{"id":205805,"date":"2026-06-17T15:00:27","date_gmt":"2026-06-17T15:00:27","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/205805\/"},"modified":"2026-06-17T15:00:27","modified_gmt":"2026-06-17T15:00:27","slug":"vilnius-siulo-grieztesnius-kalbos-reikalavimus-uzsienieciams","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/205805\/","title":{"rendered":"Vilnius si\u016blo grie\u017etesnius kalbos reikalavimus u\u017esienie\u010diams"},"content":{"rendered":"

U\u017esienie\u010diai sudaro beveik 13 proc. sostin\u0117s gyventoj\u0173<\/p>\n

Per pastaruosius penkerius metus u\u017esienie\u010di\u0173 skai\u010dius Lietuvoje \u0161oktel\u0117jo nuo 87,3 t\u016bkst. (2020 m.) iki 217 t\u016bkst. (2025 m.), rodo Migracijos departamento duomenys. \u0160iuo metu 36,2 proc. vis\u0173 Lietuvoje esan\u010di\u0173 u\u017esienio kilm\u0117s gyventoj\u0173 gyvena Vilniuje. Did\u017eioji dalis j\u0173 \u2013 i\u0161 Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir vidurio Azijos valstybi\u0173: Indijos, Uzbekistano, Tad\u017eikistano, Turkijos, Azerbaid\u017eano, Pakistano. <\/p>\n

Vilniaus miesto savivaldyb\u0117s duomenimis, 2026 m. sausio m\u0117nes\u012f u\u017esienio kilm\u0117s gyventoj\u0173 skai\u010dius Vilniuje pasiek\u0117 78,5 t\u016bkst. arba daugiau nei 12,9 proc. savivaldyb\u0117s gyventoj\u0173 (i\u0161 j\u0173 apie 61 t\u016bkst. \u2013 ne ES valstybi\u0173 pilie\u010diai).<\/p>\n

\u201eVilniuje \u012fsik\u016br\u0119 u\u017esienio kilm\u0117s gyventojai yra atvyk\u0119 i\u0161 daugiau nei 140 \u0161ali\u0173. International House Vilnius duomenimis, did\u017eiausia dalis (31,8 proc.) sostin\u0117je \u012fsik\u016brusi\u0173 u\u017esienio kilm\u0117s gyventoj\u0173 \u012f Vilni\u0173 atvyko darbo tikslais, 21,5 proc. \u2013 studijuoti, 20,3 proc. \u2013 d\u0117l politini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173\u201c, \u2013 duomenis pateikia G. Grubinskas.<\/p>\n

\"Maisto <\/p>\n

Pagrindines savivaldyb\u0117s teritorijoje gyvenan\u010di\u0173 u\u017esienie\u010di\u0173 bendruomenes sudaro baltarusiai (24,6 t\u016bkst.), ukrainie\u010diai (20,5 t\u016bkst.), rusai (7,9 t\u016bkst.), indai (1,9 t\u016bkst.), uzbekai (1,9 t\u016bkst.), tad\u017eikai (1,4 t\u016bkst.), turkai (1,4 t\u016bkst.), azerbaid\u017eanie\u010diai (1,4 t\u016bkst.), pakistanie\u010diai (1,2 t\u016bkst.) bei kit\u0173 \u0161ali\u0173 pilie\u010diai ar asmenys be pilietyb\u0117s.<\/p>\n

Vietoj nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje renkasi laikin\u0105<\/p>\n

Vilniaus miesto savivaldyb\u0117s ry\u0161i\u0173 su \u017einiasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas \u201eDelfi\u201c pa\u017eymi, kad \u0161iuo metu galiojanti teisin\u0117 baz\u0117 reikalauja kalbos mok\u0117jimo lygio i\u0161 u\u017esienie\u010di\u0173, siekian\u010di\u0173 nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje, \u012fprastai \u2013 po penkeri\u0173 met\u0173.<\/p>\n

Vis d\u0117lto, anot jo, statistiniai duomenys rodo, kad asmenys ver\u010diau renkasi prat\u0119sti laikin\u0105 leidim\u0105 gyventi ne vien\u0105 kart\u0105 ir nesirenka pra\u0161yti nuolatinio.<\/p>\n

\u201ePernai met\u0173 duomenimis, i\u0161 61 t\u016bkst. Vilniuje gyvenan\u010di\u0173 u\u017esienio kilm\u0117s gyventoj\u0173, 41 t\u016bkst. gyveno su laikinuoju leidimu gyventi Lietuvoje\u201c, \u2013 patikslina jis. <\/p>\n

\"Vilniaus <\/p>\n

G. Grubinskas taip pat pa\u017eymi, kad i\u0161duodant laikin\u0105 leidim\u0105 gyventi, nereikalaujama kalbos mok\u0117jimo lygio.<\/p>\n

\u201eTokia situacija lemia, kad asmenys, vis atsinaujindami laikinus leidimus, nemoka ir nesimoko lietuvi\u0173 kalbos, o tai apsunkina ne tik bendravim\u0105 su priiman\u010dia bendruomene, bet ir naudojim\u0105si \u012fvairiomis paslaugomis, ma\u017eina integracini\u0173 priemoni\u0173 veiksmingum\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina \u201eDelfi\u201c pa\u0161nekovas. <\/p>\n

Anot jo, vilnie\u010di\u0173 apklausa parod\u0117, kad jeigu daugiau u\u017esienie\u010di\u0173 kalb\u0117t\u0173 lietuvi\u0161kai, tai ma\u017eint\u0173 socialines \u012ftampas.<\/p>\n

Ar neu\u017etenka dabartinio valstyb\u0117s lygio reguliavimo?<\/p>\n

Nuo \u0161i\u0173 met\u0173 daliai aptarnavimo sektoriuje dirban\u010di\u0173 u\u017esienie\u010di\u0173 taikomas A1 lietuvi\u0173 kalbos mok\u0117jimo reikalavimas. G. Grubinskas, komentuodamas, ar tokios priemon\u0117s, kalbant apie u\u017esienie\u010di\u0173 integracij\u0105, neu\u017etenka, pirmiausia pa\u017eymi, kad \u0161ioje vietoje susipina migracijos ir integracijos politikos bei nacionalinis ir savivaldos lygmenys.<\/p>\n

\u201eReikalavimai dirbantiems neapima vis\u0173 u\u017esienio kilm\u0117s gyventoj\u0173 ir labiau yra aptarnavimo srities reguliavimo klausimas. Jei kalbame apie l\u016bkest\u012f integracijai, tikslas b\u016bt\u0173, kad daugiau nei trejus metus Lietuvoje pragyven\u0119s asmuo tur\u0117t\u0173 bent bazinius lietuvi\u0173 kalbos pagrindus, kurie yra svarb\u016bs \u012fsiliejant \u012f vietos bendruomen\u0119, naudojantis \u0161vietimo, sveikatos, socialin\u0117mis bei kitomis paslaugomis\u201c. \u2013 teigia jis.<\/p>\n

\"Padav\u0117jas <\/p>\n

Savivaldyb\u0117s atstovas \u012fsitikin\u0119s, kad augant u\u017esienio pilie\u010di\u0173 skai\u010diui, b\u016btina stiprinti integracijos priemones, siekiant i\u0161vengti kit\u0173 valstybi\u0173 blog\u0173j\u0173 praktik\u0173, kai nekontroliuojama imigracija ir integracijos priemoni\u0173 tr\u016bkumas sukelia socialines \u012ftampas tarp skirting\u0173 bendruomeni\u0173.<\/p>\n

\u201eDelfi\u201c pa\u0161nekovo vertinimu, savivaldyb\u0117ms apskritai b\u016bt\u0173 daug lengviau, jei nacionaliniu lygiu b\u016bt\u0173 parengta integracijos strategija.<\/p>\n

\u201eIr joje b\u016bt\u0173 keliami nacionalinio lygio efekto ar rezultato rodikliai, kurie ne tik nubr\u0117\u017et\u0173 strategines kryptis, bet ir pad\u0117t\u0173 pasirinkti palyginamus integracijos rodiklius\u201c, \u2013 \u012f\u017evalgomis dalijasi savivaldyb\u0117s atstovas. <\/p>\n

\u201e\u0160iandien kiekviena savivaldyb\u0117 bando rengti savuosius\u201c, \u2013 priduria jis.<\/p>\n

Pokyt\u012f si\u016blo \u012ftvirtinti \u012fstatymu <\/p>\n

Dar gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas socialinio tinklo paskyroje ra\u0161\u0117, kad ne Europos S\u0105jungos pilie\u010diams, praleidusiems 3 metus Lietuvoje ir planuojantiems likti gyventi ilgiau, lietuvi\u0173 kalba \u2013 b\u016btina.<\/p>\n

\u201eTokiu principu si\u016blau stiprinti m\u016bs\u0173 migracijos politik\u0105. Prie\u0161 m\u0117nes\u012f Vidaus reikal\u0173 ministrui Vladislavui Kondratovi\u010diui pasi\u016bliau imtis lyderyst\u0117s ir \u0161\u012f princip\u0105 \u012fgyvendinti, deja, \u0161is pasi\u016blymas mandagiai atgul\u0117 \u012f stal\u010di\u0173\u201c, \u2013 d\u0117st\u0117 jis.<\/p>\n

\"Valdas <\/p>\n

\u201eGalb\u016bt ministro lyderystei \u0161iuo klausimu pritr\u016bksta visuomen\u0117s palaikymo, tod\u0117l nusprend\u017eiau telkti pilie\u010dius palaikan\u010dius \u0161i\u0105 id\u0117j\u0105. Gird\u017eiu ir m\u016bs\u0173 vilnie\u010dius, kurie ai\u0161kiai sako \u2013 migracijos politika tur\u0117t\u0173 b\u016bti dvigubai grie\u017etesn\u0117 nei yra \u0161iandien\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 miesto meras.<\/p>\n

V. Benkunskas taip pat pa\u017eym\u0117jo,kad gegu\u017e\u0117s 4 d. prasid\u0117jo jo iniciatyva, kvie\u010dianti pasira\u0161yti u\u017e princip\u0105, kur\u012f jis si\u016blo \u012ftvirtinti \u012fstatymu.<\/p>\n

\u201eTokios nuostatos atsiradimas paskatint\u0173 mokytis lietuvi\u0173 kalb\u0105 tuos, kurie planuoja savo ilgalaik\u012f gyvenim\u0105 Vilniuje. Prie\u0161ingu atveju, net ir kuriant naujas kalbos mokymosi priemones \u2013 j\u0173 poveikis liks ribotas\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 jis. <\/p>\n

Priemoni\u0173 imamasi ir valstyb\u0117s lygiu<\/p>\n

\u201eDelfi\u201c taip pat susisiek\u0117 su Vidaus reikal\u0173 ministerija, kurios teiravosi, ar ji mato galimyb\u0119 tokius reikalavimus \u012ftvirtinti nacionaliniu lygmeniu, pa\u017eym\u0117jo, kad Vyriausyb\u0117 jau pritar\u0117 Seime svarstomam Seimo nari\u0173 registruotam \u012fstatymo \u201eD\u0117l u\u017esienie\u010di\u0173 teisin\u0117s pad\u0117ties\u201c pakeitimo projektui.<\/p>\n

\u201eVyriausyb\u0117s i\u0161vadoje pritarta, kad u\u017esienie\u010diai, pragyven\u0119 Lietuvoje ilgiau nei 5 metus ir besikreipiantys d\u0117l leidimo laikinai gyventi keitimo, tur\u0117t\u0173 pateikti dokumentus, patvirtinan\u010dius, kad jie moka lietuvi\u0173 kalb\u0105, taip pat pasi\u016blyta reikalavim\u0105 pateikti lietuvi\u0173 kalbos mok\u0117jim\u0105 patvirtinan\u010dius dokumentus taikyti kuo platesniam u\u017esienie\u010di\u0173, pragyvenusi\u0173 Lietuvos Respublikoje 5 metus, ratui\u201c, \u2013 priduria ministerija.<\/p>\n

\"Vidaus <\/p>\n

Vis d\u0117lto VRM tai pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad reikalavimo mok\u0117ti lietuvi\u0173 kalb\u0105 neb\u016bt\u0173 galima taikyti u\u017esienie\u010diams, turintiems leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuri\u0173 i\u0161davimo pagrindai nustatyti ES teis\u0117je.<\/p>\n

\u201ePavyzd\u017eiui, auk\u0161tos profesin\u0117s kvalifikacijos reikalaujant\u012f darb\u0105 ketinantiems dirbti u\u017esienie\u010diams ir kitiems asmenims\u201c, \u2013 priduria ministerija.<\/p>\n

VRM taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f kitas priemones kalbinei integracijai didinti, kuri\u0173 imamasi valstyb\u0117s lygiu.<\/p>\n

\u201eKult\u016bros ministerija, kuriai pavesta formuoti valstybin\u0117s kalbos politik\u0105 ir kuri yra atsakinga u\u017e valstybin\u0117s kalbos vartojimo kontrol\u0119, (\u2026), kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis – Vidaus reikal\u0173 ministerija, Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministerija, \u0160vietimo, mokslo ir sporto ministerija, Valstybin\u0117s kalbos inspekcija, U\u017eimtumo tarnyba, Migracijos departamentu, Lietuvos savivaldybi\u0173 asociacija ir kt.) – kuria kalbin\u0117s ir sociokult\u016brin\u0117s integracijos u\u017esienie\u010diams sistem\u0105 bei vertina galimybes j\u0105 ar atskiras jos dalis pritaikyti kitoms tikslin\u0117ms grup\u0117ms\u201c, \u2013 patikslina VRM.<\/p>\n

Pokytis negali b\u016bti greitas<\/p>\n

Anot ministerijos, svarbu sukurti ir \u012fgyvendinti efektyvi\u0105 u\u017esienie\u010di\u0173 lietuvi\u0173 kalbos mokymo ir sociokult\u016brin\u0117s integracijos sistem\u0105, pl\u0117toti turimas ir diegti tr\u016bkstamas integracijos priemones.<\/p>\n

\u201eVis d\u0117lto toks pokytis negali b\u016bti greitas, j\u012f reikia diskutuoti su institucijomis bei kitais suinteresuotais subjektais\u201c, \u2013 pa\u017eymi VRM.<\/p>\n

\u201eTokio reikalavimo negalima prad\u0117ti taikyti i\u0161 karto \u2013 vis\u0173 pirma reikia infrastrukt\u016bros ir galimybi\u0173 visiems u\u017esienie\u010diams, gyvenantiems Lietuvoje, mokytis lietuvi\u0173 kalbos\u201c, \u2013 priduria institucija.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"U\u017esienie\u010diai sudaro beveik 13 proc. sostin\u0117s gyventoj\u0173 Per pastaruosius penkerius metus u\u017esienie\u010di\u0173 skai\u010dius Lietuvoje \u0161oktel\u0117jo nuo 87,3 t\u016bkst.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":205806,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,1343,32,33,37,39,5818,36,38,40,4077,23,22,28,29,26,27,1414,626],"class_list":["post-205805","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-integracija","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lietuviu-kalba","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-migracija","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vilniaus-miesto-savivaldybe","tag-vilnius"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116766050294909265","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/205805","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=205805"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/205805\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/205806"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=205805"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=205805"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=205805"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}