0161o agresij\u0105 (8 proc. \u2013 visi\u0161kai pasirengusi, 33 proc. \u2013 pasirengusi), kai 2024 m. toki\u0173 gyventoj\u0173 buvo 44 proc. (7 proc. \u2013 visi\u0161kai pasirengusi, 37 proc. \u2013 pasirengusi). Neigiamai pasirengim\u0105 vertinan\u010di\u0173 (nepasirengusi ir visi\u0161kai nepasirengusi) dalis \u0161iek tiek padid\u0117jo \u2013 nuo 22 proc. 2024 m. iki 24 proc. 2025 m. Gyventoj\u0173 manan\u010di\u0173, kad Lietuvos kariuomen\u0117 yra nei pasirengusi, nei nepasirengusi, dalis i\u0161liko tokia pati \u2013 29 proc.<\/p>\n

\"Dronai <\/p>\n

Lietuvos valstyb\u0117s pasirengimas atremti galim\u0105 prie\u0161o agresij\u0105, padedant su NATO, gyventoj\u0173 vertintas palankiausiai, lyginant su pa\u010di\u0173 gyventoj\u0173 ir Lietuvos kariuomen\u0117s pasirengimu.<\/p>\n

Su teiginiu, kad valstyb\u0117, padedama NATO, yra pasirengusi ar visi\u0161kai pasirengusi 2025 m. sutiko 50 proc. respondent\u0173 (11 proc. mano, kad visi\u0161kai pasirengusi, 39 proc. \u2013 pasirengusi), kai 2024 m. taip manan\u010di\u0173 buvo 59 proc. (atitinkamai 14 proc. ir 45 proc.). Neigiamai pasirengim\u0105 vertinan\u010di\u0173 dalis padid\u0117jo nuo 13 proc. 2024 m. iki 17 proc. 2025 m. Be to, i\u0161augo ir neapsisprendusi\u0173j\u0173 dalis \u2013 t. y. manan\u010di\u0173, kad valstyb\u0117 nei pasirengusi, nei nepasirengusi, \u2013 nuo 24 proc. 2024 m. iki 28 proc. 2025.<\/p>\n

Gyventojai ne\u017eino, kaip reik\u0117t\u0173 elgtis kriz\u0117s ar karinio konflikto atveju<\/p>\n

VDU Politikos moksl\u0173 ir diplomatijos fakulteto prodekanas, docentas dr. M. Norkevi\u010dius pa\u017eymi, kad gyventoj\u0173 pam\u0105stymams apie j\u0173 pa\u010di\u0173 pasirengim\u0105 atremti galim\u0105 prie\u0161o agresij\u0105 \u012ftak\u0105 daro keletas veiksni\u0173, pirmiausia \u2013 informacijos tr\u016bkumas.<\/p>\n

\"Mindaugas <\/p>\n

\u201eJeigu \u017ei\u016br\u0117tume \u012f bendras tendencijas, dauguma gyventoj\u0173, k\u0105 rodo ir apklausos duomenys, ne\u017eino, k\u0105 konkre\u010diai reik\u0117t\u0173 daryti kriz\u0117s ar karinio konflikto atveju\u201c, \u2013 sako jis.<\/p>\n

\u201eNors pastaruoju met\u0173 institucijos, atrodo, skiria nema\u017eai d\u0117mesio kalb\u0117ti apie sl\u0117ptuvi\u0173 ir priedang\u0173 \u012frengim\u0105, ta\u010diau gali b\u016bti, kad realios kriz\u0117s atveju gyventojai \u0161ios informacijos neb\u016bt\u0173 \u012fsisavin\u0119. (\u2026). Be to, yra parengtos rekomendacijos, daug kalbama apie i\u0161vykimo krep\u0161io paruo\u0161im\u0105, ta\u010diau ne visiems \u017emon\u0117ms tokia informacija yra ai\u0161ki. Auditorija yra labai skirtinga, naudojami informacijos pateikimo modeliai gyventojus veikia nevienodai\u201c, \u2013 priduria VDU docentas.<\/p>\n

\"Priedanga <\/p>\n

Jis taip pat pabr\u0117\u017eia, kad Lietuvos pilie\u010diams tr\u016bksta ir praktinio pasiruo\u0161imo galimai prie\u0161o agresijai.<\/p>\n

\u201eLietuvoje retai organizuojamos civilin\u0117s pratybos ar pasirengimo kampanijos, \u012f kurias b\u016bt\u0173 \u012ftraukta pla\u010dioji visuomen\u0117. Tik informacijos i\u0161klausymas ar jos perskaitymas, be praktinio pasirengimo, nesuteikia \u017emon\u0117ms jausmo, kad jie yra visi\u0161kai pasireng\u0119\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia M. Norkevi\u010dius.<\/p>\n

VDU docentas, aptardamas apklausos duomenis, taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f geopolitin\u0119 situacij\u0105 \u2013 kar\u0105 Ukrainoje, kuris, anot jo, vienareik\u0161mi\u0161kai didina \u017emoni\u0173 nerim\u0105, taip pat rodo, kad gr\u0117sm\u0117 yra reali.<\/p>\n

\u201eVyrauja bendras neapibr\u0117\u017etumas, neu\u017etikrintumas. Nors kai kurie miestai imasi iniciatyvos, pavyzd\u017eiui, Vilnius jau pristat\u0117 pasirengimo plan\u0105, nema\u017ea dalis gyventoj\u0173, ne\u017eino, ar pati valstyb\u0117 kriz\u0117s ar karin\u0117s agresijos atveju turi konkret\u0173 plan\u0105 gyventojams\u201c, \u2013 sako \u201eDelfi\u201c pa\u0161nekovas.<\/p>\n

Apklausos duomenys \u2013 signalas institucijoms<\/p>\n

M. Norkevi\u010dius taip pat pabr\u0117\u017eia, kad \u012f apklausos duomenis reik\u0117t\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f labai ai\u0161k\u0173 signal\u0105 institucijoms imtis veiksm\u0173.<\/p>\n

\u201eDidinti pasitik\u0117jim\u0105 kariuomene, valstyb\u0117s pasirengimu ir ma\u017einti informacijos stok\u0105 apie institucij\u0173 veiksm\u0173 plan\u0105. Miest\u0173 savivaldyb\u0117s taip pat tur\u0117t\u0173 kur kas aktyviau \u012fsitraukti. Jeigu bus nuosekliai stiprinamas ry\u0161ys su visuomene, parodoma, kad planai egzistuoja ir kaip jie yra kuriami, gyventojams galb\u016bt nekils nereikaling\u0173 dvejoni\u0173 ar neapibr\u0117\u017etumo jausmo\u201c, \u2013 \u012f\u017evalgomis dalijasi jis.<\/p>\n

\"Dronai <\/p>\n

Be to, anot M. Norkevi\u010diaus, institucijos komunikuodamos apie pasiruo\u0161im\u0105 atremti galim\u0105 prie\u0161o agresij\u0105, turi labai ai\u0161kiai pasakyti, kad \u012f \u0161i\u0105 srit\u012f turi \u012fsitraukti ir patys gyventojai.<\/p>\n

\u201eInstitucijos turi atsakomybi\u0173, ta\u010diau tomis atsakomyb\u0117mis jos dalijasi su pilie\u010diais. Komunikuojant labai svarbu akcentuoti, kad valstyb\u0117 rengiasi, bet kiekvienas pilietis taip pat turi ruo\u0161tis. Tai yra bendra atsakomyb\u0117. Nuolatos apie tai komunikuojant, tik\u0117tina, nekilt\u0173 toki\u0173 gyventoj\u0173 svarstym\u0173, kuriuos matome apklausos rezultatuose\u201c, \u2013 pa\u017eymi \u201eDelfi\u201c pa\u0161nekovas.<\/p>\n

\u201eBe to, Mobilizacijos ir pilietinio pasiprie\u0161inimo departamentas prie Kra\u0161to apsaugos ministerijos yra pareng\u0119s puikius mokymus \u2013 apie mobilizacij\u0105, pasiprie\u0161inim\u0105 ir kt. Jeigu kiekvienas pilietis tinkamai susipa\u017eint\u0173 su \u0161ia med\u017eiaga, tuomet, manau, nekilt\u0173 abejoni\u0173 d\u0117l pasirengimo\u201c, \u2013 priduria jis.<\/p>\n

\"Mindaugas <\/p>\n

Ypa\u010d svarbu \u2013 veiksm\u0173 planas ir komunikacija<\/p>\n

M. Norkevi\u010dius taip pat priduria, kad b\u016btina ai\u0161ki komunikacijos strategija d\u0117l pasirengimo atremti galim\u0105 prie\u0161o agresij\u0105. Komunikacija, anot \u201eDelfi\u201c pa\u0161nekovo, turi b\u016bti vykdoma nuolat ir turi b\u016bti ai\u0161ki tiek, kad j\u0105 suprast\u0173 visos auditorijos.<\/p>\n

Kitas svarbus dalykas, jo teigimu, \u2013 civilin\u0117s saugos pratyb\u0173 organizavimas.<\/p>\n

\u201e\u012e mokymus \u012ftraukus gyventojus, b\u016bt\u0173 simuliuojamos evakuacijos pratybos, tam tikri pasiruo\u0161imo planai. Tai i\u0161 dalies jau vyksta, bet n\u0117ra pla\u010diai i\u0161komunikuota\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia VDU docentas.<\/p>\n

\"Krizi\u0173 <\/p>\n

Anot jo, labai svarbu ir veiksm\u0173 plano su ai\u0161kiomis nuorodomis \u2013 kur reik\u0117t\u0173 sl\u0117ptis, kaip veikia ir k\u0105 rei\u0161kia tam tikros sirenos, kaip i\u0161laikyti ry\u0161\u012f karinio konflikto ar kriz\u0117s metu ir kt. \u2013 suk\u016brimas.<\/p>\n

\u201eTokia informacija tur\u0117t\u0173 b\u016bti vie\u0161inama nuolat ir ne tik viename puslapyje, kaip yra daroma dabar i\u0161 valstyb\u0117s pus\u0117s. Tur\u0117t\u0173 b\u016bti vykdoma ir informacin\u0117 kampanija per \u017einiasklaidos priemones\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia ekspertas.<\/p>\n

Be to, anot M. Norkevi\u010diaus, \u012f \u0161i\u0105 srit\u012f aktyviau tur\u0117t\u0173 \u012fsitraukti ir miestai.<\/p>\n

\u201e\u0160iuo metu pavyzd\u012f rodo Vilnius, ta\u010diau kitos savivaldyb\u0117s taip pat gali inicijuoti pasirengimo planus, apie tai komunikuoti\u201c, \u2013 teigia jis.<\/p>\n

Lietuvos kariuomen\u0117 ne apie visk\u0105 gali komunikuoti<\/p>\n

Apklausos duomenys taip pat rodo, kad ma\u017eiau nei pus\u0117 gyventoj\u0173 mano, jog Lietuvos kariuomen\u0117 yra pasirengusi atremti galim\u0105 prie\u0161o agresij\u0105. M. Norkevi\u010diaus teigimu, tai atspindi tam tikr\u0105 gyventoj\u0173 nepasitik\u0117jim\u0105 Lietuvos kariuomene, nors, anot jo, \u012f gynyb\u0105 yra investuojama daug resurs\u0173.<\/p>\n

\"Lietuvos <\/p>\n

\u201e\u010cia taip pat gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti komunikacija apie real\u0173 kariuomen\u0117s pasirengim\u0105. Ai\u0161ku, kariuomen\u0117 yra pasirengusi, ta\u010diau kai kuri\u0173 dalyk\u0173 ji negali transliuoti, kad informacija nepasinaudot\u0173 prie\u0161i\u0161kos valstyb\u0117s\u201c, \u2013 teigia jis.<\/p>\n

\u201eBe to, gyventojai nemato to, kas realiai yra daroma i\u0161 kariuomen\u0117s pus\u0117s \u2013 ginkluot\u0117s atnaujinimo, vykstan\u010di\u0173 pratyb\u0173 ir kt. \u0160i informacija da\u017enai pasiekia tam tikr\u0105 siauresn\u012f, specialiai besidomint\u012f \u0161iomis temomis asmen\u0173 rat\u0105\u201c, \u2013 priduria mokslininkas.<\/p>\n

Kita vertus, anot M. Norkevi\u010diaus, gyventojai Lietuvos kariuomen\u0117s pasiruo\u0161im\u0105 lygina ir su kit\u0173 \u0161ali\u0173, pavyzd\u017eiui, Ukrainos, pasiruo\u0161imu.<\/p>\n

\u201e\u017dmon\u0117s pradeda kelti tam tikrus standartus, tod\u0117l daliai pilie\u010diams gali atrodyti, kad kariuomen\u0117 yra nepasirengusi\u201c, \u2013 sako jis.<\/p>\n

Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117s reprezentatyvi\u0105 apklaus\u0105 saugumo temomis 2025 m. gegu\u017e\u0117s 5\u201311 \u201eDelfi\u201c u\u017esakymu atliko bendrov\u0117 \u201eSyno International\u201c. Apklausoje dalyvavo 1004 Lietuvos gyventojai, kuri\u0173 am\u017eius 18\u201374 met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"VDU Politikos moksl\u0173 ir diplomatijos fakulteto prodekanas, docentas dr. Mindaugas Norkevi\u010dius naujien\u0173 portalui \u201eDelfi\u201c pabr\u0117\u017eia, kad apklausos rezultatai…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":20198,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,359,30,31,34,35,224,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-20197","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-apklausa","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-gynyba","15":"tag-headlines","16":"tag-latest-news","17":"tag-latestnews","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-populiariausios-naujienos","26":"tag-populiariausiosnaujienos","27":"tag-top-stories","28":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20197","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20197"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20197\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/20198"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20197"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20197"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20197"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}