{"id":20325,"date":"2025-10-18T16:52:10","date_gmt":"2025-10-18T16:52:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/20325\/"},"modified":"2025-10-18T16:52:10","modified_gmt":"2025-10-18T16:52:10","slug":"kaip-pradeti-pauksciu-stebejima-lietuvoje-pataria-ornitologas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/20325\/","title":{"rendered":"Kaip prad\u0117ti pauk\u0161\u010di\u0173 steb\u0117jim\u0105 Lietuvoje: pataria ornitologas"},"content":{"rendered":"

Pauk\u0161\u010di\u0173 steb\u0117jimu gali u\u017esiimti kiekvienas<\/p>\n

\u201e\u0160i veikla ypa\u010d i\u0161populiar\u0117jo pandemijos metu, nes \u017emon\u0117s negal\u0117jo keliauti ir atrado, kad yra daug gyvyb\u0117s aplink j\u0173 namus, ko anks\u010diau nepasteb\u0117davo \u2013 daugiausiai pauk\u0161\u010dius, nes juos lengviau pasteb\u0117ti nei \u017einduolius. Kitas faktorius, kuris turi didel\u0119 \u012ftak\u0105 susidom\u0117jimui gamta, yra b\u016btent ekonomin\u0117 situacija Lietuvoje \u2013 \u017emon\u0117s turi laisvo laiko skirti sau ir vienas i\u0161 t\u0173 b\u016bd\u0173 skirti laiko sau yra pauk\u0161\u010di\u0173 steb\u0117jimas\u201c, \u2013 pasakoja ornitologas.<\/p>\n

\"Ornitologas <\/p>\n

Pasiteiravus, kokios gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u0161ios veiklos susidom\u0117jimo prie\u017eastys, pauk\u0161\u010dius stebintis ir fiksuojantis specialistas pastebi, kad tai galima sieti su prieinamumu \u2013 daug\u0117ja u\u017esi\u0117mim\u0173, technologijos neb\u0117ra tokios brangios, apstu informacijos ne tik retose knygose, bet ir internete, netr\u016bksta bendramin\u010di\u0173 socialiniuose tinkluose, skatinan\u010di\u0173 u\u017esiimti \u0161iuo hobiu. Kitaip tariant, \u0161i veikla tapo nesud\u0117tingu b\u016bdu ne tik atsitraukti nuo kasdieni\u0173 veikl\u0173, bet ir mokytis nauj\u0173 dalyk\u0173 ar galimybe pab\u016bti gamtoje.<\/p>\n

\u201eA\u0161 nuo 2015 iki 2019 organizuodavau pauk\u0161\u010di\u0173 atpa\u017einimo kursus, tai \u010dia vienas lengviausi\u0173 b\u016bd\u0173 i\u0161mokti pauk\u0161\u010dius. Kitas b\u016bdas \u2013 program\u0117l\u0117s, pavyzd\u017eiui, \u201eMerlin Bird ID\u201c, kuri padeda \u017emon\u0117ms i\u0161mokti ir pauk\u0161\u010di\u0173 balsus, nes atpa\u017e\u012fsta dirbtinio intelekto pagalba, kok\u012f pauk\u0161t\u012f girdime aplink save, taip pat galima \u012fkelti nuotrauk\u0105, nors ir daryt\u0105 su mobiliuoju telefonu, kuri padeda juos atpa\u017einti.<\/p>\n

Taip pat yra ir labai daug literat\u016bros, tiek lietuvi\u0173, tiek u\u017esienio kalbomis, kuri\u0105 galima rasti ir internete, kas anks\u010diau b\u016bdavo labai sunkiai prieinama. Yra ir grup\u0117s socialiniuose tinkluose \u2013 ten \u017emon\u0117s dalinasi savo steb\u0117jimais, o jeigu n\u0117ra \u012fsitikin\u0119, kad teisingai atpa\u017eino tam tikr\u0105 r\u016b\u0161\u012f, paklausia vieni kit\u0173. Bendruomen\u0117 aktyvi, a\u0161 irgi, kai turiu laiko, u\u017eeinu \u012f grup\u0119, padedu, jeigu galiu, ir jei kolegos dar neatra\u0161\u0117. O kitas dalykas \u2013 a\u0161 pats, kai mokiausi pa\u017einti pauk\u0161\u010dius, eidavau \u012f laukin\u0117s gamtos fotograf\u0173 svetain\u0119, kur jie dalindavosi nuotraukomis, kartu su pauk\u0161\u010di\u0173 apib\u016bdinimais, \u010dia i\u0161mokau, \u012f kokius po\u017eymius \u017ei\u016br\u0117ti, kad atpa\u017ein\u010diau pauk\u0161\u010dius, kurie yra sunkiau atpa\u017e\u012fstami\u201c, \u2013 pla\u010dias galimybes pa\u017einti pauk\u0161\u010dius vardija ornitologas.<\/p>\n

\"Ornitologas <\/p>\n

Min\u0117toji dirbtiniu intelektu gr\u012fsta mobilioji program\u0117l\u0117, sako jis, bene ry\u0161kiausiai prisid\u0117jo prie galimyb\u0117s pa\u017einti pauk\u0161\u010dius. Specialistas pastebi, kad ji gana tiksliai padeda pa\u017einti r\u016b\u0161is, o \u017emon\u0117ms ja naudotis itin paprasta.<\/p>\n

\u201eAtpa\u017einimo procesas vyksta ne pagal gars\u0105, bet yra duomen\u0173 baz\u0117 su stenogramomis, kur vizualiai galima pamatyti, kaip pauk\u0161\u010di\u0173 giesm\u0117 atrodo. Tai dirbtinis intelektas j\u016bs\u0173 u\u017efiksuot\u0105 gars\u0105 sulygina su jau esama duomen\u0173 baze. Program\u0117l\u0117s lygis yra labai auk\u0161tas, nes turi b\u016bti bent 2 t\u016bkst. specialist\u0173 patvirtint\u0173 ir atpa\u017eint\u0173 gars\u0173, kad ta pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161is b\u016bt\u0173 \u012ftraukta \u012f duomen\u0173 baz\u0119, i\u0161 kurios program\u0117l\u0117 gal\u0117s atpa\u017einti. <\/p>\n

Kitas dalykas \u2013 program\u0117l\u0117 yra geografi\u0161kai apribota: j\u016bs parsisiun\u010diate paket\u0105 su pauk\u0161\u010di\u0173 stenogramomis, kur\u012f dirbtinis intelektas naudoja pagal j\u016bs\u0173 geografin\u0119 pad\u0117t\u012f. Taip i\u0161vengiate sutapimo su kitu kontinentu arba kit\u0173 \u0161ali\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 balsais. S\u0117km\u0117s faktorius atpa\u017einti pauk\u0161\u010dius nuo 75 proc. i\u0161auga iki 90 proc., priklausomai nuo to, kokio sud\u0117tingumo yra pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161is\u201c, \u2013 mobiliosios aplikacijos \u201eMerlin Bird ID\u201c veikimo principus ai\u0161kina B. Belchevas.<\/p>\n

\"Ornitologo <\/p>\n

Daug\u0117ja nauj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173<\/p>\n

Gyvendamas Lietuvoje jau 18 met\u0173, B. Belchevas pats pastebi ir poky\u010dius \u2013 Lietuvoje daug\u0117ja pauk\u0161\u010di\u0173 ir \u012fvairiausi\u0173 j\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, kurias galime steb\u0117ti ir mokytis.<\/p>\n

\u201eKai atvykau \u012f Lietuv\u0105, 2007 metais, jei teisingai prisimenu, buvo apie 289 r\u016b\u0161ys, o \u0161iuo metu Lietuvoje yra 412 r\u016b\u0161i\u0173\u201c, \u2013 pastebi pa\u0161nekovas ir atkreipia d\u0117mes\u012f, kad padag\u0117jus pauk\u0161\u010di\u0173 steb\u0117toj\u0173 atsirado ir galimyb\u0117 fiksuoti platesn\u012f pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 spektr\u0105: \u201eKai prieinamos ir foto \u012frangos, ir telefonai gali priartinti, tai paprasti \u017emon\u0117s pastebi tokias r\u016b\u0161is, kur anks\u010diau papras\u010diausiai negal\u0117jo niekaip \u012frodyti, kad mat\u0117.\u201c<\/p>\n

Visgi, prie augan\u010di\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 populiacij\u0173 prisideda ir klimato kaita: \u201eA\u0161 anks\u010diau juokaudavau, kad tiesiog pauk\u0161\u010diai pasiilgo man\u0119s Bulgarijoje ir atskrenda \u010dia, nes atskrido labai daug r\u016b\u0161i\u0173 i\u0161 Piet\u0173 Europos. Bet tikrai klimato kaita labai paspartino kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 plitim\u0105 Lietuvoje. Pavyzd\u017eiui, did\u017ei\u0173j\u0173 balt\u0173j\u0173 garni\u0173, kurie 15 met\u0173 atgal buvo retenyb\u0117, o dabar turime did\u017eiausius s\u0117kmingai perin\u010dius j\u0173 klonius.\u201c<\/p>\n

Deja, ta\u010diau klimato kaita paspartino plitim\u0105 ir toki\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173, kurie yra laikomi invazin\u0117mis r\u016b\u0161imis.<\/p>\n

\u201ePavyzd\u017eiui, krameri\u0173 pap\u016bgos, kurios niekaip neb\u016bt\u0173 atsiradusios Lietuvoje. \u017dmon\u0117s augina jas kaip namines pap\u016bgas ir jos tiesiog pab\u0117ga, o dabar yra matomos pavieniais individais. Vakar\u0173 Europoje, pavyzd\u017eiui, Vokietijoje ar Did\u017eiojoje Britanijoje, jos \u012fsik\u016br\u0117 ir peri, o pas mus yra tik atsitiktinai pab\u0117gusi\u0173 i\u0161 nelaisv\u0117s arba tiesiog pavieniai individai i\u0161 t\u0173 \u0161ali\u0173. <\/p>\n

Kitas atvejis \u2013 juodosios gulb\u0117s, paprastai aptinkamos tik Australijoje. \u017dmon\u0117s atsive\u017e\u0117 jas kaip park\u0173 pauk\u0161\u010dius, nukirpdami sparn\u0173 plunksnas, kad jos negal\u0117t\u0173 skristi, ta\u010diau jau buvo atvej\u0173, kada jos buvo pasteb\u0117tos nat\u016bralioje gamtoje, pab\u0117gusios, nes \u0161eimininkai laiku nepakirpo plunksn\u0173, jos i\u0161skrido, o tod\u0117l, kad buvo pora, prad\u0117jo daugintis. Taip pat ilg\u0105 laik\u0105 viena kanadin\u0117 bernikl\u0117 laik\u0117si Nidoje, man atrodo, kad ir \u0161iais metais buvo steb\u0117ta, bet ji irgi \u017emoni\u0173 pagalba atsid\u016br\u0117 Europoje\u201c, \u2013 pasakoja specialistas.<\/p>\n

Toki\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u012fsitvirtinimas gali kelti pavoj\u0173 vietinei faunai. Pavyzd\u017eiui, \u010dia \u012fsik\u016brusios krameri\u0173 pap\u016bgos ilgainiui kelt\u0173 gr\u0117sm\u0119 smulkesniems pauk\u0161\u010diams.<\/p>\n

\u201eBlogai b\u016bt\u0173, jeigu jos \u012fsikurt\u0173 Lietuvoje, nes u\u017eimt\u0173 areal\u0105, kur tokie pauk\u0161\u010diai, kaip zyl\u0117s, musinuk\u0117s ir kitos r\u016b\u0161ys, peri med\u017ei\u0173 drev\u0117se, tai jas tiesiog i\u0161stumt\u0173 ir u\u017eimt\u0173 j\u0173 lizdavietes \u2013 pauk\u0161\u010diai netur\u0117t\u0173 kur per\u0117ti\u201c, \u2013 ai\u0161kina B. Belchevas.<\/p>\n

Pasiteiravus, kaip reik\u0117t\u0173 kontroliuoti invazines r\u016b\u0161is, ornitologas pastebi, kad tai \u2013 institucij\u0173 ir med\u017eiotoj\u0173 rankose.<\/p>\n

\u201e\u010cia priklausys nuo to, ar mes imsim\u0117s priemoni\u0173, kad neleistume tam atsitikti, ir taip pat priklausys nuo to, ar neplis i\u0161 kit\u0173 \u0161ali\u0173, pavyzd\u017eiui, Vokietijos, \u2013 tokiu atveju labai tik\u0117tina, kad ir Lietuvoje prad\u0117s per kelis metus plisti ir \u012fsikurs. Pauk\u0161\u010diams yra b\u016bdinga, kad jeigu jie u\u017esiima ka\u017ekoki\u0105 teritorij\u0105 ir dauginasi, tai jiems neu\u017etenka vietos ir jie nat\u016braliai pasirenka kryptis ir plinta toliau. Bet klausimas labai priklauso nuo institucij\u0173, kaip rimtai bus \u017ei\u016brima \u012f \u0161i\u0105 gr\u0117sm\u0119 \u2013 ar bus i\u0161duodami leidimai med\u017eiotojams tas invazines r\u016b\u0161is naikinti visus metus\u201c, \u2013 sako jis.<\/p>\n

Kaip prad\u0117ti steb\u0117ti pauk\u0161\u010dius?<\/p>\n

B. Belchevo teigimu, prad\u0117ti pauk\u0161\u010di\u0173 steb\u0117jim\u0105 papras\u010diausia \u017eiem\u0105, kai gamtoje lieka ma\u017eiau r\u016b\u0161i\u0173. <\/p>\n

\u201eLengviausia yra prad\u0117ti \u017eiem\u0105, kai Lietuvoje lieka mums \u012fprastos r\u016b\u0161ys, jas i\u0161mokti. O tada, pavasar\u012f, jau galima pagalvoti apie kokias i\u0161vykas. Dabar yra nema\u017eai \u017emoni\u0173, kurie organizuoja pauk\u0161\u010di\u0173 steb\u0117jim\u0105. Visada gerai prad\u0117ti su i\u0161orine pagalba\u201c, \u2013 tikina pa\u0161nekovas.<\/p>\n

Jeigu \u017emogus nori steb\u0117ti pauk\u0161\u010dius savaranki\u0161kai, ornitologas pataria \u012fsigyti knygas ar ie\u0161koti informacijos internete, kur b\u016bt\u0173 pateiktos pauk\u0161\u010di\u0173 nuotraukos ir r\u016b\u0161is apib\u016bdinantys apra\u0161ymai. B\u016btina ir tinkama \u012franga: \u201eYra pakankamai prieinami pagal kain\u0105 ir kokyb\u0119 \u017ei\u016bronai, geriausia imti tuos, kurie priartina 8\u201310 kart\u0173, nes yra priartinan\u010di\u0173 gerokai daugiau, ta\u010diau tada reikia naudoti stov\u0105, sunku ne\u0161ioti. 8\u201310 kart\u0173 pritraukiantys \u017ei\u016bronai yra patys populiariausi. Pa\u017eengusiems reik\u0117t\u0173 pagalvoti apie monokl\u012f, trikoj\u012f, kuris leid\u017eia pamatyti tokias r\u016b\u0161is, kurios yra sunkiai prieinamos.\u201c<\/p>\n

\"Ornitologo <\/p>\n

Pradedantieji, anot jo, gali daug atrasti net ir miestuose, kur pauk\u0161\u010diai prie \u017emoni\u0173 yra priprat\u0119, o pa\u017eengusiems jis pataria lankytis \u017duvinto rezervate, Nemuno deltoje, Vent\u0117s rage ar Kur\u0161i\u0173 nerijoje migracijos metu rugs\u0117jo\u2013spalio m\u0117nesiais, kur pauk\u0161\u010diai pro \u017emog\u0173 praskrenda i\u0161tiestos rankos atstumu.<\/p>\n

Specialistas taip pat pastebi, kad stebint pauk\u0161\u010dius reik\u0117t\u0173 i\u0161likti steb\u0117tojais \u2013 netrikdyti nat\u016bralios gamtos ritmo ir nedrumsti ramyb\u0117s j\u0173 buvein\u0117se. Taip pat, labai svarbu nedaryti ir klaid\u0173, kurios neretai vis dar pasitaiko m\u0117g\u0117j\u0173 steb\u0117toj\u0173 gretose.<\/p>\n

\u201eKaip ir min\u0117jau, pradedantiesiems reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti nuo \u017eiemos, kai galima privilioti pauk\u0161\u010dius maisto pagalba, bet reik\u0117t\u0173 \u017einoti, kad jeigu jau pradedame maitinti \u017eiemos prad\u017eioje, tai maitinim\u0105 reik\u0117t\u0173 i\u0161laikyti ir vis\u0105 sezon\u0105 iki tol, kol sniegas i\u0161tirpsta. Ir kitas dalykas, kalbant apie maitinim\u0105, reik\u0117t\u0173 pasidom\u0117ti i\u0161 anksto, kok\u012f maist\u0105 duoti pauk\u0161\u010diams \u2013 saul\u0117gr\u0105\u017eas, nekeptus \u017eem\u0117s rie\u0161utus, skirting\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u017eali\u0173 gr\u016bd\u0173 ir vengti termi\u0161kai apdoroto maisto, taip pat labai kenksminga pauk\u0161\u010diams yra druska, tai reik\u0117t\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti, kad rie\u0161utai ar saul\u0117gr\u0105\u017eos neb\u016bt\u0173 s\u016bdyti.<\/p>\n

Labai svarbu pamin\u0117ti, kad reik\u0117t\u0173 palaikyti higien\u0105 ir pauk\u0161\u010di\u0173 lesyklose \u2013 bent kart\u0105 per savait\u0119 ar dvi nuimti lesyklas, atid\u017eiai i\u0161valyti, nes dabar, kai populiar\u0117ja pauk\u0161\u010di\u0173 lesinimas \u017eiem\u0105, \u017emon\u0117s nor\u0117dami pad\u0117ti kartais ir kenkia \u2013 pauk\u0161\u010diai, kurie u\u017esikr\u0117t\u0117 jiems b\u016bdinga liga, lankydamiesi lesykloje, kur yra didesn\u0117 koncentracija pauk\u0161\u010di\u0173, tiesiog perduoda u\u017ekrat\u0105 kitiems pauk\u0161\u010diams per maist\u0105 ir nehigieni\u0161k\u0105 lesykl\u0105. Ir labai svarbu stengtis i\u0161likti kuo ma\u017eiau pastebimiems, kuo ma\u017eiau trikdyti pauk\u0161\u010diams, tod\u0117l lankantis saugomoje teritorijoje reik\u0117t\u0173 naudoti \u012frengtus pa\u017eintinius takus ir nepalikti daugiau p\u0117dsak\u0173, negu yra leista\u201c, \u2013 patarimais dalijasi jis.<\/p>\n

B. Belchevo darbas glaud\u017eiai susij\u0119s ne tik su pauk\u0161\u010di\u0173 steb\u0117jimu, bet ir su j\u0173 fotografija. Tad pasiteiravus, kokie pauk\u0161\u010diai jo m\u0117gstamiausi, ornitologas skuba pasteb\u0117ti: \u201eVienas i\u0161 m\u0117gstam\u0173 fotografuoti ir steb\u0117ti pauk\u0161\u010di\u0173 yra j\u016briniai ereliai. Taip pat mano veiklos logotipas yra tul\u017eis, kur\u012f per savo turus stengiuosi vis\u0105 laik\u0105 parodyti savo sve\u010diams. Man asmeni\u0161kai labai patinka ir \u017evirbliniai pauk\u0161\u010diai, nes \u010dia yra tokia \u012fvairesn\u0117 grup\u0117, kartais ir sunkiau kai kurias r\u016b\u0161is atpa\u017einti, tai ir pa\u010diam b\u016bna i\u0161\u0161\u016bkis daugum\u0105 \u0161it\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 pasteb\u0117ti kiekvienais metais.\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Pauk\u0161\u010di\u0173 steb\u0117jimu gali u\u017esiimti kiekvienas \u201e\u0160i veikla ypa\u010d i\u0161populiar\u0117jo pandemijos metu, nes \u017emon\u0117s negal\u0117jo keliauti ir atrado, kad…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":20326,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,6586,4264,6585,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-20325","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-ornitologas","24":"tag-pauksciai","25":"tag-pauksciu-stebejimas","26":"tag-populiariausios-naujienos","27":"tag-populiariausiosnaujienos","28":"tag-top-stories","29":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20325","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20325"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20325\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/20326"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20325"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20325"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20325"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}