Spektakl\u012f pagal dramaturg\u0117s Paulinos Pukyt\u0117s scenai adaptuot\u0105 k\u016brin\u012f pastat\u0117 re\u017eisier\u0117 Gabriel\u0117 Tuminait\u0117.<\/p>\n
Nuo rudens jo k\u016brybin\u0119 komand\u0105 papild\u0117 viena \u017eymiausi\u0173 savo kartos aktori\u0173 – Egl\u0117 Mikulionyt\u0117. Ji tapo Egl\u0117s Gabr\u0117nait\u0117s dublere ir \u012fk\u016bnija vien\u0105 tamsiausi\u0173 patriarchalinio kaimo moter\u0173 lietuvi\u0173 literat\u016broje – Vingien\u0119.<\/p>\n
Nors E. Mikulionyt\u0117 sako kol kas dar tebeie\u0161kanti rakto \u012f savo heroj\u0119, jos akyse Vingien\u0117 n\u0117ra nei pikta, nei pagie\u017einga, o grei\u010diau atsilikusi nuo savo laikme\u010dio, anot aktor\u0117s, \u201ei\u0161plautomis smegenimis”.<\/p>\n
E. Mikulionyt\u0117 iki \u0161iol suk\u016br\u0117 daug \u012fsimintin\u0173 vaidmen\u0173 Lietuvos teatre ir buvo nesyk u\u017e tai \u012fvertinta. 1995 ir 2001 metais jai skirtas \u0160v. Kristoforo apdovanojimas, 2011-aisiais aktor\u0117 peln\u0117 \u201eAuksin\u012f scenos kry\u017ei\u0173” u\u017e Antigon\u0117s vaidmen\u012f spektaklyje \u201eAntigon\u0117 Sibire” (re\u017e. Jonas Jura\u0161as).<\/p>\n
Pernai k\u016br\u0117jai skirta Vyriausyb\u0117s kult\u016bros ir meno premija. Nors scenin\u0117s patirties gausu, \u012fsiliejimas \u012f kelerius metus rodom\u0105 spektakl\u012f aktorei tapo netik\u0117ta patirtimi, leid\u017eian\u010dia naujai apm\u0105styti \u017demait\u0117s k\u016brin\u012f, jo aktualum\u0105 ir tipa\u017eus, kuriuos \u012fk\u016bnija herojai.<\/p>\n
\u200b\u200bPirmoji reakcija – abejon\u0117<\/p>\n
E. Mikulionyt\u0117 prisimena, jog po G. Tuminait\u0117s \u201eMar\u010dios” premjeros 2018-aisiais j\u0105 pasiek\u0117 vien teigiam\u0173 atsiliepim\u0173 banga, bet pamatyti \u0161io spektaklio vis nepavykdavo. Tad pra\u0117jus keleriems metams po premjeros sulaukusi kvietimo prisijungti prie spektaklio komandos ir \u012fk\u016bnyti vien\u0105 pagrindini\u0173 heroj\u0173, pirmiausia sutriko ir suabejojo, ar gal\u0117t\u0173 tam ry\u017etis.<\/p>\n
\u201eMano pirmoji reakcija \u012f Gabriel\u0117s (Tuminait\u0117s) pasi\u016blym\u0105 buvo pam\u0105stymas, kad a\u0161 toki\u0173 dalyk\u0173 niekada nesu dariusi, o ir nesmagu ateiti \u012f jau u\u017ebaigt\u0105 k\u016brin\u012f. Juolab kad ir pati turiu vaidmen\u0173 spektakliuose, kurie scenoje jau daugiau kaip 20 ar daugiau met\u0173, kaip \u201eRomeo ir D\u017euljeta” (re\u017e. Oskaras Kor\u0161unovas), bet nauji aktoriai n\u0117ra kvie\u010diami. Kita vertus, o gal ateis diena, kai nauji aktoriai bus \u201e\u012fvedami” ir \u012f \u0161\u012f spektakl\u012f, kod\u0117l gi ne? Neturiu nieko prie\u0161. Taigi, po kurio laiko pagalvojau, kad viskas kaip nors susid\u0117lios, ir pasakiau taip”, – savo svarstymus mena aktor\u0117.<\/p>\n
Savaip \u201e\u012fkrenta” \u012f nauj\u0105 vaidmen\u012f<\/p>\n
Pasak E. Mikulionyt\u0117s, galvodama apie nauj\u0105j\u012f vaidmen\u012f ji mintimis vis atsigr\u0119\u017edavo \u012f E. Gabr\u0117nait\u0119 – ne tik \u0161iame konkre\u010diame spektaklyje, bet bendrai, kaip \u012f savit\u0105 k\u016br\u0117j\u0105. Bene i\u0161skirtiniausias E. Gabr\u0117nait\u0117s bruo\u017eas jai yra humoro jausmas: \u201eEgl\u0117 yra nuostabi ir nepakartojama, nors \u017eodis \u201edraivas” nevartotinas, b\u016btent jis jai labai tinka. Ji turi savit\u0105, labai \u201eskan\u0173” humoro jausm\u0105, kartais girdi j\u0105 kalban\u010di\u0105 ir susim\u0105stai, ar ji \u010dia rimtai, ar ne. Tas tobulas humoro jausmas atsispindi ir spektakliuose – neb\u016btinai per tekst\u0105, bet, tarkim, per i\u0161rai\u0161kas”,- pastebi pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n
Nors abi aktor\u0117s nuo \u0161iol vaidins t\u0105 pa\u010di\u0105 heroj\u0119, savo vizijomis, kokia gi yra Vingien\u0117, jos nesidalino. Pasak E. Mikulionyt\u0117s, kiekvienas aktorius savaip \u201e\u012fkrenta” \u012f nauj\u0105 vaidmen\u012f, j\u012f jaukinasi savais b\u016bdais. \u201eScenoje naudoju vis\u0105 konkre\u010diam vaidmeniui tinkam\u0105 palet\u0119, vis\u0105 partit\u016br\u0105. O kai prisijungia kitas aktorius, jis gali prid\u0117ti ir k\u0105 nors savo. Saky\u010diau, aktoryst\u0117 yra tokia meno r\u016b\u0161is, kai aktoriai dalinasi, papildo vienas kit\u0105. \u010cia viskas ne taip savininki\u0161ka, kaip kitose meno r\u016b\u0161yse, tarkime, muzikoje, dail\u0117je ar literat\u016broje – ten k\u016brinys priklauso konkre\u010diam k\u016br\u0117jui”, – samprotauja ji.<\/p>\n
Pamir\u0161ti save neprarandant vertybini\u0173 vektori\u0173<\/p>\n
Aktoriai kartais net vadinami atlik\u0117jais, ta\u010diau E. Mikulionytei toks \u012fvardijimas ne itin prie \u0161irdies. Anot jos, kiekvienas aktorius turi savo sceninio arsenalo lauk\u0105, savo k\u016brybinius, vertybinius vektorius. Nors teatro lauke egzistuoja trup\u0117s, o re\u017eisieriai da\u017enai aplink save buria m\u0117gstam\u0173 aktori\u0173 grupes, E. Mikulionyt\u0117 \u012fsitikinusi, kad visi aktoriai yra \u0161ios profesijos tarnai – vienijami ka\u017eko didesnio, nei trup\u0117s ar konkret\u016bs teatrai.<\/p>\n
\u201eA\u0161 tur\u0117jau galimyb\u0119 dirbti kone visuose Lietuvos teatruose, su fantasti\u0161kiausiais re\u017eisieriais. Tai dovana, d\u0117l kurios verta nusilenkti. Kaip kartais sakau, teatras yra tarsi mano vienuolyst\u0117 – \u010dia esu patarnautoja, – prisipa\u017e\u012fsta aktor\u0117. – Mano akimis, aktorius yra \u017emogus, kuris i\u0161 sav\u0119s i\u0161sineria, i\u0161siver\u010dia, save atiduoda, savimi pasidalina, kartais net visai pamir\u0161\u0119s save, savo ego.<\/p>\n
Ta\u010diau jis turi i\u0161laikyti ir kritin\u012f m\u0105stym\u0105, vadinam\u0105j\u012f stubur\u0105. Tai reikalinga ir aktoriams, ir re\u017eisieriams, prie\u0161ingu atveju tampama tik atlik\u0117jais, o ne k\u016br\u0117jais”, – sako aktor\u0117, pridurdama, jog b\u016btinyb\u0117 tur\u0117ti \u0161ias savybes per\u017eengia ir teatro ribas – kritinis m\u0105stymas, vertybinis stuburas b\u016btini ir aktoriui, ir prezidentui ar Seimo nariui, ir gydytojui.<\/p>\n
Veik\u0117ja i\u0161plautomis smegenimis<\/p>\n
Paklausta, kaip vertina \u017demait\u0117s, pagal kurios k\u016brin\u012f pastatytas spektaklis, aktualum\u0105 \u0161iandien, E. Mikulionyt\u0117 teigia linkusi atskirti ra\u0161ytojos k\u016bryb\u0105 ir bene \u017eymiausio jos k\u016brinio adaptacij\u0105 scenai, kurios \u0117m\u0117si dramaturg\u0117 P. Pukyt\u0117. \u201eMan atrodo, kad pritaikydama \u017demait\u0117s apysak\u0105 teatrui Pukyt\u0117, kaip sakoma, \u0161aud\u0117 ne tu\u0161\u010diais \u0161oviniais, bet gerai suprato, k\u0105 kalba ir k\u0105 nori perduoti. Tame k\u016brinyje n\u0117ra tu\u0161\u010di\u0173, nereikaling\u0173 viet\u0173”, – \u012fsitikinusi aktor\u0117.<\/p>\n
Aktor\u0117 prisipa\u017e\u012fsta, jog savo heroj\u0117s Vingien\u0117s vis dar ie\u0161ko. Anot jos, \u0161i heroj\u0117, kuri\u0105 \u012fprasta vertinti kaip neigiam\u0105, tampa dar \u012fdomesn\u0117 \u0161i\u0173 dien\u0173 kontekste. \u201eMan ji neatrodo pikta ar ker\u0161tinga. Ji tarsi pasidavusi sistemai, kuri \u017emon\u0117ms i\u0161plauna smegenis. Ir automati\u0161kai per\u0161asi paralel\u0117 su \u0161iomis dienomis, su vadinamaisiais \u201evatnikais”, kurie net patys gerai nesupranta, kokia j\u0173 pozicija, k\u0105 jie palaiko.<\/p>\n
Tad man Vingien\u0117 bent jau dabar atrodo lyg vatnik\u0117. Pana\u0161i\u0105 \u017einut\u0119 gird\u017eiu ir i\u0161 re\u017eisier\u0117s, dramaturg\u0117s, a\u0161 \u0161i\u0105 heroj\u0119 matau pana\u0161iai – kaip \u017emog\u0173 be smegen\u0173 arba i\u0161plautomis smegenimis”, – paraleles su aktualijomis veda E. Mikulionyt\u0117.<\/p>\n
Vaistas prie\u0161 susiprie\u0161inim\u0105 – ir kult\u016brinis lavinimas<\/p>\n
Pirmuosius spektaklius \u201eMarti” E. Mikulionyt\u0117 suvaidino Marijampol\u0117je ir Anyk\u0161\u010diuose, o tre\u010di\u0105syk Vingien\u0119 \u012fk\u016bnys VMT. Ta\u010diau vertindama tai, kaip scenos k\u016brinius priima \u017ei\u016brovai, ji nelinkusi atskirti Lietuvos did\u017ei\u0173j\u0173 ir ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 publikos, bet ver\u010diau kalba apie \u017ei\u016brov\u0105 m\u016bs\u0173 \u0161alyje ir svetur. Kaip pavyzd\u012f mini Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatyt\u0105 spektakl\u012f \u201eDidvyri\u0173 aik\u0161t\u0117” (re\u017e. Krystian Lupa).<\/p>\n
\u201eKai \u0161\u012f spektakl\u012f vaidiname Lietuvoje, \u017ei\u016brov\u0173 reakcija yra visi\u0161ka tyla. O tada prisimenu turn\u0117 Pranc\u016bzijoje ir kaip kitaip reagavo tos \u0161alies publika – jie tiesiog gaud\u0117, kas skamba scenoje.<\/p>\n
Kai po spektaklio kavin\u0117je pranc\u016bz\u0173 paklausiau, kod\u0117l j\u0173 publika tokia… kitokia, i\u0161girdau, kad po Antrojo pasaulinio karo \u0161alyje buvo metamos did\u017eiul\u0117s investicijos \u012f kult\u016brin\u012f \u017emoni\u0173 lavinim\u0105. Tod\u0117l ir tas \u017ei\u016brovas, nesvarbu, ar jis dirba kavin\u0117je, verda makaronus, \u0161luoja gatves, o gal yra daktaras, supranta teatrin\u0119 kalb\u0105.<\/p>\n
O mes Lietuvoje esame tylesni, l\u0117tesni, nesuprat\u0119 ko nors, numojame ranka, kad \u201eai, \u010dia ka\u017ekoks menas”. Ir tada prasideda tai, k\u0105 girdime dabar – \u0161tai ten auk\u0161tesni, o ana va ten, \u017eemesni. Atsiranda susiprie\u0161inimas. Ta\u010diau kartu suprantu, kad d\u0117l ne\u017einojimo, nei\u0161silavinimo \u017emoni\u0173 negalima kaltinti. Telieka vienintel\u0117 i\u0161eitis – va\u017eiuoti, rodyti, kalb\u0117tis, dirbti su vaikais, su tauta”, – \u012f aktualijas atsigr\u0119\u017eia E. Mikulionyt\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Spektakl\u012f pagal dramaturg\u0117s Paulinos Pukyt\u0117s scenai adaptuot\u0105 k\u016brin\u012f pastat\u0117 re\u017eisier\u0117 Gabriel\u0117 Tuminait\u0117. Nuo rudens jo k\u016brybin\u0119 komand\u0105…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":20663,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[21],"tags":[1371,113,6692,37,39,36,38,40,6690,6687,114,4899,6693,6688,6691,6689],"class_list":{"0":"post-20662","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pramogos","8":"tag-aktore","9":"tag-entertainment","10":"tag-gabrenaite","11":"tag-lietuva","12":"tag-lietuviu","13":"tag-lithuania","14":"tag-lithuanian","15":"tag-lt","16":"tag-marti","17":"tag-mikulionyte","18":"tag-pramogos","19":"tag-spektaklis","20":"tag-tuminaite","21":"tag-vingiene","22":"tag-vmt","23":"tag-zemaite"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20662","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20662"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20662\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/20663"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20662"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20662"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20662"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}