{"id":205336,"date":"2026-06-17T03:28:10","date_gmt":"2026-06-17T03:28:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/205336\/"},"modified":"2026-06-17T03:28:10","modified_gmt":"2026-06-17T03:28:10","slug":"vaida-pilinkiene-dirbtinis-intelektas-ekonomikoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/205336\/","title":{"rendered":"Vaida Pilinkien\u0117. Dirbtinis intelektas ekonomikoje"},"content":{"rendered":"

Atsakymas n\u0117ra paprastas. Naujausi tyrimai rodo, kad DI poveikis ekonomikai gali b\u016bti didelis, ta\u010diau jis grei\u010diausiai nebus vienodas visiems. Vienos \u012fmon\u0117s taps produktyvesn\u0117s, kitos atsiliks. Vieni darbuotojai gaus galingus pagalbininkus, kiti susidurs su profesij\u0173 pertvarka. Vienos \u0161alys pasinaudos DI galimyb\u0117mis, kitos gali \u012fstrigti tarp technologin\u0117s pa\u017eangos ir socialin\u0117s \u012ftampos.<\/p>\n

Potencialas didelis, bet poky\u010diai neb\u016btinai momentiniai<\/p>\n

Pagrindinis DI poveikis ekonomikai \u2013 produktyvumas. Jei tas pats darbuotojas, naudodamas DI, gali grei\u010diau para\u0161yti ataskait\u0105, i\u0161analizuoti klient\u0173 duomenis, sukurti programos kod\u0105 ar parengti rinkodaros kampanij\u0105, tai ekonominiu po\u017ei\u016briu galima pagaminti daugiau su tais pa\u010diais i\u0161tekliais. Tai rei\u0161kia didesn\u012f BVP, auk\u0161tesnius atlyginimus ir daugiau galimybi\u0173 kurti naujus produktus.<\/p>\n

Ta\u010diau ekonomistai \u012f technologines revoliucijas \u017ei\u016bri atsargiai. Istorija rodo, kad net labai svarbios technologijos ne visada greitai paveikia makroekonominius rodiklius. Elektros, kompiuteri\u0173 ar interneto poveikis produktyvumui i\u0161ry\u0161k\u0117jo ne i\u0161kart. \u012emon\u0117ms reikia laiko pakeisti darbo procesus, apmokyti darbuotojus, investuoti \u012f infrastrukt\u016br\u0105 ir atrasti, kur nauja technologija i\u0161 ties\u0173 sukuria vert\u0119.<\/p>\n

Tod\u0117l prognoz\u0117s d\u0117l DI poveikio ekonomikai n\u0117ra vienareik\u0161m\u0117s. Tyrimai rodo, kad dauguma ekspert\u0173 tikisi reik\u0161mingos DI pa\u017eangos iki 2030 m., ta\u010diau bazin\u0117s ekonomin\u0117s prognoz\u0117s i\u0161lieka gana nuosaikios. Pavyzd\u017eiui, JAV Nacionalinio ekonomini\u0173 tyrim\u0173 biuro duomenimis, d\u0117l DI poveikio vidutini\u0161kai prognozuojamas 2,5 proc. metinis JAV BVP augimas. Tai reik\u0161mingas ekonomikos augimas, ta\u010diau dar ne radikalus ekonominis \u0161uolis.<\/p>\n

Pagal optimistin\u012f JAV mokslinink\u0173 modeliuot\u0105 scenarij\u0173, kuriame DI sistemos iki 2030 m. pranokt\u0173 \u017emones daugelyje kognityvini\u0173 ir fizini\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173, prognozuojamas ekonominis l\u016b\u017eis b\u016bt\u0173 didesnis: spartesnis BVP augimas, ma\u017eesnis gyventoj\u0173 dalyvavimas darbo rinkoje ir didesn\u0117 turto koncentracija. Vis d\u0117lto net ir \u0161iuo atveju numatomi poky\u010diai vertinami kaip dideli, ta\u010diau ekonominiu po\u017ei\u016briu jie n\u0117ra visi\u0161kai bepreceden\u010diai.<\/p>\n

DI sukelia neapibr\u0117\u017etum\u0105<\/p>\n

Vie\u0161ojoje erdv\u0117je da\u017enai diskutuojama apie tai, ar robotai atims i\u0161 \u017emoni\u0173 darbus. Ta\u010diau poveikis darbo rinkai yra sud\u0117tingesnis ir kompleksi\u0161kesnis. DI gali ne tik pakeisti \u017emog\u0173, bet ir padaryti j\u012f produktyvesn\u012f. Buhalteris, pasitelk\u0119s DI, gali grei\u010diau rasti klaidas, gydytojas \u2013 tiksliau interpretuoti tyrim\u0173 duomenis, mokytojas \u2013 individualizuoti mokymosi u\u017eduotis, o tyr\u0117jas \u2013 spar\u010diau apdoroti mokslin\u0119 literat\u016br\u0105.<\/p>\n

Tyrimai rodo, kad DI sukeltas neapibr\u0117\u017etumas gali paveikti darbo rink\u0105 ir ekonomik\u0105 kitaip nei \u012fprasti finansiniai, geopolitiniai ar politiniai neapibr\u0117\u017etumo \u0161okai. Tradicinio neapibr\u0117\u017etumo atveju \u012fmon\u0117s da\u017enai ma\u017eina investicijas, stabdo gamybos pl\u0117tr\u0105, atleid\u017eia darbuotojus arba atideda nauj\u0173 projekt\u0173 prad\u017ei\u0105, nes ne\u017eino, kaip keisis paklausa, pal\u016bkan\u0173 normos, mokes\u010diai ar reguliavimo aplinka. DI atveju neapibr\u0117\u017etumas yra kitokio pob\u016bd\u017eio: jis kyla ne tik d\u0117l bendros ekonomin\u0117s pad\u0117ties, bet ir d\u0117l klausimo, kaip greitai technologija tobul\u0117s, kokias u\u017eduotis ji perims, koki\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 reik\u0117s darbuotojams ir kaip pasikeis konkurencija tarp \u012fmoni\u0173.<\/p>\n

\"Pokalbis <\/p>\n

Tod\u0117l DI neapibr\u0117\u017etumo \u0161okas neb\u016btinai i\u0161 karto pasirei\u0161kia masiniu nedarbu ar staigiu gamybos kritimu. Prie\u0161ingai \u2013 jo poveikis gali b\u016bti subtilesnis ir pirmiausia matomas darbo rinkos \u201eviduje\u201c: per atlyginim\u0173 spaudim\u0105, darbo valand\u0173 koregavim\u0105, atsargesn\u012f darbuotoj\u0173 samdym\u0105 ir l\u0117tesn\u012f karjeros prad\u017eios galimybi\u0173 k\u016brim\u0105. \u012emon\u0117s, susidurdamos su neai\u0161kumu d\u0117l DI poveikio, gali neskub\u0117ti didinti atlyginim\u0173, atid\u0117ti nauj\u0173 etat\u0173 k\u016brim\u0105 arba pirmiausia testuoti, kurias u\u017eduotis galima automatizuoti. Darbuotojai tuo metu gali jausti didesn\u012f nesaugum\u0105, net jei formaliai j\u0173 darbo vietos dar n\u0117ra panaikintos.<\/p>\n

Vienu metu kelia ir optimizm\u0105, ir nerim\u0105<\/p>\n

Kitaip tariant, DI baim\u0117 ekonomikoje gali pasireik\u0161ti ne kaip staigus \u201edarbo viet\u0173 i\u0161nykimas\u201c, o kaip l\u0117tesnis ir ma\u017eiau pastebimas prisitaikymo procesas. Darbuotojai gali dirbti ma\u017eiau valand\u0173, j\u0173 atlyginim\u0173 augimas gali sul\u0117t\u0117ti, o kai kurios \u012fmon\u0117s gali laukti ai\u0161kesni\u0173 signal\u0173 prie\u0161 priimdamos ilgalaikius sprendimus d\u0117l investicij\u0173, samdymo ar darbuotoj\u0173 mokymo.<\/p>\n

Tai rei\u0161kia, kad tradiciniai makroekonominiai rodikliai, tokie kaip nedarbo lygis ar pramon\u0117s gamybos apimtis, gali ne i\u0161 karto parodyti DI sukelt\u0105 \u012ftamp\u0105. D\u0117l to ekonomistams ir politikos formuotojams svarbu steb\u0117ti platesn\u012f rodikli\u0173 rinkin\u012f: atlyginim\u0173 dinamik\u0105, darbo valand\u0173 poky\u010dius, nauj\u0173 darbo viet\u0173 k\u016brim\u0105, darbuotoj\u0173 persikvalifikavimo poreik\u012f ir skirting\u0173 sektori\u0173 jautrum\u0105 DI.<\/p>\n

\u0160is aspektas ypa\u010d svarbus tod\u0117l, kad DI vienu metu gali kelti ir optimizm\u0105, ir nerim\u0105. Viena vertus, naujos DI sistemos \u017eada didesn\u012f produktyvum\u0105, greitesn\u0119 analiz\u0119, efektyvesnius verslo procesus ir naujas inovacij\u0173 galimybes. Kita vertus, tas pats technologinis progresas kelia klausim\u0173, kas taps ma\u017eiau reikalingas, kieno \u012fg\u016bd\u017eiai nuvert\u0117s ir kaip greitai darbuotojai bei \u012fmon\u0117s geb\u0117s prisitaikyti. Tod\u0117l DI neapibr\u0117\u017etumo \u0161okas yra ne vien baim\u0117s d\u0117l technologijos i\u0161rai\u0161ka. Tai platesnis ekonominis signalas, kad rinkos, darbuotojai ir institucijos dar n\u0117ra tikri, kaip bus perskirstyta DI kuriama nauda ir kokia bus prisitaikymo kaina.<\/p>\n

Tinkamai panaudojus gali ma\u017einti atotr\u016bk\u012f<\/p>\n

DI gali padidinti bendr\u0105 ekonomikos pyrag\u0105, ta\u010diau vien technologinis augimas dar neatsako \u012f svarbiausi\u0105 klausim\u0105 \u2013 kaip \u0161is pyragas bus padalytas. Istori\u0161kai naujos technologijos da\u017enai didino produktyvum\u0105, bet j\u0173 nauda pasiskirstydavo nevienodai. Laim\u0117davo tie, kurie tur\u0117jo kapitalo, reikiam\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, prieig\u0105 prie naujos infrastrukt\u016bros ir geb\u0117jo greitai prisitaikyti. Pana\u0161us scenarijus galimas ir DI atveju.<\/p>\n

Jei DI daugiausia pakeis vidutin\u0117s kvalifikacijos darbuotoj\u0173 atliekamas u\u017eduotis, o did\u017eiausi\u0105 naud\u0105 pasiims \u012fmoni\u0173 savininkai, technologij\u0173 platformos ir auk\u0161tos kvalifikacijos specialistai, pajam\u0173 nelygyb\u0117 gali did\u0117ti. Tokiu atveju DI veikt\u0173 kaip nelygyb\u0119 stiprinanti technologija: produktyvumas augt\u0173, \u012fmon\u0117s gal\u0117t\u0173 gaminti daugiau ar teikti paslaugas pigiau, ta\u010diau darbuotoj\u0173 derybin\u0117 galia silpn\u0117t\u0173. Ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiami gal\u0117t\u0173 tapti tie darbuotojai, kuri\u0173 u\u017eduotys yra lengvai standartizuojamos, kartojamos ir perkeliamos \u012f rutinines sistemas.<\/p>\n

\"DI <\/p>\n

Kita vertus, DI neb\u016btinai turi b\u016bti tik nelygyb\u0117s didinimo veiksnys. Jei \u0161i technologija taps pla\u010diai prieinama mokyklose, universitetuose, ma\u017eose ir vidutin\u0117se \u012fmon\u0117se, vie\u0161ajame sektoriuje, ji gali ma\u017einti atotr\u016bk\u012f. DI gali pad\u0117ti padidinti produktyvum\u0105 tiems, kurie anks\u010diau netur\u0117jo prieigos prie brangi\u0173 ekspertini\u0173 paslaug\u0173: individualizuoto mokymo, duomen\u0173 analiz\u0117s, teisin\u0117s ar administracin\u0117s pagalbos, verslo planavimo, vertimo, programavimo ar rinkos tyrim\u0173. Tokiu atveju DI gal\u0117t\u0173 veikti kaip savoti\u0161kas geb\u0117jim\u0173 stiprintuvas, leid\u017eiantis ma\u017eesniems ekonomikos subjektams konkuruoti su didesniais.<\/p>\n

\u0160is skirtumas ypa\u010d svarbus ma\u017eoms \u0161alims ir regionams. Jeigu DI infrastrukt\u016bra, duomenys ir kompetencijos susitelks tik did\u017eiuosiuose technologij\u0173 centruose, regioniniai skirtumai gali dar labiau i\u0161augti. Ta\u010diau jeigu DI sprendimai bus integruoti \u012f \u0161vietim\u0105, vie\u0161\u0105sias paslaugas ir smulk\u0173j\u012f versl\u0105, jie gali pad\u0117ti ma\u017einti atotr\u016bk\u012f tarp centro ir periferijos. Pavyzd\u017eiui, ma\u017eos \u012fmon\u0117s gal\u0117t\u0173 lengviau analizuoti klient\u0173 poreikius, savivaldyb\u0117s \u2013 efektyviau planuoti paslaugas, o mokiniai regionuose \u2013 gauti labiau individualizuot\u0105 mokymosi pagalb\u0105.<\/p>\n

DI \u012ftaka priklausys nuo institucij\u0173<\/p>\n

Visa tai lemia, kad DI poveikis priklausys ne tik nuo pa\u010dios technologijos, bet ir nuo institucij\u0173. \u0160vietimo sistema nulems, ar \u017emon\u0117s geb\u0117s naudotis DI kaip darbo \u012frankiu, o ne tik konkuruos su juo. Suaugusi\u0173j\u0173 mokymasis parodys, ar darbuotojai gal\u0117s persikvalifikuoti ne tada, kai jau neteko darbo, bet dar tada, kai kei\u010diasi j\u0173 profesijos turinys. Socialin\u0117 apsauga taps svarbi tiems, kurie d\u0117l technologini\u0173 poky\u010di\u0173 patirs laikin\u0105 pajam\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105 ar tur\u0117s pereiti \u012f kit\u0105 veiklos srit\u012f.<\/p>\n

Konkurencijos politika tur\u0117s u\u017etikrinti, kad DI nauda nesusitelkt\u0173 keli\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 platform\u0173 rankose. Mokes\u010di\u0173 sistema tur\u0117s atsakyti \u012f klausim\u0105, kaip finansuoti prisitaikym\u0105, jei didesn\u0117 ekonomin\u0117s naudos dalis atiteks kapitalui. O duomen\u0173 reguliavimas lems, kas gal\u0117s naudotis duomenimis, reikalingais DI sistemoms kurti ir taikyti.<\/p>\n

Kitaip tariant, DI n\u0117ra vien technologinis klausimas. Tai ir socialin\u0117s politikos, ir sutarimo klausimas: kas tur\u0117s prieig\u0105 prie nauj\u0173 produktyvumo priemoni\u0173, kas prisiims prisitaikymo ka\u0161tus ir kaip bus paskirstyta sukurta vert\u0117. Jei DI diegimas bus paliktas tik rinkos logikai, nauda gali susitelkti ten, kur jau dabar daug kapitalo, duomen\u0173 ir technologini\u0173 kompetencij\u0173. Ta\u010diau jei valstyb\u0117s ir institucijos aktyviai investuos \u012f \u012fg\u016bd\u017eius, atvir\u0105 infrastrukt\u016br\u0105, duomen\u0173 prieinamum\u0105 ir socialin\u012f saugum\u0105, DI gali tapti \u012ftraukiojo ekonominio augimo priemone.<\/p>\n

Kaip suvaldyti DI poveik\u012f?<\/p>\n

Tyrimai rodo, kad ekonomistai da\u017eniausiai pasisako u\u017e tikslines ekonomin\u0117s politikos priemones: darbuotoj\u0173 perkvalifikavim\u0105, nedarbo politikos tobulinim\u0105, \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 stiprinim\u0105 ir pagalb\u0105 tiems sektoriams, kuriuos DI paveiks labiausiai. Tokios priemon\u0117s laikomos efektyviomis tod\u0117l, kad jos orientuojasi \u012f konkre\u010dius prisitaikymo kanalus: padeda darbuotojams pereiti \u012f naujas veiklas, suma\u017eina laikino nedarbo rizik\u0105 ir stiprina geb\u0117jimus, kurie papildo DI, o ne yra lengvai pakei\u010diami.<\/p>\n

Tuo tarpu visuomen\u0117 da\u017eniau palaiko ir platesnes intervencijas, tokias kaip darbo garantijos ar bazin\u0117s pajamos. Tai rodo, kad vie\u0161ojoje erdv\u0117je DI suvokiamas ne tik kaip produktyvumo galimyb\u0117, bet ir kaip potencialus socialinio saugumo i\u0161\u0161\u016bkis.<\/p>\n

\u0160is skirtumas tarp ekspert\u0173 ir visuomen\u0117s po\u017ei\u016brio yra svarbus. Jei DI sukeltas darbo rinkos spaudimas taps labiau matomas \u2013 pavyzd\u017eiui, per l\u0117tesn\u012f atlyginim\u0173 augim\u0105, ma\u017eesnes karjeros galimybes ar tam tikr\u0173 profesij\u0173 nykim\u0105 \u2013 politin\u0117s diskusijos gali tapti a\u0161tresn\u0117s. Tuomet klausimas bus ne tik, kaip paspartinti inovacijas, bet ir kaip u\u017etikrinti, kad technologin\u0117 pa\u017eanga b\u016bt\u0173 socialiai priimtina.<\/p>\n

DI ekonomikoje kelia ne tik technologinius, bet ir analitinius klausimus: kaip vertinti jo poveik\u012f produktyvumui, darbo rinkai, nelygybei ir vie\u0161ajai politikai? \u0160iems klausimams suprasti reikia ekonominio m\u0105stymo, duomen\u0173 analiz\u0117s \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ir geb\u0117jimo priimti pagr\u012fstus sprendimus.<\/p>\n

Komentaro autor\u0117 yra Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) Ekonomikos transformacij\u0173 tyrim\u0173 centro vadov\u0117 prof. dr. Vaida Pilinkien\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Atsakymas n\u0117ra paprastas. Naujausi tyrimai rodo, kad DI poveikis ekonomikai gali b\u016bti didelis, ta\u010diau jis grei\u010diausiai nebus vienodas…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":205337,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,124,295,3416,7951,37,39,36,38,40,46],"class_list":["post-205336","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-darbo-rinka","tag-dirbtinis-intelektas","tag-ekonomikos-augimas","tag-ktu","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116763329151235287","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/205336","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=205336"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/205336\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/205337"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=205336"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=205336"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=205336"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}